Tuo metu, kai Europos Komisija ragino apsaugoti žurnalistus nuo persekiojimo už kritiką, mūsų šalies pareigūnė Gražina Ramanauskaitė juos baudė. Paaiškėjo, kad ji ne kartą tai darė nepagrįstai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vadovės sprendimą dėl tariamo pažeidimo tyrime, kuris buvo publikuotas dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir portale lrytas.lt.
Straipsnyje buvo aprašyta kova, kuri po verslininko Raimondo Karpavičiaus mirties užvirė dėl jo šimtamilijoninio palikimo. Buvo aiškinamasi, koks vaidmuo teko buvusiam Klaipėdos politikui V.Anužiui.
Veikėjas, kuris sukosi šalia R.Karpavičiaus, prisistatydavo gydytoju, bet „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad jam niekada nebuvo išduota mediko licencija.
V.Anužis viešai tvirtino, kad tokios ligos, kokia sirgo verslininkas, gydymo nėra net pasaulyje.
Bet pasauliniu mastu pripažinti medikai aiškino priešingai: neuždelsus mokslu grįsto gydymo pacientai gali gyventi apie 5–6 metus.
Atliekant tyrimą V.Anužiui buvo daug kartų suteikta galimybė pasisakyti, bet jis to vengė.
Nors straipsnyje buvo minima ir daugiau asmenų, buvęs politikas sau prisiskyrė žodį „šarlatanai“ ir suraitė skundą, o G.Ramanauskaitė iš dalies jį patenkino.
Inspektorės sprendimą „Lietuvos rytas“ ir lrytas.lt apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris jį pripažino nepagrįstu ir neteisėtu. Taip nusprendė kolegija, kurią sudarė patyrę teisėjai Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė ir Jolita Rasiukevičienė.
Parodė į viešą asmenį
Teisėjai atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvo siekiama įžeisti V.Anužį. Taip pat nenustatyta, kad būtų siekiama sąmoningai nuslėpti ir iškraipyti faktus bei duomenis.
Atvirkščiai, buvo atliekamas didelis žurnalistinis tyrimas, apklausiama daug asmenų, kurie iš esmės neigiamai atsiliepė apie V.Anužį, kuris yra ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos pirmininkas.
Teisėjai konstatavo, kad nors inspektorė savo sprendime tinkamai nurodė, kad V.Anužis yra viešas asmuo, pripažindama pažeidimą tinkamai į šią asmens kategoriją neatsižvelgė.
Pamokė ir kitą prievaizdę
V.Anužis teikė skundą ir Vilniaus apygardos prokuratūrai, bet jis buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Buvo pateiktas skundas ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos komisijai, kuriai vadovauja politikės karjeros nesėkmingai siekusi Vaiva Žukienė.
V.Žukienė rodė šališkumą V.Anužiui – ragino kreiptis dar ir į pareigūnę G.Ramanauskaitę, su kuria ją sieja bičiuliški ryšiai.
Nors V.Anužis kelis kartus išreiškė valią, kad nenori kreiptis į ŽEIT, V.Žukienė nenurimo. Ji klausimą, kuris buvo straipsnyje, įvertino kaip etikos pažeidimą ir savo sprendimą nusiuntė G.Ramanauskaitei.
Tada valstybės pareigūnė pati pasiūlė V.Anužiui pateikti dar vieną skundą ir net nusiundė šabloną: „Jūsų patogumui (...) yra prieinama žurnalistų etikos inspektoriui teikiamo skundo forma.“
Portalas lrytas.lt V.Žukienės sprendimą taip pat apskundė teismui. Praėjusių metų rugsėjo 14-ąją VAAT teisėjų kolegija jį panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Teismas tada atkreipė dėmesį, kad pažeidimas nustatytas dėl klausiamojo teiginio. Vien tai, kad pavienis žodis gali būti provokuojantis, intriguojantis ar talpinti savyje, tarp kitų reikšmių, ir negatyvią, savaime netampa pažeidimu.
Teismas pamokė žurnalistų prievaizdus, kad nagrinėjant skundus dėl viešus asmenis liečiančių publikacijų turėtų būti įvertinta ir viešojo asmens veikla.
Jau ne kartą persistengė
Nepagrįsto ŽEIT vadovės G.Ramanauskaitės kirčio buvo sulaukęs ir portalas „Atvira Klaipėda“.
Žurnalistai atskleidė savivaldybės valdomos įmonės viešuosius pirkimus nuolat laiminčios bendrovės savininką bei jo giminystės ryšį su perkančiojoje organizacijoje dirbančiu asmeniu.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas G.Ramanauskaitės sprendimą dėl tariamo pažeidimo panaikino.
Būna ir paslėptų ketinimų
„Teismas atskleidė ginčo esmę ir iš esmės pritarė mūsų skundo argumentams“, – portalui lrytas.lt teigė advokatas Karolis Rugys, komentuodamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą dėl tyrimo „Turtuolio R.Karpavičiaus palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“.
Advokatui vis dažniau tenka atstovauti žiniasklaidos priemonėms ir kitiems, kurie skleidė nuomonę apie viešus asmenis.
„Formaliai teisę skųsti ar kreiptis į teismą turi visi asmenys, bet neretai tenka gilintis, kokie yra tikrieji šalių ketinimai, ar nereiškiami tokie ieškiniai, kuriais siekiama riboti saviraiškos laisvę ir siekti, kad nekiltų noras ateityje skleisti žinias ar nuomonę.
Yra sudėtinga atskirti, ar asmuo gina pažeistą teisę, ar siekia strategiškai riboti žiniasklaidos teisę informuoti apie jam nepalankias (neparankias) temas. Tačiau šiuo atveju teismas nustatė, jog viešo asmens teisės nebuvo pažeistos, o ŽEIT priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį teismas ir panaikino.
Šiuo atveju viešas asmuo vietoj to, kad bendradarbiautų ir atsakytų į žurnalistės klausimus, kurie turi įtaką visuomenei, pasirinko poziciją nieko nekomentuoti žiniasklaidai ir visuomenei, o po to – teikti skundus.
Žiniasklaidos atstovai buvo priversti gintis, eikvoti tiek finansinius, tiek laiko išteklius, o ne dirbti savo tiesioginį darbą.
Ne paslaptis, kad dažnu atveju vieši asmenys taip bando riboti ir (ar) įtakoti žurnalistus arba kitus asmenis, kurie reiškia savo nuomonę apie jų veiklą, kuri turi įtakos visuomenei bei viešajam interesui. Džiugu, kad šiuo atveju pavyko apginti žiniasklaidos saviraiškos teisę bei laisvę“, – kalbėjo advokatas K.Rugys.
