Ilgiau nei penkerius metus trunkanti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadų kova baigėsi nuostoliais. Tačiau sumokėti turės ne vienas kitą nuolat skundžiantys pareigūnai, o valstybė, kitaip sakant, visi mokesčių mokėtojai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusią savaitę pripažino, kad buvęs VST Vilniaus padalinio vadovas pulkininkas Sandrius Survila buvo atleistas neteisėtai, ir priteisė jam per 30 tūkst. eurų kompensaciją, taip pat daugiau kaip 4,4 tūkst. eurų išlaidas advokatui.
Teismo tvirtinimu, neteisėtai į žemesnes pareigas perkeltas, vėliau atleistas ir po atleidimo dar kartą pareigomis pažemintas pareigūnas turi grįžti atgal į darbą – vadovauti Vilniaus padaliniui. Šias pareigas S.Survila ėjo iki jo perkėlimo į žemesnes pareigas.
Nagrinėjo dešimtis skundų
Šis teismo sprendimas negalutinis – VST jį dar gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Mažai kam kyla abejonių, kad tai ir bus padaryta, mat VST pareigūnai savo tiesą teismuose įrodinėja nuo 2018 m.
2018–2019 metais teismas nagrinėjo net 18 su VST susijusių bylų. Dauguma jų buvo pradėtos dėl S.Survilos ir jo aplinkos žmonių skundų.
Nenusileido ir VST vadovybė. Nuo 2018 metų pavasario iki 2019 m. sausio S.Survilos elgesį daug kartų svarstę pareigūnai priėmė penkis jam nepalankius sprendimus, dėl kurių buvo skundžiamasi teismams. Dauguma jų panaikinti kaip neteisėti.
VST sprendimai pasirodė nepagrįsti ir S.Survilos prašymą grąžinti į pareigas nagrinėjusiam VAAT.
Užkliuvo sportinė apranga
Viena tarnybinių nuobaudų – perkėlimas į žemesnes pareigas – S.Survilai buvo skirta už tai, kad šis pareigūnas sportavo ne pagal tarnybos nustatytą grafiką ir vilkėjo trumpą sportinę aprangą, nors tarnyboje turėjo būti uniformuotas.
Apygardos teismas nutarė, kad toks S.Survilos pažeidimas buvo formalus, nepavojingas ir jokių pasekmių nesukėlė, tad jam paskirta nuobauda akivaizdžiai neproporcinga.
Teismui mažareikšmis pasirodė ir kitas byloje nurodytas nusižengimas – S.Survila nedalyvavo kovinės savigynos treniruotėje, o jos metu žaidė stalo tenisą.
Teismas konstatavo, kad pareigūnas pažeidė tik fizinio pasirengimo treniruočių tvarką.
„Išvadoje nurodoma pažeidimo esmė yra tarnybos laiko panaudojimas ne tarnybos funkcijoms atlikti. VST nenurodė ir neįrodė, kokių neatidėliotinų funkcijų pareigūnas neatliko pažeidimo metu, o pats pažeidimas truko sąlyginai neilgai“, – teigiama teisėjo Gedimino Užubalio sprendime.
Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad pažeidimo padarymo metu S.Survila buvo bendrose VST patalpose, tai matė ir žinojo kiti pareigūnai, todėl jei būtų atsiradę neatidėliotinų darbų, su juo buvo galima susisiekti.
„Pažeidimo mažareikšmiškumą įrodo ir tai, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog pareigūnas būtų aiškiai suvokęs, kad tuo metu negali sportuoti“, – pabrėžė teismas.
Pasak VAAT, byloje išdėstytos aplinkybės rodo, kad S.Survilai skirta nuobauda buvo neobjektyvi.
Nebeturėjo kur grįžti
Nuo pat VST įkūrimo šioje tarnyboje dirbęs S.Survila iš Vilniaus dalinio vadovo pareigų buvo atleistas 2018-aisiais, nepraėjus nė metams buvo atleistas ir iš Vilniaus dalinio Organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.
Tąkart apie savo atleidimą sužinojęs S.Survila pasijuto blogai ir kolegų paprašė iškviesti greitąją pagalbą.
VST sprendimą jį atleisti S.Survila apskundė teismui. Teismams pripažinus, kad jo atleidimas buvo neteisėtas, pernai spalį pareigūnas VST vadovybei pranešė, kad nori būti grąžintas į VST vyresniojo specialisto pareigas.
Tačiau ieškovas gavo atsakymą, kad jo pareigybė panaikinta, o kartu buvo pateiktas ir laisvų pareigybių sąrašas. VST įspėjo, jog jam tinkančias pareigas S.Survila turi pasirinkti iki lapkričio 3-iosios, o to nepadarius bus vertinama, kad jis atsisako siūlomų pareigų, ir bus atleistas.
S.Survilai nė vienos iš siūlomų pareigų netiko, todėl VST vadovybė jį vėl atleido.
Skundėsi net premjerui
VAAT nusprendė, jog VST elgėsi neobjektyviai, o iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad tarp tarnybos vadovų ir S.Survilos yra susidariusi konfliktinė situacija.
Tokią pat išvadą 2018 metais buvo padariusi ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuriai tuo metu vadovavo Eimutis Misiūnas.
Tuo metu į VST vado generolo Ričardo Pociaus ir S.Survilos konfliktą buvo įtraukta ir daugybė kitų institucijų – pavaldinys skundė savo vadovus, o jie – pareigūnus, kurie netyrė S.Survilos veiksmų.
VST raštai dėl to buvo išsiųsti tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui, Valstybės saugumo departamento vadovui Dariui Jauniškiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
2018 metų vasarį VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui buvo pranešta, kad S.Survilos nurodymu neteisėtai buvo sekami VST vadas R.Pocius ir tuometis jo pavaduotojas Jonas Zautra, renkama ir kitiems asmenims perduota informacija apie jų privatų gyvenimą. Šį tyrimą VRM nutraukė.
Domėjosi ir medžiokle
Ministerijos tyrėjų tąkart nesudomino ir pulkininko medžioklė – tarnyba siekė išsiaiškinti, ar S.Survila medžiodamas nesinaudojo tarnybiniu transportu ir VST įranga.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo konstatavusi, kad pulkininkas privačių interesų deklaracijoje nenurodė, jog yra medžiotojų klubo „Mielagėnai-1“ narys.
VTEK nustatė ir tai, kad VST Vilniaus padaliniui vadovavęs S.Survila supainiojo interesus spręsdamas dėl brolio žmonos įdarbinimo – patvirtino tarnybos vado įsakymą dėl aukštesnio laipsnio suteikimo šiai pareigūnei.
Prieš renginius susirgdavo
VST ne kartą tyrė pranešimus ir dėl neetiško bei amoralaus Vilniaus padalinio vado elgesio su jam pavaldžiais pareigūnais. Buvo teigiama, kad dėl nesutarimų su S.Survila jo vadovaujamą VST Vilniaus padalinį paliko 46 pareigūnai ir karininkai.
VST vadovybei taip pat buvo kilę įtarimų, kad S.Survila vengė atsakingų užduočių. 2017–2018 metais šis pareigūnas 11 kartų buvo paėmęs nedarbingumo pažymėjimą ir tarnyboje nebuvo 97 dienas.
Pastebėta, kad S.Survila dažniausiai susirgdavo tuo metu, kai dėl svarbių renginių ar pratybų VST būdavo paskelbiama specialioji parengtis.
Vadino pulko žentu
Anksčiau „Lietuvos rytas“ rašė, kad S.Survila yra buvusio Vidaus tarnybos antrojo pulko vado Stanislovo Stančiko žentas, dėl to tarnyboje neoficialiai jis buvo vadinamas pulko žentu.
S.Stančiko dukterį S.Survila vedė tuo metu, kai ji taip pat dirbo Vidaus tarnybos antrojo pulko kanceliarijoje ir kitų pareigūnų buvo vadinama pulko dukra.
Vilniaus dalinio vadu S.Survila paskirtas 2009 m., kai S.Stančikas buvo už regionų kelius atsakingas Automobilių kelių direkcijos skyriaus viršininkas.
Viename VST raštų buvo teigiama, jog dėl žento paskyrimo Vilniaus dalinio vadovu S.Stančikas tarėsi su tuomečiu VST vadu Sergejumi Madalovu, kad už tai valstybės lėšomis bus išasfaltuotos dvi Rumšiškių miestelio gatvės iki S.Madalovo namų. Asfaltas tuomet iš tiesų baigėsi ties pastarojo namu.
„Lietuvos rytas“ pirmasis paskelbė, kad VST vadovaujant S.Madalovui net 286 šios tarnybos pareigūnai buvo susiję giminystės ryšiais.
Nuobaudą skyrė ir tarnybos vadui
Už nepaklusnumą VRM vadovybei tarnybinės nuobaudos sulaukė ir VST vadas generolas R.Pocius.
Ministrai už tai balsavo vieningai, o jų patvirtintame dokumente nurodyta, kad R.Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, padarytą pažeidus Vidaus tarnybos statuto, VST įstatymo, VST nuostatų ir Pareigybės aprašymo reikalavimus.
Vyriausybėje nuobaudos R.Pociui klausimas svarstytas slaptai, o kas posėdžio metu buvo nutarta, ministrai nutarė to neviešinti. Vyriausybės teigimu, papeikimo priežastys slepiamos esą siekiant apsaugoti R.Pociaus asmens duomenis ir jautrią informaciją.
Neoficialiai kalbama, kad tikroji nuobaudos priežastis yra nesutarimai tarp R.Pociaus ir vidaus reikalų ministrės A.Bilotaitės, kurie kilo praėjusiais metais prasidėjus neteisėtų migrantų krizei.
VRM teigimu, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę. Tuo metu R.Pocius esą nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.
