Kroatijos teismai kuris laikas siūlo Lietuvai susigrąžinti savo pilietį Vladislavą Jurickį, persekiojamą Rusijos specialiųjų tarnybų, tačiau Generalinė prokuratūra metų metus nepajudino nė piršto.
Negana to, po Rusijos invazijos į Ukrainą mūsų šalies prokurorai oficialiai pareiškė, kad nėra teisinio pagrindo gelbėti V.Jurickį.
Šis pareiškimas ir lėmė, kad Zagrebo apygardos teismas priimtų sprendimą Lietuvos pilietį išduoti Rusijai.
Sąmokslu prieš Rusijos energetikos sistemą kaltinamas vilnietis V.Jurickis Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) prašymu buvo sulaikytas Kroatijoje dar 2017 metų vasarą.
Per kelerius metus vieni Kroatijos teismai nutardavo jį perduoti Rusijai, kiti sprendimus naikindavo.
Taip pat buvo nuolat siunčiami raštai į Lietuvos generalinę prokuratūrą siūlant V.Jurickį parsivežti į Lietuvą.
„Griebiausi paskutinio šiaudo – po pralaimėtos bylos pasiprašiau Kroatijoje politinio prieglobsčio. Tačiau ir to negavau – mat man, kaip Europos Sąjungai priklausančios Lietuvos piliečiui, prieglobstis nesuteikiamas. Dabar gyvenu baimėje ir įtampoje – bet kurią dieną gali ateiti policininkai ir išvežti surakintą į Rusiją“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Jurickis.
Spaudė FST agentai
Iš tremtinių šeimos kilęs 54 metų V.Jurickis ilgą laiką dirbo Rusijoje, o į Lietuvą galutinai persikėlė 2012 metais. Vyras apsigyveno Vilniuje, Vytauto gatvėje esančiame bute. Ten iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta.
Gyvendamas Lietuvoje jis vadovavo Vokietijos kompanijai „A2Y Projektangle“, vėliau tapo Čekijos įmonės „Tigrafen“ konsultantu.
Regis, jau buvo pamirštos dienos, kai tuo metu, kai dar gyveno Rusijoje, vietos saugumiečiai bandė verslininką visokiais būdais palaužti.
Mat 2010 m. V.Jurickiui dirbant komercijos direktoriumi vienoje didžiausių privačių Rusijos Krasnodaro srities kompanijų „Nesk – elektroseti“ FST agentai jį spaudė melagingai liudyti prieš jo pažįstamą – Lietuvoje politinį prieglobstį gavusį tuometį Maskvos vyriausybės ministrą Jurijų Chardikovą. Pastarasis buvo patekęs į tuomet itin įtakingos Rusijos sostinės mero Jurijaus Lužkovo žmonos Jelenos Baturinos nemalonę.
V.Jurickiui net buvo grasinama iškelti baudžiamąją bylą.
Uždėjo antrankius
Į ramias vėžes įsukęs gyvenimas aukštyn kojomis V.Jurickiui apvirto 2017 m. vasarą, kai jis nutarė nuvažiuoti į Kroatiją. Vos tik vyriškis kirto šios valstybės sieną, kroatų pasieniečiai jam uždėjo antrankius ir uždarė į areštinę.
Pareigūnai Lietuvos piliečiui tik trumpai paaiškino, kad yra sulaikomas Interpolo Maskvos skyriaus prašymu.
Jau kitą dieną V.Jurickis buvo nugabentas į Zagrebo apygardos teismą, kuris ėmėsi nagrinėti Rusijos prašymą jį išduoti.
Laimei, teismo proceso metu Lietuvos piliečiui neteko ilgai gyventi kalėjime – po 9 dienų jis už piniginį užstatą buvo paleistas į laisvę.
Melaginga informacija
Tačiau teismui pateikta informacija, kuria remiantis buvo prašoma V.Jurickį išduoti, pribloškė.
Pasirodo, Rusijos teisėsaugos tarnybos Interpolui buvo pateikusios duomenis, esą V.Jurickis slapstosi nuo bausmės, nes 2013 metais Krasnodaro teismo sprendimu buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimu.
Nors V.Jurickis bandė įrodyti, kad niekada nebuvo ne tik nuteistas, bet ir teisiamas, Kroatijos teismas iš pradžių buvo linkęs vadovautis oficialia Rusijos informacija, kad esą šis asmuo pasislėpė po nuosprendžio.
Tokią pat melagingą iš Rusijos gautą informaciją Kroatijos teisingumo ministerija pateikė ir Lietuvos generalinei prokuratūrai.
Mūsų šalies teisėsauga buvo informuota, kad Maskva prašo išduoti teismo nuteistą ir nuo bausmės pasislėpusį Lietuvos pilietį.
Kaip ir numato Europos teisingumo teismo (ETT) praktika, šiame rašte Lietuvai buvo pasiūlyta svarstyti galimybę prašyti, kad V.Jurickis būtų perduotas mūsų šaliai.
Bet tuometis Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna atsakė itin lakoniškai: „LR generalinė prokuratūra nėra išdavusi Europos arešto orderio dėl V.Jurickio ir neturi teisinio pagrindo jo išduoti.“
Apkaltintas kenkimu
Kad Rusija apie V.Jurickio nuteisimą buvo pateikusi klaidingą informaciją, paaiškėjo tik kiek vėliau, jau ekstradicijos bylai įsibėgėjus Zagrebo apygardos teisme.
Nepaisant to, Rusijos generalinis prokuroras Kroatijos teisingumo ministerijai atsiuntė naują reikalavimą dėl V.Jurickio išdavimo.
Šįkart rašte buvo teigiama, kad nors šis Lietuvos pilietis ir nėra nuteistas, jo atžvilgiu FST yra iškėlusi baudžiamąją bylą dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo.
Buvo aiškinama, kad ši byla esą buvo iškelta dar 2010 m. FST Krasnodaro krašto valdybos tardymo skyriuje, o V.Jurickis, tuo metu dirbęs vienos didžiausių krašte energetikos kompanijos „Nesk – elektroseti“ komercijos direktoriumi, buvo apkaltintas, kad sukurstė savo pavaduotoją įmonei padaryti žalą.
„Dėl šių veiksmų įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų įvesti elektrą mikrorajone, kur daugiausia gyvena jauni ir nepasiturintys gyventojai, o tai pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybine elektros energijos politika“, – teigiama Rusijos FST parengtame rašte Kroatijos teisingumo ministerijai.
Zagrebo apygardos teismui tokio paaiškinimo užteko, ir 2017 metų lapkričio mėnesį buvo priimtas sprendimas V.Jurickį išduoti Rusijai.
Nurodė nagrinėti iš naujo
Vis dėlto po kelių mėnesių Kroatijos aukščiausiasis teismas šį sprendimą panaikino ir nurodė apygardos teismui iš naujo išnagrinėti bylą.
Šiame teismo sprendime buvo pabrėžta, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama aplinkybė, jog V.Jurickis yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės – Lietuvos – pilietis.
Kroatijos aukščiausiojo teismo nuomone, būtina laikytis ETT suformuotos praktikos, pagal kurią tik po to, kai Lietuva pati nutars, ar ji nori susigrąžinti savo pilietį, bus galima spręsti dėl jo ekstradicijos.
Papasakojo apie bylą
Taigi V.Jurickis viltis ištrūkti į laisvę siejo su Lietuvos institucijų geranoriškumu.
Vyriškis parašė ilgą laišką tuomečiam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui prašydamas, kad prokuratūra oficialiai kreiptųsi į Kroatiją dėl jo išdavimo.
V.Jurickis aiškino, kad FST, kuri mažai kuo skiriasi nuo KGB, jo atžvilgiu iškelta byla yra politiškai motyvuota ir Rusijoje jis neturėtų teisės į teisingą teismą.
„Ten aš galiu būti kankinamas. Kankinimai siekiant išgauti prisipažinimą yra vieša rusiško teisingumo paslaptis“, – savo laiške ironiškai teigė Lietuvos pilietis.
Vyriškis smulkiai išdėstė ir kai kurias jam Rusijoje inkriminuotos bylos aplinkybes.
V.Jurickis teigė, kad jo baudžiamojo persekiojimo pradžioje FST agentai siūlė bylą nutraukti, jei jis duos melagingus parodymus prieš tuometį Maskvos prefektą ir ministrą J.Chardikovą.
Kai melagingai liudyti Lietuvos pilietis atsisakė, pareigūnai suėmė jo pavaduotoją ir 6 mėnesius kalino FST kalėjime. Per tą laiką jam buvo draudžiama susitikti su advokatu, naudojami psichotropiniai preparatai. Neištvėręs tokių sąlygų kalinys palūžo ir davė parodymus prieš savo buvusį viršininką V.Jurickį.
Pirštu bedė į Rusiją
„Labai prašau kuo greičiau atsakyti į mano prašymą, nes pakartotinai ekstradicijos bylą nagrinėjantis Zagrebo apygardos teismas gali pasiremti ankstesniu prokuroro T.Krušnos atsakymu ir mane perduoti Rusijai“, – E.Pašilio maldavo V.Jurickis.
Bet tuometis generalinis prokuroras atsakyti neskubėjo, o vietoj jo į šį pagalbos šauksmą atsiliepė Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Ieva Truncienė.
Pareigūnė pareiškė, kad sprendimą dėl V.Jurickio išdavimo turi priimti kompetentingos Kroatijos institucijos, o Generalinė prokuratūra nėra įgaliota vertinti kitos valstybės veiksmų arba daryti įtaką ten vykstančiam ekstradicijos procesui.
Prokurorė taip pat leido suprasti, jog norint kreiptis į Kroatiją, kad Lietuvos pilietis būtų išduotas mūsų šaliai, būtinas Rusijos sutikimas.
„Informuojame, kad Lietuvos generalinėje prokuratūroje nėra gautas Rusijos kompetentingos institucijos prašymas perimti jūsų baudžiamąjį persekiojimą“, – teigiama I.Truncienės rašte.
Vėl teismų maratonas
Galiausiai Zagrebo apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs ekstradicijos bylą, bet negavęs Lietuvos institucijų prašymo išduoti savo pilietį, nutarė V.Jurickį perduoti Rusijai.
Lietuvos piliečio skundą atmetė ir Kroatijos aukščiausiasis teismas. Tačiau pastarąjį sprendimą panaikino Konstitucinis teismas, ir teismų maratonas prasidėjo iš naujo.
Vyko atsirašinėjimas
Kad vilnietis galėtų ištrūkti iš Rusijos gniaužtų, reikėjo Generalinės prokuratūros prašymo Kroatijos teisėsaugos institucijoms, kad jos suteiktų informaciją apie V.Jurickiui FST pateiktus kaltinimus. Paaiškėjus, kad Rusija iš pradžių melavo ir kad vilnietis nėra nuteistas, Lietuva galėtų teisėtai prašyti susigrąžinti savo pilietį.
Tačiau tuomet prasidėjo atsirašinėjimas. Kroatijos teisingumo ministerijos atstovai pareiškė, kad jie tikrą informaciją apie V.Jurickiui Rusijoje iškeltą bylą nusiųs Lietuvos generalinei prokuratūrai tik tada, kai ji to paprašys.
Bet prokurorė I.Truncienė pareiškė: „Teisės aktai nenumato, kad Generalinė prokuratūra yra įgaliota kreiptis į Kroatijos teisingumo ministeriją su prašymu pateikti ekstradicijos bylos patvirtintas kopijas.“
Tuomet V.Jurickio advokatas Algimantas Kliunka pasisiūlė pateikti šias kopijas. Tačiau prokurorė atrėžė, kad tokie dokumentai prokuratūrai nereikalingi.
Kur pasimetė prašymai?
Tik po daugybės prašymų 2019 metų kovą tuometis prokuroras T.Krušna suteikė vilties – V.Jurickio atstovams pranešė, jog prokuratūra kreipėsi į Kroatijos institucijas, kad šios suteiktų informaciją apie toje šalyje įstrigusį Lietuvos pilietį.
Bet vėliau paaiškėjo, kad greičiausiai prašymas tuo metu net nebuvo išsiųstas.
Mat net dvejus metus Generalinė prokuratūra nei V.Jurickio, nei jo advokato A.Kliunkos neinformavo, ar iš tiesų buvo išsiųstas prašymas ir ar gautas atsakymas.
Tiktai praėjusių metų birželį, po skundų Generalinės prokuratūros vadovei Nidai Grunskienei, prokurorė I.Truncienė atsakė, kad atsakymas iš Kroatijos nebuvo gautas, todėl 2021 metų gegužę Generalinė prokuratūra esą dar kartą kreipėsi į šios šalies Teisingumo ministeriją ir Zagrebo apygardos teismą.
Po šio atsakymo dar metus Generalinė prokuratūra V.Jurickio ir jo atstovų neinformavo, ar gauti ekstradicijos bylos dokumentai ir ar buvo priimtas koks nors sprendimas.
Surengė kelis mitingus
Atrodo, kantrybė trūko ir ekstradicijos bylą nagrinėjančiai Zagrebo apygardos teismo teisėjai.
Prieš sprendimą ji pasikvietė V.Jurickį su advokatu ir pareiškė: „Tegu Lietuva nors ką nors parašo, negi jiems visai nerūpi savi piliečiai?“
Netrukus po šio pokalbio Rusija užpuolė Ukrainą. V.Jurickis vienas pirmųjų suorganizavo Zagrebe gyvenančių antiputiniškai nusiteikusių rusakalbių grupę ir surengė kelis mitingus už taiką. Vėliau Lietuvos pilietis subūrė Ukrainai padedančius savanorius.
„Tai nebuvo taip paprasta, nes Kroatijoje gyvena daug prokremliškai nusiteikusių žmonių, susidūrėme su jų pasipriešinimu“, – teigė V.Jurickis.
Įsitraukęs į antiputinišką judėjimą Lietuvos pilietis rizikavo, kad Zagrebo teismas gali tai įvertinti nedviprasmiškai.
Tai jis jautė ir iš policijos pareigūnų užuominų, nes teismo sprendimu turėjo reguliariai registruotis policijos įstaigoje.
Atsakymas pribloškė
Įstrigęs Kroatijoje vilnietis ypač laukė rašto iš Lietuvos generalinės prokuratūros. Toks raštas po kelerių metų tylos buvo gautas.
Tačiau jis nuliūdino V.Jurickį.
„Kol kas nėra teisinio pagrindo išduoti Europos arešto orderį Lietuvos piliečiui V.Jurickiui“, – teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme Zagrebo apygardos teismui. Remdamasis šiuo atsakymu šis teismas neseniai nutarė vilnietį išduoti Rusijai.
„Šis Generalinės prokuratūros raštas buvo išsiųstas mums nieko nežinant, mes net neturėjome galimybės jo apskųsti, nors daug kartų prašėme informuoti apie priimtą sprendimą. Iki šiol net nežinome, koks prokuroras pasirašė šį dokumentą“, – tvirtino vilniečio advokatas A.Kliunka.
Daugybę metų Generalinėje prokuratūroje dirbęs ir vadovavęs elitiniam Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui teisininkas buvo priblokštas tokių prokurorų veiksmų.
„Dėl Generalinės prokuratūros abejingumo ir biurokratizmo Lietuvos pilietis V.Jurickis po 5 metus trukusio ekstradicijos proceso gali būti išduotas Rusijos FST. Ir tai bus padaryta nepaisant to, kad Rusija buvo pašalinta iš Europos Tarybos, kad Europos žmogaus teisių teismas priėmė rezoliuciją, jog Rusija nebebus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvė“, – piktinosi A.Kliunka.
