Tačiau Europos Komisijai (EK) leidus sankcionuojamų prekių tranzitą į šį Rusijos anklavą, tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina naująsias EK gaires ir, lyg susitarę, pabrėžia „transatlantinę vienybę“, tačiau plačiau nekomentuoja.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įsitikinę, kad tokia komunikacija visuomenei svarbiu klausimu atrodo apgailėtinai, tačiau jų nuomonės apie tai, kas dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti atsakomybę, išsiskiria.
Apgailėtina komunikacija
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius pastebi, kad premjerė Ingrida Šimonytė, prieš mėnesį kalbėjusi, kad sankcijos Rusijai neturi būti patogios, dabar kalba tik apie Vakarų valstybių vienybę.
„Kai priimta kapituliacinė pozicija ir reikia paaiškinti visuomenei, kad tai nėra kapituliacinė pozicija, tada prasideda tokia komunikacija. Tai pakankamai natūralu – kai neturi, kaip paaiškinti, kodėl Lietuvos interesai nebuvo apginti, tada prasideda tokia komunikacija, kad viskas gerai, neva nėra jokių išimčių“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Apžvalgininko teigimu, kai Kaliningrado tranzito klausimas tapo tokios didelės reikšmės, valdančiųjų vengimas pakomentuoti situaciją viešai atrodo pakankamai apgailėtinai.
„Tai yra klausimas, kuris audrina visuomenę jau mėnesį laiko, kadangi mažų mažiausiai daliai visuomenės atrodo, kad tai tiesiogiai susiję su Lietuvos suverenumu ir Lietuvai ypatingai svarbiais dalykais, tai tokia komunikacija yra pakankamai apgailėtina“, – įvertino ekspertas.
Tiesa, anot M.Laurinavičiaus, premjerė I.Šimonytė vienintelė aiškiai iškomunikavo, kad Lietuva nėra patenkinta Europos Komisijos išaiškinimu. Tuo metu tiek prezidentas G.Nausėda, tiek Užsienio reikalų ministerija sveikina EK dėl naujųjų gairių, kurios „suteiks aiškumo“.
„I.Šimonytė, ko gero, vienintelė labai aiškiai komunikavo, kad tai nėra pozicija, kuria Lietuva yra patenkinta. Bet ji iš esmės pripažino, nors ir ne tais žodžiais, kad Lietuva kapituliavo – jos pasakymas, kad mes nieko nedarysime, sutiksime, yra kapituliacija“, – pabrėžė jis.
M.Jurkynas: jei namų darbai neatlikti, Lietuva tiesiog „pramovė“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas Lietuvos veiksmus savo ruožtu vertina kaip tam tikrą išsišokimą.
„Aš žiūriu labai paprastai – sankcijų paketo įgyvendinimas yra vykdomosios valdžios reikalas, mes kalbame apie būtent Užsienio reikalų ministeriją. Kadangi buvo 27 valstybių pritarimas, kokio pobūdžio yra sankcijos ir kaip jos vykdomos, tai atitinkamai tas vykdymas iš Lietuvos pusės buvo tam tikras išsišokimas.
Buvo žinoma, kad buvo skirtingų interpretacijų tarp Europos valstybių, ir tas interpretacijas reikėjo diplomatiškai išsiaiškinti, kad netaptume išsišokėle valstybe, dėl kurios vėliau reikėtų EK išaiškinimo, ir kas atrodytų vos ne kaip diplomatinis pralaimėjimas, sukeliantis visą šitą vidaus politikos šaršalą.
Reikėjo išsiaiškinti, kad vykdomosios valdžios vykdomas sankcijų įgyvendinimas būtų aiškus, nes tų sankcijų yra ir bus, agresorius turi būti baudžiamas, bet jis turi būti baudžiamas taip, kaip sutarė 27 valstybės, nepasiliekant sau interpretacijos laisvės.
Čia nėra klausimas, ar pažeidžiami Lietuvos nacionaliniai interesai, ar Lietuva taps koridoriumi. Klausimas yra labai paprastas – kaip vykdyti tai, dėl ko sutarė 27 valstybės, ir jei buvo kažkokių neaiškumų, reikėjo tą aiškintis – tam diplomatija ir yra“, – portalui lrytas.lt sakė M.Jurkynas.
Pasak profesoriaus, jei tie namų darbai nebuvo atlikti, vadinasi, Lietuva tiesiog „pramovė“.
„Mes tapome tie, dėl kurių ir įvyko šis politinis triukšmas. Dabar klausimas yra paprastas – kas bus kaltas, ar eilinį kartą niekas neprisiims atsakomybės ir bus apsimesta, kad viskas yra gerai, viskas natūralu“, – svarstė M.Jurkynas.
Klausimai dėl atsakomybės
Opozicijos atstovai, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis dėl susidariusios situacijos reikalauja užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės.
M.Laurinavičiaus teigimu, jeigu kas ir turėtų prisiimti atsakomybę už susidariusią padėtį, tai būtent opozicija.
„Jeigu opozicija nori kieno nors atsakomybės, tai pirmiausiai opozicija ją turėtų prisiimti pati. Nes kapituliacinės nuotaikos, kapituliacinės kalbos ir raginimai nuo pat istorijos pradžios skambėjo iš opozicijos.
Kapituliacinę poziciją pirmoji užėmė opozicija, o dabar su ja sutiko ir Lietuvos valdžia. Mano įsitikinimu, opozicija neturi apskritai apie ką šnekėti – turėtų pasižiūrėti į veidrodį“, – pabrėžė jis.
Nors teigė esantis asmeninės atsakomybės šalininkas, M.Laurinavičius pastebėjo, kad šiuo atveju būtų sunku prisiimti atsakomybę vienam asmeniui, kai dėl šio sprendimo buvo visuotinis valdžios sutarimas.
„ O kas dabar turėtų prisiimti atsakomybę? Prezidentas? Jis iš principo negali atsistatydinti, nors pradėti turbūt reikėtų nuo jo.
Tada Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, vienas ar kitas viceministras? Tai yra visuotinis Lietuvos valdžios elito sutarimas. Teisingai pasakė prezidentė D.Grybauskaitė, kalbėdama apie visą Lietuvos politinį elitą, kaip kinkadrebystės partiją balete. Tai buvo viso politinio elito konsensusas“, – įsitikinęs jis.
Slepiasi už EK nugaros
Tuo metu M.Jurkynas, paklaustas, kas turėtų prisiimti atsakomybę, išskyrė būtent Užsienio reikalų ministeriją, tačiau abejoja, ar kaltų apskritai atsiras.
„Aš atsimenu, kad premjerė I.Šimonytė yra sakiusi, jog, jei kažkas iš ministrų „prisidirbs“, tai atsistatydins ir ji pati. Tai reikia tiesiog priminti politinius įsipareigojimus ir politinės atsakomybės klausimą.
Pasaulis nesugriuvo, bet jeigu mes norime Europos Sąjungos vienybės ir labai prašome, kad visi jos laikytųsi, jeigu mes vienybę pasiekėme dėl sankcijų įgyvendinimo ir pasirodo, kad buvo visokių interpretacijų, kurias galėjome išsiaiškinti prieš pradedant taikyti, nebūtume sukėlę tokio šaršalo.
Kai mes sakome, kad laikėmės to, kas buvo sutarta, bet pasirodo, kad interpretacijos buvo įvairios, tai gal reikėjo išsiaiškinti interpretacijas ir rasti priimtiną sprendimą. O ne sakyti, kad mes viską darėme gerai, Komisija išaiškino priešingai, ir tada išleidome juokingą pareiškimą „o, kaip gerai, kad išaiškino, kad mes elgėmės neteisingai“. Tai yra juokinga“, – kalbėjo specialistas.
„Mums visiems turbūt norisi, kad agresorius kuo labiau nukentėtų, bet tai turbūt ateina tik suderinus tas pozicijas tarp visų 27 valstybių, nes mums vieniems kažko pasiekti iš viso būtų neįmanoma“, – pridūrė M.Jurkynas.
Tuo metu politikų nuomonių kaitą profesorius pavadino pasislėpimu už Europos Komisijos nugaros.
„Jeigu Lietuva darė kitaip, nei išaiškino Europos Komisija, kodėl tai nebuvo išsiaiškinta anksčiau? Pozicijų kaitaliojimas yra politiniai kaštai ir politinis namų darbų nepadarymas. Aš įsivaizduoju, kad bus ieškomas kažkoks iešmininkas, o politinė atsakomybė bus kaip ir su „Belaruskalij“ situacija – niekas neliks kaltas, vėl viskas bus gerai“, – vertino M.Jurkynas.
