„2019 metų referendumas įvyko, bet Konstitucijai pakeisti pritrūko balsų. Nepakeitus buvusio referendumo sąlygų, einant į 2024 metų referendumą su tomis pačiomis sąlygomis, iš tiesų yra be galo sunku gauti naują rezultatą. Jeigu pritrūks nors vieno balso, sprendimas vėl bus atidėtas. Todėl turime kalbėti ir apie planą „B“: o kas bus, jeigu referendumas bus vėl toks, koks buvo 2019 metais, tokiu pačiu rezultatu? Mums reikia kalbėti, ar iš tiesų tikrai nebėra kitų sprendimų, būdų“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo D. Henke.
Jos nuomone, klausimas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 metų, nėra svarbus vien užsienyje gyvenantiems lietuviams arba išvykusiems. D. Henke tvirtino, kad tas klausimas yra svarbus Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kurie šiuo metu dar gyvena pvz. Plungėje, bet jie jau rytoj gyvens JAV, gal jų vaikai, jų anūkai ten gims.
„Lietuvos ateities klausimas yra Lietuvos pilietybės išsaugojimas“, - mano D. Henke.
Pasak jos, reikalinga didžiulė viešinimo kampanija, svarbu, kad Lietuvos valstybės vadovai vieningai kalbėtų ta pačia gaida. D. Henke pakvietė valstybės vadovus, partijų, frakcijų lyderius, visus Seimo narius ir intelektualus daugiau kalbėti pilietybės išsaugojimo klausimu asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 metų.
Nors dar nėra patvirtinta oficiali referendumo data, D. Henke tikisi, kad jis vyks 2024 m. kartu su Lietuvos prezidento rinkimais.
Seime yra sudaryta darbo grupė referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti, kuriai vadovauja Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Darbo grupei pavesta iki 2023 m. kovo 9 d. parengti siūlymo paskelbti referendumą dėl daugybinės pilietybės projektą, reikalingų teisės aktų projektus ir pasirengimo planuojamam referendumui dėl daugybinės pilietybės veiksmų planą.
Seimo rūmuose liepos 17–20 dienomis posėdžiavo lietuvių bendruomenių atstovai iš 37 pasaulio šalių. Jie diskutavo ir sprendė aktualius PLB klausimus, pvz. pilietybės išsaugojimas, lietuvių bendruomenių stiprinimas, lituanistinis švietimas, tautinės tapatybės puoselėjimas.
Trečiai kadencijai PLB pirmininke išrinkta Dalia Henke. Naujoje PLB valdyboje taip pat dirbs Aurelija Orlova (PLB viešieji ryšiai), Irma Petraitytė-Lukšienė (visuomeninių ir specialių projektų reikalai), Ernesta Kazlauskaite-Tsakona (finansų ir lėšų telkimo sritis), Alvija Černiauskaitė (švietimo sritis), Jūratė Caspersen (kultūros sritis), Aušra Andriuškaitė (PLB plėtros ir tvarumo sritis), Laurynas Gerikas (ekonominio bendradarbiavimo sritis), Laurynas Misevičius (sporto reikalai), Rimvydas Rubavičius (PLJS valdybos pirmininkas).
PLB Seimas, aukščiausias PLB valdymo organas, yra šaukiamas kas treji metai. Tai vienas svarbiausių įvykių Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje. PLB Seimas sprendžia visus PLB klausimus, renka PLB valdybą, Kontrolės komisiją ir PLB Konfliktų sprendimo komitetą.
Pasaulio lietuvių bendruomenė yra pelno nesiekianti organizacija, kurios misija – ugdyti ir išlaikyti užsienyje gyvenančiųjų lietuvybės dvasią.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
