Premjerė taip pat sureagavo į viešojoje erdvėje kilusią reakciją į Užsienio reikalų ministerijos (URM) džiaugsmą dėl naujųjų gairių ir sklaidė mitus, paplitusius po EK išaiškinimo.
Pasidžiaugė išaiškinimu
Nepaisant to, kad valdantieji, laukiant EK išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito, garsiai pasisakė prieš visas išimtis ES sankcijoms, Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išplatino pranešimą, sveikinantį EK sprendimą leisti Rusijai sankcionuotas prekes gabenti į Kalinigradą.
„Užsienio reikalų ministerija vakar išleido pradinę reakciją į tas gaires ir tuos paaiškinimus, kuriuos paskelbė EK. Galiu pasakyti, kad tai pradinei reakcijai visiškai pritariu“, – sakė premjerė.
I.Šimonytė teigė norinti išsklaidyti tam tikrus viešojoje erdvėje pasirodžiusius teiginius po EK išaiškinimo.
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o tas gairių nuostatas, kurios labai aiškiai sako štai ką: kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado.
Tai aiškiai paminėtina, kalbant apie dvigubos, karinės paskirties prekes, apie technologijas. Taip pat apie kitas prekes, kadangi, priešingai negu kartais bandoma teigti, nėra jokių lengvatinių koridorių, kurių niekada Lietuvoje ir nebuvo, nes prekės niekada į Kaliningrado sritį ar iš jo negalėjo vykti netrukdomai, neatliekant muitinės procedūrų ir kontrolės“, – aiškino premjerė.
Į EK gaires atsižvelgs
I.Šimonytės teigimu, naujosios EK gairės – Komisijos nuomonė, už kurią Lietuva nėra atsakinga, tačiau gerbdama institucijos įgaliojimus į šią nuomonę Lietuva ketina atsižvelgti.
„EK neprivalo savo nuomonės suderinti su valstybėmis narėmis, kaip ir valstybės narės neturi galimybės blokuoti EK nuomonės. Todėl esame dėkingi EK, kad ji konsultavosi su Lietuvos institucijomis, girdėjo pastabas ir pasiūlymus, kuriuos Lietuvos institucijos teikė.
Tačiau atsakomybė už EK nuomonę yra Komisijos, ir Lietuvos Respublikos institucijos prisiimti atsakomybės už EK nuomonę tikrai nei turėtų, nei galėtų, juolab, kad šios gairės skirtos tam, kad būtų pasiūlyta vienoda praktika visoms valstybėms narėms“, – kalbėjo I.Šimonytė
Premjerė teigė esanti įsitikinusi, kad Lietuva, birželio 17 dieną apribojusi sankcionuojamų prekių tranzitą į Kaliningradą, pasielgė atsižvelgdama į EK nuomonę, vyravusią tuo metu, o dabar atsižvelgs ir į naująjį išaiškinimą.
„Lietuvos Respublikos institucijų atsakomybė – nutarti, ar atsižvelgti į šią nuomonę, taikant šiuos reglamentus. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad nuo sankcijų įsigaliojimo Lietuvos taikoma griežtesnė praktika, kurios modalumus, esame įsitikinę, dar balandžio mėnesį buvome susiderinę su atsakingais EK padaliniais", – pabrėžė premjerė.
„Patvirtinsiu, kad LR institucijos ketina atsižvelgti į šią nuomonę“, – pridūrė ji, nurodydama tris priežastis, dėl kurių Lietuvos institucijos priėmė tokį sprendimą.
„Pirmiausiai – iš pagarbos pačiai institucijai ir jai suteiktiems įgaliojimams. (...) Antra priežastis – vieningo traktavimo, kas yra viena iš pagrindinių gairių priežasčių, nes gairės skirtos ne konkrečiai Lietuvai, bet visai ES.
Svarbiausia priežastis – pagarba transatlantinei vienybei ir mūsų partneriams, kadangi nėra racionalu, jog mūsų laikas ir dėmesys būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms, ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš vienos Rusijos dalies į Kaliningradą geležinkeliu“, – įvardijo premjerė.
Per didelė prabanga
Paklausta, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos, I.Šimonytė svarstė, kad šiuo metu būtų „per didelė prabanga“ diskutuoti apie tai, kas yra teisesnis.
„Negali jokia nacionalinė institucija uždrausti Europos Komisijai pareikšti savo nuomonę – galų gale, tai būtų nedemokratiška.
Mes galime vertinti tą nuomonę kitaip, galime į ją neatsižvelgti, tuomet rezultatas būtų labai paprastas – jeigu Komisija laikosi nuomonės, kad reglamentas turi būti įgyvendintas tokiu būdu, o mes laikomės nuomonės, kad jis turi būti įgyvendintas kitu būdu, mūsų nesutarimo galutinė stotelė yra Europos Teisingumo Teismas – tai yra vienintelė institucija, kuri gali pasakyti teisinį verdiktą, kaip turi būti įgyvendintas ES dokumentas. Iki to laiko tai yra nuomonė ir praktika.
Nei Komisija negali paliepti valstybei narei laikytis kitos praktikos, nei, tiesą sakant, Lietuva turi prievolę atsižvelgti į EK gaires. Bet mes priėmėme sprendimą, kad mes į jas atsižvelgsime, nes manome, kad yra per didelė prabanga šiomis aplinkybėmis diskutuoti, kas yra teisesnis dėl to, kaip įgyvendinti reglamentą“, – kalbėjo premjerė.
Dar kartą perklausta, ar Kaliningrado tranzito klausimas iš pat pradžių nebuvo derintas aukščiausiu politiniu lygiu – su Europos šalių sostinėmis, kad dabar jis turėjo būti išaiškintas kitaip, I.Šimonytė teigė „negalinti paneigti, kad su jomis apie tai buvo pakankamai išsamiai kalbamasi“.
„Nuo pat sankcijų priėmimo Lietuva tikrai šitą klausimą aptarė ir su EK, ir su strateginiais partneriais. Bet kadangi tai yra ES reglamentas, dėl jo taikymo modalumų, vis dėlto, svarbiausia yra ES institucijų nuomonė. Ta nuomonė ne šiaip su pareigūnais buvo suderinta, bet su tais EK padaliniais, kurie yra atsakingi už šį klausimą.
Tikrai tas traktavimas, mano supratimu, buvo pakankamai iš anksto aptartas“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.
Ilgai lauktas sprendimas
Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, sveikindama EK sprendimus.
„Sveikiname EK paskelbtą visišką draudimą tranzitu per ES gabenti karinės, dvigubos paskirties prekes bei technologijas. Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – rašoma pranešime.
EK trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.
Pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų kiekių ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.
Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti sankcijų apėjimui.
Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.
Kroviniai bus tikrinami, tranzito apimtys negalės viršyti paskutinių trejų metų vidurkių. Karo pramonei skirtų prekių, taip pat dvejopo naudojimo ir technologijų, kurioms taikomos sankcijos, tranzitas ir toliau liks uždraustas, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu bus gabenamas
