Kelia savo versiją
Šeštadienį, praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė susitarimą leisti eksportuoti grūdus iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, Rusija atakavo Odesos uostą – pagrindinį susitarime įvardytą uostą.
Viešumoje pradėjus svarstyti, kad V.Putinas tokiu būdu norėjo parodyti Turkijai savo galią, Odesoje šiuo metu gyvenantis politologas Alvydas Medalinskas pateikė savo versiją, kodėl Kremlius nusprendė surengti šią ataką iš karto po pasirašyto susitarimo.
Anot jo, net ir pačioje Ukrainoje šalies gyventojai laikosi dviejų pozicijų: vieni įsitikinę, kad ir toliau šalis turi mėginti eksportuoti grūdus jūros keliu, tuo metu kiti jau pradėjo kvestionuoti, ar tai Ukrainai vis dar yra ekonomiškai naudinga.
A.Medalinsko teigimu, ekonomiškai Ukrainai eksportuoti grūdus Juodąja jūra buvo naudinga iki šeštadienio Rusijos smūgio Odesos uostui – ir būtent tokio scenarijaus, jo manymu, Kremlius siekė savo ataka.
„Grūdų išvežimas yra ne tik tarptautinio bado klausimo sprendimas, bet ir pagalba Ukrainos ekonomikai, kadangi 70 proc. valiutos įplaukų buvo iš prekybos per Juodosios jūros uostus. (...)
Ką Rusija padarė šiuo smūgiu? Greičiausiai ji palietė draudimo įmonių sektorių. Grūdai nekeliauja šiaip sau, juolab tokioje situacijoje, kaip dabar, kai yra pavojus, kad Rusija gali atakuoti. Ta suma, kuri buvo sutarta dėl grūdų išvežimo, jau buvo ant naudos ribos Ukrainos ekonomikai.
Be to, Turkija įsipareigojo pirkti pirmoji, bet kartu pasakė, kad pirks tikrai žemesne kaina negu šiaip tokius grūdus perkama.
Draudimo kompanijos, pažiūrėjusios, kad tai labai nesaugus kelias, gali dar labiau užkelti kainas arba atsisakyti drausti. Jeigu dar sukelia kainas, aišku, kad Ukrainos verslas ir valstybė gauna dar mažiau pajamų negu būtų gavę iki šeštadienio smūgio“, – savo versiją „Žinių radijo“ laidoje iškėlė A.Medalinskas.
Anot jo, ne tik draudimo kompanijos gali sukelti kainas – daugybė kitų sąlygų, kurios buvo sutartos dėl grūdų išvežimo, gali keistis dėl šio Rusijos smūgio Odesos uostui.
„Rusija dabartinėje situacijoje, šiuo sandoriu gavo teisę turkams pardavinėti ir savo grūdus, ir tuos, kuriuos užgrobė iš Ukrainos. Tai yra kruvinai purvini V.Putino režimo žaidimai“, – įvertino politologas.
Turkijos pergalės
A.Medalinskas taip pat nesutinka su nuomone, kad šis Kremliaus smūgis Odesai – V.Putino „spjūvis Turkijai“.
Anot jo, yra klausimų, kuriais Maskva ir Stambulas nesutaria, tačiau galiausiai tai netrukdo jiems bendradarbiauti tais klausimais, kuriais gali laimėti abi pusės. A.Medalinskas pastebi, kad šiuo susitarimu Turkija įgauna net du laimėjimus.
„Dabar lenda vis daugiau faktų apie tai, kad buvo papildomų susitarimų. Vienas iš tokių susitarimų aiškiai rodo, kur Turkija šioje situacijoje labai laimi – sutarta, kad Turkija gauna pirmumo teisę pirkti grūdus ir iš Ukrainos, ir iš Rusijos. (...)
Taip pat įgauna galimybę turėti savotišką grūdų hubą (centrą – aut.past.) Turkijoje. Dabar R.T.Erdoganas galės paskirstyti tuos grūdus toms šalims, kurioms reikės: „Būsite geri, bendrausite – gauname grūdų. Neatitinkate Turkijos pozicijos – gausite mažiau“, – pastebėjo politologas.
Neigia Rusijos naratyvą
Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas laidos metu teigė labai abejojantis, kad grūdai iškeliaus iš Ukrainos jūros keliu.
„Visiškai nesuprantu, kaip galima pasitikėti teroristine valstybe ir tartis, kažkokius susitarimus su ja daryti. Man tai atrodo absurdas.
Vietoj to, kad gaištų laiką pseudo-derybose su Rusija, geriau reikėtų organizuoti grūdų išvežimą sausumos keliu per Lenkiją, Rumuniją, gal ir Lietuvos uostus. Tai yra žymiai realiau ir naudingiau Ukrainai“, – įsitikinęs A.Macijauskas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas taip pat skeptiškai vertina naratyvą, esą neeksportuoti Ukrainos kviečiai gali reikšti badą Afrikos valstybėse.
„Rusijos naratyvas, šiek tiek jam pritaria ir ukrainiečiai, nes jie yra suinteresuoti, kad pasaulis rūpintųsi jų grūdų išvežimu. Bet labiausiai tuo suinteresuoti rusai, ir tai yra V.Putino koziris – žiūrėkit, badaus žmonės.
Bent dėl Ukrainos grūdų badas Afrikai tikrai negresia. 18 mln. tonų grūdų negali nieko pakeisti. Jeigu kalbame apie Ukrainos kviečių eksportą, jis gali siekti daugiau nei 10 mln. tonų – tai pasaulinėje grūdų prekyboje yra nedidelis skaičius, jį lengvai galima pakeisti kitais grūdais, iš kitų valstybių.
Grūdų kaina yra lemiamas veiksnys, o ne pats grūdų buvimas ar nebuvimas“, – pabrėžė A.Macijauskas.
