Jie neturi atsakymo, ne tik kodėl pilotas bei jo palydovas nusprendė iš Lietuvos išskristi paslapčia, su išjungtais prietaisais, be jokių leidimų ir skrydžio planų, bet ir iki šiol nėra nustatę, lėktuvą pilotavusio asmens ir jo bendrakeleivio tapatybių.
„Byloje yra tikrinama informacija, kad lėktuvu į Bulgariją galėjo išskristi keli asmenys, kurių duomenys ir buvimo vieta yra nustatinėjama“, – po pokalbio su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiu Generalinės prokuratūros prokuroru, portalui lrytas.lt sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
R.Stundienės teigimu, ikiteisminis tyrimas, kurį pradėjo Lietuvos Kriminalinės policijos biuras (LKPB) vyksta, jame atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai, tačiau šiuo metu detalesnė informacija neskelbiama siekiant nepakenkti tyrimui.
Be leidimo, skrydžio planų ir su išjungtais prietaisais skridęs lėktuvas iš Lietuvos pakilo birželio 9-ąją.
Pirmą kartą jis buvo pastebėtas į pietvakarius nuo Panevėžio Stetiškių aerodromo ir buvo stebimas iki Lenkijos sienos bei ją kirtus.
Be leidimo skridęs lėktuvas kirto Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos bei Bulgarijos oro erdvę ir nusileido Bulgarijoje, kur įgula paliko lėktuvą, o pati dingo.
Pradėjus aiškintis šio keisto skrydžio aplinkybes, paaiškėjo, kad anksčiau dvimotoris lėktuvas „Beechcraft“ priklausė panevėžiečiui Broniui Zaronskiui, tačiau šis tvirtino, kad likus savaitei iki incidento jis lėktuvą pardavė.
Kas buvo lėktuvo pirkėjas, B.Zaronskis neatskleidė. Buvęs savininkas tvirtino, kad nesidomėjo, kad iš jo perka lėktuvą, kuriuo jis skraidė 15 metų, tačiau prisipažino, kad pirkimo pardavimo sutartis nevyko skaidriai – sandoris nebuvo patvirtintas pas notarą.
Dėl to teisėsaugos akiratyje atsidūrė ne tik pilotas pažeidėjas, bet ir B.Zaronskis. Jis buvo apklaustas ir tyrimą atliekančių pareigūnų, ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų.
„B.Zaronskis šį lėktuvą tikrai pardavė“, – portalui lrytas.lt patvirtino Generalinė prokuratūra, tačiau, kaip pirkėjas galėjo nežinoti, kas yra naujasis lėktuvo savininkas, nedetalizavo.
Dėl šio incidento Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarptautinių oro skrydžių taisyklių pažeidimo.
Jei pilotas bus nustatytas ir surastas, jam už šį skrydį gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Po šio incidento Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pasiūlė siaurinti nevaldomą oro erdvę bei įvesti joje daugiau saugiklių.
„Reikėtų mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kurioje jau atsiranda kontrolės algoritmai – skrydžio planas, būtinas radijo ryšys, atsakiklis. Jei tu to nepadarai laukia sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
