Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio metu N.Jasinskas parlamentarams pristatė paradoksalią situaciją – karo Ukrainoje ir Sirijoje patirtis parodo, kad rusų pajėgos tendencingai atakuoja gydymo įstaigas, tačiau Lietuvos medikai dirbti itin sudėtingomis sąlygomis nėra ruošiami.
„Ukrainoje subombarduota 600 gydymo įstaigų. Kauno klinikose, kur aš dirbu, užtektų sviediniui pataikyti tiesiai į centrą, kuriame yra visas deguonis vienoje vietoje, ir visa ligoninė be deguonies užsidarytų. Koks mūsų planas? Jokio plano šioje vietoje nėra“, – posėdžio metu atkreipė dėmesį medikas.
Laiko mašina
Šeštą karo dieną į Ukrainą išvažiavęs LSMU universiteto Ekstremaliosios katedros darbuotojas, tarptautinių traumos kursų instruktorius Nedas Jasinskas pasakojo, kad atvykus į karo siaubiamą šalį tarsi laiko mašina jau pirmosiomis dienomis galėjo pamatyti, kas bus Lietuvoje.
„Nes realus priešas yra tas pats, Ukrainos ir Lietuvos medicininis mentalitetas yra panašus, turi panašias ištakas. Ukrainoje buvo tas pats pasirengimo ignoravimo lygis, kaip ir Lietuvoje – Lietuvoje, ko gero, dar didesnis, nes mes gyvename tokioje iliuzijoje. Pasirengimas Lietuvoje nėra pats didžiausias prioritetas dėl įvairių priežasčių“, – nurodė N.Jasinskas.
Dirbdamas Ukrainoje medikas pirmiausiai pastebėjo sudėtingą pacientų kelią nuo sužeidimo vietos iki reabilitacijos – sužeistų asmenų dažnu atveju į medicinos įstaigas niekas nenugabena, nors pačiose ligoninėse resursų ir netrūksta.
„Ligoninės yra pritvinkusios humanitarinės pagalbos. (...) Gydytojai, kurie pasilikę, turi atsargų, kraujo, instrumentų, bet jie tiesiog sėdi savo ligoninėse patys sau faini ir laukia, kol kas nors atvežtų pacientus“, – pasakojo N.Jasinskas.
Anot jo, apšaudymų metu, kai yra nesaugu, greitoji pagalba link sužeistųjų nevažiuodavo, o Hospitalierių, karinės evakuacijos padalinių buvo per mažai sužeistų asmenų kiekiui.
„Kas tai darytų Lietuvoje? Turbūt greitoji pagalba nevažiuotų, nes ji negali važiuoti ten, kur nėra saugu. Ten galbūt važiuotų kokie nors Lietuvos kariuomenės padaliniai – ar jų užtektų, jau kitas klausimas“, – pastebėjo medikas.
Kiekviena ligoninė – už save
Kitas iš karto Ukrainoje į akis kritęs aspektas, anot N.Jasinsko – tai, kad medicinos pajėgos nėra valdomos.
„Esu ligoninėje, tai turiu viską, bet kas vyksta už ligoninės aš nežinau – gal ten chaosas? Bet jam svarbiausia laikyti jo ligoninę, kas ir Lietuvoje yra realu, nes ligoninės turi skirtingus pavaldumus – ministerijos, savivaldos lygmuo. Kas jas valdys šiuo atveju?“ – klausė medikas.
N.Jasinskas teigė pastebėjęs ir vadinamojo medicininio kanibalizmo atvejų.
„Kiekviena ligoninė žaidžia už save – mačiau vienas karines ligonines, kurios turi labai daug ventiliacijos aparatų, kai kitos neturėjo jo nei vieno, bet turėjo labai daug skalpelių.
Jeigu jos būtų pasidalinusios, mes būtume galėję išgelbėti daugiau žmonių. Bet kadangi jos nesidalijo informacija ir resursais, tai pralošinėjo ant kapitalo. Tai medicininio kanibalizmo atvejis – nežinodamas ateities stengiesi sau prikaupti kuo daugiau“, – įvardijo jis.
Nuo apleistos ligoninės iki „bomžų namelio“
Pamatęs, kad būdamas ligoninėje reikiamos pagalbos sužeistiems ukrainiečiams nesuteiks, N.Jasinskas kartu su vietinių medikų suburta komanda apsistojo apleistoje ligoninėje su išlikusia infrastruktūra.
„Pirmiausiai dirbome gražiose palatose, bet rusai naudoja dronus, pamatė, kad važinėja pirmyn ir atgal greitosios pagalbos automobiliai ir paleido septynias raketas“, – pasakojo jis.
Vėliau komanda susirado kitą vietą, kurioje teikė pagalbą: „Bomžų namelis, kuriame kvapas „nuostabus“, žiurkės aplink, bet bandėme jį išsivalyti, langus apklijavome plėvelėmis, nes rusų dronai naktį ieškodavo termo signalo, kur yra kokia reguliari veikla. Per dvi savaites čia turėjome apie šimtą sunkių pacientų“.
Bombarduoja gydymo įstaigas
N.Jasinsko teigimu, tiek Rusijos karo Ukrainoje, tiek Sirijoje patirtis parodo, kad rusų pajėgos tendencingai bombarduoja gydymo įstaigas, todėl karo atveju galimas sprendimas Lietuvos medikams būtų bandymas „vykdyti gerą mediciną blogose vietose“.
Medikas pabrėžia sukomplektuotos svarbiausių medicininių priemonių kuprinės reikšmę, kurią turėdamas gydytojas galėtų teikti pagalbą kad ir rūsiuose.
„Ukrainoje subombarduota 600 gydymo įstaigų. Kauno klinikose, kur aš dirbu, užtektų sviediniui pataikyti tiesiai į centrą, kuriame yra visas deguonis vienoje vietoje, ir visa ligoninė užsidaro be deguonies. Koks mūsų planas? Jokio plano šioje vietoje nėra“, – įsitikinęs jis.
Išmokę teikti pagalbą net sunkiausiomis aplinkybėmis Lietuvos medikai, anot jo, taptų lankstūs.
„Randi tašką, kuris yra nesaugus, neatitinka higienos reikalavimų, bet esi arčiausiai ir tada taikai Pareto taisyklę – ieškokime, kur galima investuoti 20 proc. savo resursų, kad gautume 80 proc. rezervo“, – nurodė jis.
Kokie pasiūlymai Lietuvai?
N.Jasinsko teigimu, pirmiausiai Lietuvos medikams grėsmės akivaizdoje reikėtų informacijos ir resursų valdymo realiu laiku. Koronaviruso pandemijos metu, anot jo, tokio dalyko nebuvo.
„Aš, kaip gydytojas, penktadienį gaudavau ataskaitą, kaip praeitą savaitę buvo užimtos reanimacijos. Man tai visiškai nepadeda, nes informacijos man reikia dabar – turiu pacientą, noriu žinoti, kur turiu jį išvežti“, – akcentavo jis.
Taip pat, anot mediko, turi būti išspręstas vadovavimo klausimas – N.Jasinskas pabrėžia Ukrainoje matyta chaosą, kai karinė ligoninė priima tik kariškius, kai kurios, argumentuodamos ministro įsakymu, priimdavo tik krūtinės traumas, o, pavyzdžiui, asmens su pilvo trauma jau nepriimdavo.
Galiausiai N.Jasinskas pabrėžė pasiruošimą – protokolus, personalą ir priemones. Anot jo, šalies medikai negali pasiruošti karo scenarijui tik nuotoliniais mokymais. Be to, turi būti medikams paruošti reikalingi daiktai.
„Taip pat logistika – kaip visa tai judėtų. Jeigu mes būsime decentralizuoti, jei neliks trijų pagrindinių traumų centrų, Santariškių, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Kauno klinikų – kas toliau gydys pacientus, kaip keliaus daiktai, kaip vyks aprūpinimas?
Praktikos nėra, nes visi mokymai yra feikiniai (dirbtiniai – aut.past.). Lygiai kaip prieš mėnesį Kauno klinikos gavo mokymus – du atvežti nuo radiacijos pažeisti žmonės. Ar tai yra realu? Ne, tai nerealu – jie atvažiuos šeštadienį, trečią valandą nakties, kai niekas neveiks, viskas bus išjungta ir niekas neatsakinės telefonais. Taip yra realybėje“, – apie sistemos trūkumus įspėjo medikas.
N.Jasinskas pabrėžė, kad jeigu medikai turės dirbtinius mokymus, galiausiai lauks dirbtinis rezultatas – apmokyti medikus kaip elgtis karo metu jau prasidėjus karui, anot jo, per didelė prabanga.
„Kažkuo reikia susimokėti – arba labai brangiai susimokėsime mokymais, arba brangiai susimokėsime pacientais. Mačiau, kaip brangiai ukrainiečiai moka savo žmonėmis, savo pacientais. Nenorėčiau, kad tai būtų Lietuvoje – dar yra laiko, kad galėtume šį dalyką pakeisti“, – įsitikinęs jis.
