„Coface“ – už saugesnę prekybą“. Tokį įsipareigojimą klientams atspindintį šūkį tarptautinė verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface“ paskelbė 2011-aisiais.
Tais pačiais metais ji pradėjo bendradarbiauti su Latvijos komerciniu banku „Trasta Komercbanka“, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, aplaidžiai žiūrėjo į reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.
Savo paslaugas jis teikė ir pinigų plovimu įtariamiems asmenims, o galiausiai prarado banko licenciją.
Deklaravo saugumą
„Deklaruodami saugumą, kaip vieną svarbiausių vertybinių ir strateginių krypčių, „Coface“ taip ir nepateikia konkrečių atsakymų, ar jis buvo užtikrintas Latvijos banko ir jo klientų atžvilgiu atliekant „Pažink savo klientą“ (angl. Know Your Client, KYC) ir kovos su pinigų plovimu (angl. Anti-Money Laundering, AML) procedūras“, – sako „Tokk Grupp OU“ vadovas Edgar Vitvitski.
„Tokk Grupp“ įmonių grupės pagrindinė veikla yra skysčių, maisto produktų ir pramoninių prekių transportavimas Europoje, taip pat pagalba ieškant verslo partnerių ir vagonų nuoma bei pardavimas. Taip pat investicijos į vertybinius popierius ir skolos dokumentus.
Ši estų įmonė ginčą su „Coface“ pradėjo 2018-aisiais. Pastaruoju metu ėmė aiškėti aplinkybės, leidžiančios manyti, kad įmonė, bendradarbiaudama su latvių „Trasta Komercbanka“, galbūt aplaidžiai žiūrėjo į reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.
Bendrovė „Coface“ nesutinka mokėti draudimo išmokos savo buvusiam klientui „Trasta Komercbanka“ – iš šio banko 1,6 mln. eurų dydžio išmokos reikalavimo teisę ir yra perėmusi estų „Tokk Grupp“.
Taigi ginčas tarp „Tokk Grupp“ ir „Coface“ dėl neapmokėtos draudimo išmokos yra persikėlęs į teismą Latvijos sostinėje.
Įmonių kaimynių duetas
Bylos duomenimis, tarptautinės verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ir Latvijos banko „Trasta Komercbanka“ paslaugų sutarties istorijoje figūruoja dvi įmonės – latvių „Delfa“ ir estų bendrovė „Spratfil“.
Abi jos susietos prekybiniais santykiais – pirmoji pardavinėjo antrajai žuvies produkciją. Tuo metu bankas „Trasta Komercbanka“ suteikė „Delfa“ įmonei faktoringo paslaugą – apmokėjo „Spratfil“ išrašytas sąskaitas ir kartu perėmė teisę reikalauti atsiskaitymo už jas.
Galiausiai viskas susiklostė taip, kad „Spratfil“ bankrutavo. Latvijos bankas, turėjęs savo užnugaryje draudimo apsaugą, ėmė reikalauti iš „Coface“ draudimo išmokos – būtent tos, kurios reikalavimo teisę yra perėmusi Estijos įmonė „Tokk Grupp“.
„Coface“ nesutinka mokėti ir kratosi jai metamų kaltinimų, kad ji buvo apdraudusi Latvijos komercinio banko „Trasta Komercbanka“ interesus. Esą ji neturėjo informacijos apie „Delfa“ ir „Spratfil“ veiklą, jų vadovus bei akcininkus.
„Coface“ teisme laikosi pozicijos, kad ji neprivalėjo domėtis „Trasta Komercbanka“ klientais, jų veikla, mokumu ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis.
„Remiantis byloje turimais faktais ir įrodymais, reikalavimas sumokėti draudimo išmoką yra visiškai nepagrįstas – „Coface“ nėra pateikusi tokių pareiškimų įmonei „Tokk Grupp“ apie banko klientus.
Apskritai konfidencialumo įsipareigojimai neleidžia mums nei patvirtinti, nei paneigti, kokie egzistavo „Coface“ ir „Trasta Komercbanka“ arba kito subjekto sutartiniai santykiai.
Taip pat jie negali viešai atskleisti tokio bendradarbiavimo detalių, nes tokia yra būtina bet kurios draudimo sutarties sąlyga“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino „Coface Baltics“ atstovė Lietuvoje Jurgita Buivydienė.
Savo ruožtu ieškovas teigia, kad tokios informacijos išsiaiškinimas yra viena pagrindinių priemonių, kurias pasitelkus siekiama kovoti su galimu pinigų plovimu ir teroristų finansavimo rizika.
Primenama, kad iš „Trasta Komercbanka“ dar 2016 m. buvo atimta licencija, nes tikrinant banko veiklą, be smulkesnių bėdų, buvo nustatyta sunkių ir daugkartinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių pažeidimų.
Estai išliko atkaklūs
Pasak „Tokk Grupp“ atstovo, visa ši istorija greičiausiai nebūtų tiek toli nuėjusi ir taip ilgai nesitęstų, jei draudimo rizikas vertinanti bendrovė „Coface“ būtų atlikusi elementariausias ir, rodos, savaime suprantamas KYC bei kitas kliento pažinimo ar veiklos rizikų vertinimo procedūras.
„Šios procedūros būtų atskleidusios daugiau detalių apie tai, ką draudžia „Coface“ ir kam savo finansines paslaugas teikia bankas „Trasta Komercbanka“. Be to, manau, procedūros būtų apėmusios ir banko klienčių – „Delfa“ ir „Spratfil“ patikrą“, – teigė E.Vitvitski.
Pasak jo, kaip buvo iš tiesų, būtų parodžiusi KYC procedūra, kurios bendrovė „Coface“, kaip aiškėja, galimai nesiėmė.„Tai verčia suabejoti ne tik jos argumentais teisme, bet ir bendrovės veiklos valdymu apskritai“, – sakė „Tokk Grupp“ atstovas.
Anot E.Vitvitski, jeigu tokia informacija „Coface“ išties nesidomėjo, tai rodo, kad bendradarbiaudama su „Trasta Komercbanka“ ji ir pati elgėsi paviršutiniškai – nesigilino į tai, ką ir kodėl draudžia.
Tokia veiklos praktika galėjo sudaryti sąlygas drausti ir tuos „Trasta Komercbanka“ klientus, dėl kurių veiklos vėliau ir buvo atimta banko licencija.
Yra ir Rusijos pėdsakų
„Lietuvos rytas“ pasiteiravo „Coface“ bendrovės, ar jos akcininkams, pradedant bendradarbiauti su banku „Trasta Komercbanka“, buvo atskleista, kad tikrasis banko naudos gavėjas yra pasišalinęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius?
Ir kad pagrindiniai banko klientai buvo su Rusijos kapitalu siejamos bendrovės?
„Mūsų turimomis žiniomis, tokie teiginiai nėra faktiškai nustatyti, todėl jų komentuoti negalime, – atsakė J.Buivydienė. – Bet, pagal „Coface“ praktiką, kiekvieną klientą arba su juo susijusius asmenis tikriname vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais ir reikalavimais.“
Prancūzijos draudimo bendrovė „Coface“ 2016–2017 metais skubos tvarka pertvarkė savo struktūrą ir perkėlė Latvijos padalinio veiklą į Lietuvą. Veiklos nutraukimas Latvijoje sutapo su „Trasta Komercbanka“ licencijos atėmimu.
Toks žingsnis galėjo būti žengtas siekiant apsisaugoti nuo Latvijos priežiūros institucijų vykdomų patikros procedūrų.
Nors „Coface“ perkėlus visą Latvijos filialo veiklą į Lietuvą formalus pagrindas atidžiau vertinti „Coface“ veiklą Latvijoje ir išnyko, nėra aišku, ar panaši veiklos praktika nėra toliau tęsiama per Lietuvoje veikiantį filialą.
„Lietuvos rytui“ „Coface“ paaiškino, kad bendrovė įžengė į Baltijos prekinių kreditų draudimo rinką 2005-aisiais Lietuvoje įsigijusi valstybinę įmonę „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“.
„Dar 2008-aisiais „Coface“ atidarė įmonę Latvijoje, kuri 2017-ųjų pabaigoje buvo uždaryta vykdant ilgalaikį strateginį planą, kuriame viena numatytų krypčių buvo „Coface“ veiklos modelio paprastinimas siekiant geresnės paslaugų kokybės, sąnaudų mažinimo ir procesų optimizavimo.
Nuo 2018-ųjų aptarnaujame savo klientus visose Baltijos šalyse per Lietuvoje veikiantį „Coface Baltics“ biurą“, – sakė J.Buivydienė.
Sutartys – konfidencialios
– Ar buvo nustatyta atvejų dėl „Coface“ klientų dalyvavimo su pinigų plovimu susijusiose istorijose? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo J.Buivydienės.
– Atliekant įprastas pinigų plovimo prevencijos procedūras – tikrinant klientus pagal galiojančius reikalavimus, yra buvę, kad paaiškėdavo informacija apie klientų dalyvavimą su pinigų plovimu susijusiose istorijose.
Tokiais atvejais „Coface“ atsisakė teikti tokiai įmonei paslaugas. Kiek ir kokių buvo atvejų, komentuoti negalime dėl konfidencialumo reikalavimų.
– Kodėl „Coface“ Latvijoje pasirinko bendradarbiauti su „Trasta Komercbanka“? Kas tai pasiūlė – „Coface“ ar bankas?
– Negalime pateikti šios informacijos, nes ji susijusi su vykstančiu teismo procesu. Be to, konfidencialumo įsipareigojimai draudžia viešai atskleisti informaciją apie tai, kurie subjektai yra arba buvo „Coface“ klientai, bei detales apie klientams teiktas draudimo paslaugas.
– Ar „Coface“ tiesiogiai bendradarbiavo su „Trasta Komercbanka“ klientais jam netekus licencijos?
– Mūsų turimomis žiniomis, „Coface“ nebandė užmegzti ryšių ir neteikė pasiūlymų nė vienai įmonei tik dėl to, kad ji buvo minėto banko ar kitos finansinės institucijos klientė.
Įmonės naudojasi skirtingų finansinių institucijų teikiamais produktais. Draudimo paslaugų teikimą reguliuojantys įstatymai neįpareigoja ir nesuteikia galimybių nustatyti, ar mūsų esamas arba potencialus klientas naudojosi ar naudojasi kažkurios iš finansinių institucijų paslaugomis ir kokiomis konkrečiai.
– Ar „Coface“ bendradarbiavo su bankrutavusiais „Snoru“ ir Ūkio banku Lietuvoje?
– Konfidencialumo įsipareigojimai draudžia viešai atskleisti informaciją apie tai, kurie subjektai yra arba buvo „Coface“ klientai.
Kalbant apie bendrąją „Coface“ praktiką, neatsižvelgiant į tai, ar kliento įmonės įsteigtos Latvijoje, Estijoje ar Lietuvoje, joms negali būti daromos jokios išimtys dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo patikrų arba kitų teisinių reikalavimų.
– Kaip paaiškintumėte, kad „Coface“ bendrovės draudimo paslaugos buvo teikiamos įmonėms, susijusioms su kriminalinio pasaulio atstovais, tokiais kaip Borisas Ustinovas?
– Vertinant iš kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu perspektyvos, kreditų draudimo sektorius pasižymi žema rizika.
„Coface“ laikosi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įstatymų ir reglamentų ir atsisako suteikti paslaugas įmonėms, kurios yra susijusios su nusikalstamo pasaulio atstovais, jeigu asmuo, nuteistas už sunkų nusikaltimą, yra potencialaus kliento galutinis naudos gavėjas ir tokia informacija tapo žinoma „Coface“.
– Kiek iš viso bendrovės istorijoje yra atvejų, kai jos paslaugos buvo teikiamos įmonėms, kurių vadovai ar akcininkai teismo buvo pripažinti kaltais už nusikaltimus, susijusius su mokesčių grobstymu ir jų vengimu?
– Mums tokia informacija nėra žinoma.
