Kad idealistų netrūksta, R.Paksas įsitikino šios vasaros turo po Lietuvą metu patyręs didžiulį susidomėjimą pernai jo įsigytu bemaž šimtamečiu lėktuvu, labai panašiu į legendinę „Lituanicą“, kuria Steponas Darius ir Stasys Girėnas 1933 m. perskrido Atlantą.
Aviacijos mėgėjų smalsumą žadina ir tai, kad buvęs politikas ketina pakartoti šių lakūnų žygį su „Bellanca“.
Savaitgalį Sasnavos aerodrome susirinkę šimtai žiūrovų plojimais sutiko iš debesų išnirusį „Bellanca“, kurį atlydėjo 3 akrobatinės grupės ANBO lėktuvai.
– Marijampolė – ne pirmas miestas jūsų vasaros žygio maršrute. Kur jau lankėtės, kokia žmonių reakcija? – paklausėme R.Pakso.
– Vasaros turą pradėjome Tauragėje. Tai simboliška, nes S.Darius ir S.Girėnas yra kilę iš šios apskrities. Jau lankėmės Alytuje, lietuviškiausiame Lenkijos mieste Suvalkuose.
Virš gimtųjų Telšių „Bellanca“ dar neskraidžiau.
Žmonių reakcija visur labai emocinga. Ko klausia pirmiausia? Vos ranką paspaudžia, iš karto: „Tai kada skrisite per Atlantą?“
Norint tinkamai pasiruošti tokiam skrydžiui, pagal darbų apimtį ir rėmėjų paiešką tai yra milžiniškas darbas. Tas pat, kaip paruošti „Bellanca“ skrydžiui į kosmosą.
Pastangų reikia tiek, kiek jų reikėjo atsigabenant šį orlaivį į Lietuvą. Džiaugiuosi, kad Lietuva turi tokį lėktuvą, „Lituanicos“ sesę.
– Buvote užsiminęs, kad skrydžiui per Atlantą ieškote kolegos. Gal jau turite kandidatą?
– Su kuo tik kalbėjau, iš pradžių visi nori skristi, bet pokalbio pabaigoje persigalvoja. Turiu kandidatą, rimtą žemaitį, bet jo vardo dar nenoriu atskleisti. Jis – patyręs lakūnas.
– Šios „Bellanca“ biografijoje yra ir lietuviškas pėdsakas.
– Taip. Julius Sakas, prieš karą su tėvais emigravęs į Ameriką, atkūrė šį lėktuvą, užregistravo JAV oro registre ir suteikė tokį pat numerį, kokį turėjo „Lituanica“. Po kiek laiko jis lėktuvą pardavė kanadiečiui, iš kurio jį ir įsigijau.
Lakūnas J.Sakas šią savaitę atvyksta į Lietuvą.
– Ar su buvusiu „Bellanca“ savininku, kanadiečiu, palaikote ryšį, ar jis domisi, kaip jums sekasi?
– Jis irgi pažadėjo su dukra atvykti į Lietuvą. Parašė atsisveikinimo laišką savo buvusiam lėktuvui: „Poliariniam lakūnui byra ašaros.“
– Žinia apie jūsų įsigytą „Bellanca“ apskriejo ir Europą, sulaukėte kvietimų atvykti į aviacijos renginius. Gal jau žinote, kokių šalių aviacijos mėgėjai išvys legendinį lėktuvą?
– Kviečia daug kas, tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad negalėjome dalyvauti Belgijos, Čekijos renginiuose. Lenkijoje jau buvome.
Tikiuosi, kad pavyks pasirodyti Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje.
– Paklausiu to paties, ko nuolat jūsų klausia smalsuoliai, – tai kada skrisite?
– Visiems atsakau, kad skrisime pačią pirmą dieną, kai tik būsime pasiruošę. (Juokiasi.).
– Skrydis numatytas iš Čikagos į Kauną. Kaip nusigabensite lėktuvą per vandenyną?
– Jis niekaip nebus gabenamas. Skrisiu per Angliją, Islandiją, Grenlandiją, Kanadą į Čikagą.
O Lietuvos link pakilsime iš tos vietos, kurioje buvo surinkta „Lituanica“.
– Koks metų laikas tinkamiausias ir saugiausias skrydžiui per vandenyną?
– S.Darius ir S.Girėnas planavo skristi gegužę, bet pakilo liepą. Manau, kad geriausia skristi rugpjūtį, kai vandenynas šiek tiek sušilęs, ramesnis oras.
– Kokiame aukštyje skrisite? Kiek kilometrų ir per kiek valandų ketinate įveikti maršrutą?
– Optimalus aukštis – du kilometrai. Laukia aštuonių tūkstančių kilometrų kelionė. Ji bus tūkstančiu kilometrų ilgesnė, nei buvo S.Dariaus ir S.Girėno.
Manau, be nusileidimo maršrutą įveiksime per 44 valandas.
Tai ne koks paprastas penktadienio pasivaikščiojimas.
– Šitiek daug valandų be miego?
– Ne fizinis atsilaikymas svarbiausia. Svarbiausia – techniniai dalykai, navigacija.
– Lėktuvui bemaž šimtas metų. Ar jo kabina šildoma?
– Nešildoma. Dviejų kilometrų aukštyje oro temperatūra gali būti maždaug 7 laipsniai šilumos.
– Bandančiam įsijausti į tokias skrydžio sąlygas iš karto kyla mintis, kad kojoms tikrai bus šalta.
– Kojų tikrai nesušalsime, nes nuo cilindrų sklindantis karštis to neleis.
– Esate sakęs, kad su tiek degalų, kiek dabar telpa „Bellanca“ bake, galima nuskristi tūkstantį kilometrų. Bet jūsų laukia 8 kartus ilgesnė kelionė be nusileidimo.
– Šiuo metu mums tai yra svarbiausia užduotis, nes lėktuve degalams nėra vietos, o reikės rasti. S.Darius ir S.Girėnas degalų buvo prisipylę ir į sparnus, ir salone papildomai gabeno dvidešimt talpyklų.c
Pirko neišbandęs
Pasaulyje iki šiol yra du lėktuvai „Bellanca CH-300“, jie dar skraido.
Vienas jų – Havajuose, tačiau vietos aviacijos bendrovė atsisakė jį parduoti.
Viltis įsigyti „Lituanicos“ analogą sužibo praėjusiais metais Kanadoje.
„Bellanca“ buvo laikoma nedideliame miestelyje per 70 km nuo Šiaurės ašigalio. Savininkas sutiko parduoti lėktuvą tik po ilgų derybų, nes planavo skraidyti pats, tačiau šis lėktuvas nėra pritaikytas 40–45 laipsnių šalčiui, todėl sutiko parduoti.
R.Paksas neturėjo galimybės apžiūrėti lėktuvo – Kanada, kaip ir visas pasaulis, tuomet buvo apimta pandemijos. „Bellanca“ buvo nupirkta, kai lietuvis išnagrinėjo dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Dalimis išrinkto lėktuvo kelionė į Lietuvą užtruko kelis mėnesius.
Pirkimo sutartį praėjusiais metais R.Paksas pasirašė birželio 10-ąją – per savo 65-ąjį gimtadienį. Pirkinys su visomis papildomomis išlaidomis jam kainavo 1 mln. eurų.
