Priešpaskutinėje kelionės stotelėje – Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) – dėl lėktuvo gedimo keleiviai buvo priversti valandų valandas tolesnio skrydžio laukti viešbutyje. Tiesa, ne visi. Lietuviai, kartu su rusais ir kitų trečiųjų šalių gyventojais, buvo palikti oro uoste, nes Lietuva iki šiol nėra su PAR susitvarkiusi bevizio režimo klausimo.
Kaunietis situaciją, kad lietuviams vis dar privalomos vizos į PAR, kitaip, nei daugeliui kitų Europos Sąjungos (ES) piliečių, vadina Užsienio reikalų ministerijos (URM) aplaidumu. Ši savo ruožtu patikina, kad problema šiuo metu iškelta aukščiausiu lygiu.
Situaciją vadina Lietuvos apsileidimu
Su sūnumi atostogų išsiruošęs į egzotiškąjį Pietų Afrikos miestą Gaboroną (Botsvana), kaunietis Vladas turėjo išmaišyti ne vieną oro uostą. Pirmasis skrydis buvo į Kopenhagą, antrasis – į Dubajų, trečiasis – Johanesburgą, o ketvirtuoju šeima galiausiai turėjo pasiekti Gaboroną.
Tačiau sėkmingai įveikę pirmąsias dvi stoteles, trečiojoje kauniečiai susidūrė su nesklandumais. Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) avialinijomis nusileidę Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika), keleiviai išgirdo, kad dėl lėktuvo gedimo skrydis į Gaboroną įvyks tik po 15 valandų.
Didžioji dalis iš 800 lėktuvu skridusių keleivių laukti buvo išsiųsti į netoliese esantį viešbutį. Visi, išskyrus tuos, kuriems keliaujant į PAR privalomos vizos.
Vladas pasakojo prieš kelionę net nesidomėjęs, ar PAR iš lietuvių reikalauja vizų, nes šioje valstybėje planavo tik persėdimą į kitą lėktuvą, o ne išvyką už oro uosto ribų.
Dėl vizų galvos nesuko ir kiti lėktuvo keleiviai iš ES valstybių, tačiau daugelis jų turi susitvarkiusios dokumentus dėl bevizio režimo PAR, todėl beveik visi ES piliečiai galėjo drąsiai vykti ilsėtis į viešbutį.
Tuo tarpu kauniečių šeimai buvo paaiškinta, kad iš lietuvių vizų vis dar reikalaujama, todėl jie privalės visą šį laiką laukti oro uoste, kartu su kitų trečiųjų šalių gyventojais, tarp kurių daugiausia buvo rusakalbiai asmenys.
„Per 18 metų buvimo ES Lietuva niekaip nesugeba susitvarkyti tarptautinių vizų. Paskambinau vienam žmogui ir jis man sako, kad čia yra paprasčiausias apsikeitimas dokumentais. Šį darbą turėjo padaryti Užsienio reikalų ministerija. Tai yra didelis apsileidimas“, – įsitikinęs Vladas.
URM: problema iškelta aukščiausiu lygiu
Lietuvos piliečiai be vizų gali nuvykti į 108 šalis, dar į aštuonias valstybes gauname elektronines vizas, o 49 šalys mums išduoda vizą atvykus. Dėl tokios statistikos, kaip portalui lrytas.lt komentavo URM atstovai, lietuviškas pasas yra laikomas vienu iš „stipriausių“ pasų pasaulyje ir tai esą yra Lietuvos diplomatinės tarnybos nuopelnas.
„Tačiau pasaulyje yra keliasdešimt šalių, daugiausia Afrikos ir Azijos žemynuose, į kurias nepateksime, neapsirūpinę viza iš anksto. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiams vis dar reikia vizų į Indiją, Nepalą, kitas šalis. Dažniausiai tų šalių piliečiams taip pat reikalinga viza kelionei į Lietuvą. Tarp tokių šalių yra ir PAR.
Puikiai suprantame nepatogumus, kuriuos patiria Lietuvos piliečiai, norintys gauti PAR vizą: tenka siųsti prašymus ir pasus į PAR ambasadą Stokholme, mokėti ne tik už vizą, bet ir už dokumentų siuntimą“, – pripažino URM atstovai.
Jų duomenimis, be Lietuvos dar septynių ES šalių piliečiai turi gauti vizas kelionėms į PAR.
„Kartu su šiomis šalimis ir visa ES nuolat keliame vizų panaikinimo klausimą, nuosekliai dirbame visuose įmanomuose formatuose. Jis ne kartą keltas dvišalėse politinėse konsultacijose tarp Lietuvos ir PAR pareigūnų, siekiame, kad klausimas būtų sprendžiamas ES–PAR Migracijos dialogo rėmuose.
Šių metų liepos pradžioje PAR akredituoti ES šalių ambasadoriai išsiuntė laišką Tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo ministrei Naledi Pandor, kuriame dar kartą atkreiptas dėmesys, kad daliai Šengeno valstybių piliečių reikia vizų kelionėms į PAR ir prašoma spręsti šį klausimą nedelsiant.
Ambasadorius D.Junevičius šią problemą iškėlė aukščiausiu lygiu, įteikdamas savo skiriamuosius raštus PAR prezidentui Cyrilui Ramaphosai“, – teigė ministerija.
