Nuo gėdos jausmo ir bailių Vakarų iki zombių ir priedurnių: skambiausias frazes kuriančių politikų dešimtukas Lietuvos politikos elitui išmonės netrūksta

Tiesa, kliūna ne tik Rusijai. Nemažai kritikos strėlių iš Vilniaus skriejo ir Briuselio link - Vakarų sąjuninginkams, kurie dažnai buvo kaltinami dėl pasyvumo ar lėtų, neorganizuotų veiksmų padedant Ukrainai bei ruošiant sankcijas Rusijai.

Iškart prasidėjus karui Ukrainoje įsiviešpatavusi vidinė politinė vienybė Lietuvoje netrukus pradėjo aižėti. Nesantaikos debesys pradėjo kauptis vidaus politikos virtuvėje: netrūko vidinių rietenų ir apsižodžiavimų, politikai nepraleido progos paauklėti ar pamokyti vienas kitą, kaip elgtis ar kaip kalbėti karo akivaizdoje.

Naujienų portalas lrytas.lt pateikia šalies politikos lyderių dešimtuką, kurie per pastaruosius mėnesius savo viešose kalbose nesustodami malė į miltus ir agresoriaus, ir Vakarų veiksmus ir į viešąją erdvę paleido ne vieną skambią frazę.

Dešimtuko lyderė be konkurencijos. Kandžių replikų ir kritikos strėlių gausa išsiskiria buvusi šalies vadovė, kurios negailestinga retorika degino ir Vakarų sąjungininkus, ir Lietuvos politikos lyderius. 

Dar ir eidama šalies vadovės pareigas D.Grybauskaitė garsėjo aštriais ir kandžiais pareiškimais, pavyzdžiui, dar prieš dešimtmetį pavadusi Rusiją teroristine valstybe.

Baigusi kadenciją 66-erių politikė, šiuo metu neužimanti jokių pareigų, išlaisvino savo fantaziją ir griežtas mintis. Štai skambiausi jos pareiškimai:

„Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai? Pradeda atrodyti, kad taip. (...) Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą. Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“.

„Pirmoji reakcija į V. Putino veiksmus, net reakcija jau 2014 metais ir vėliau, buvo labai menka ir apgailėtina. Tiesą sakant, buvo gėda žiūrėti. Gėda žiūrėti, kaip stenėjo Europos ir Amerikos vadovai, kad jie nieko negali padaryti, kad negali kištis, negali suerzinti. (...)

Tas, kas mėgina išvengti neišvengiamo karo, vis tiek jį gaus, bet gaus tuo pačiu ir gėdą. Tai arba renkiesi karą ir eini kaktomuša, ir sprendi savo ateities klausimus, arba tu gausi ir gėdą, ir karą“.

„Grasinimai izoliuoti ar atgrasyti sankcijomis agresoriaus nesustabdė ir toliau nestabdys. Sankcijos tik pavėluotai baudžia. Karo nusikaltėlis gali būti sustabdytas tik mūšio lauke. Todėl baikite virpinti orą tuščiais plepalais, o imkitės realių veiksmų“.

„Rusai gali išgyventi su kopūstais ir degtine ilgą laiką. Jiems daugiau nieko ir nereikia“.

Kliuvo ir Gitanui Nausėdai:

„Lietuva turi ne tik siuntinėti nuomonę, bet Lietuva jau turėjo pasakyti buvusioje, ką tik praėjusioje, EVT, savo griežtą poziciją. Jeigu ji nebuvo išsakyta ir durys liko atviros įvairioms interpretacijoms ir įvairių popieriukų siuntinėjimui, tai jau čia didele dalimi ir Lietuvos problema“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – vienas aktyviausių Lietuvos politikų, Vakarų sąjungininkams garsiai ir atkakliai kartojančių, su kokiu režimu iš tiesų susiduria demokratiškas pasaulis. 40-metis diplomatijos vadovas be užuolankų kerta Rusija, nevengia žnybtelėti ir Vakarų milžinėms, pavyzdžiui, Prancūzijai:

„Rusija turi būti izoliuota, ir tai nėra Rusijos pažeminimas, tai nėra Rusijos žmonių pažeminimas. (…) Šiam režimui išsaugoti veido nebepavyks. Jis jį prarado“.

„Yra šalių kurios mano, kad mums tereikėtų palaukti ir karas baigsis, tada galėsime grįžti prie įprastinio veikimo. (…) Rusijos žvanginimas ginklais baigsis, kai baigsis režimas Rusijoje“.

„V. Putino frontas yra atidarytas prieš visą pasaulį, jis atsirita iki mūsų ir jis greičiausiai toliau risis“.

Aštriai, gindamas Ukrainos interesus, G.Landsbergis atsakė ir amerikiečių politikui Henry Kissingeriui, pareiškusiam, kad vardan taikos Ukrainai gali tekti paaukoti dalį teritorijų – anot ministro, tokie teiginiai yra „neadekvatūs realybei ir pavojingi Lietuvai“.

„Karo pabaiga bus paskelbta Kijeve. Kijevas pasakys, kada jiems karas baigėsi ir kokiomis sąlygomis. Ir jokia Vakarų valstybė, jokia pasaulio valstybė negali to pasakyti už juos. Nes ukrainiečiai už šį karą moka krauju, o mes už jį sumokame sąskaitas. Kai kurie ne itin dideles.

Buvęs Lietuvos premjeras, šiuo metu europarlamentaras konservatorius Andrius Kubilius – vienas garsiausių ir pikčiausių balsų Europos Parlamente, kritikuojančių Vakarų vangumą karo Ukrainoje akivaizdoje. Tarp Briuselio ir Vilniaus migruojantis 65-erių politikos senbuvis nesibodi pagrūmoti pirštu ir Lietuvos politikos elitui:

„Ukraina buvo palikta pilkojoje geopolitinėje zonoje ir V. Putinas tai suprato kaip leidimą, kad jis gali tą šalį draskyti ir okupuoti, ir ką nori daryti, nes Vakarai nesiims jo ginti. Taip sakant, Vakarai nedemonstravo, kad tai yra jų reikalas padėti“.

„Kremlius ir be didelių resursų sugeba patikrinti, kas yra kas Lietuvoje. Ir kas kitomis aplinkybėmis būtų pasiruošęs tarnauti Kremliui. Užteko Kremliui pagąsdinti lietuvius dėl Kaliningrado ir visas Lietuvos politinis „vaizdelis“ kaip ant delno: pasiruošusių pasitarnauti Kremliui vardus ir pavardes gali skaityti gausiuose šių dienų interviu“.

„Vilniuje buvo toks Raudonosios armijos rajonas, mes, vilniečiai, jį vadindavome „krasnucha“, dabar – Savanorių prospektas, ten aplinkui buvo gyvenamieji rajonai, daugiau rusakalbių, ir visi žinodavome, kad pavojinga vakare ten vienam pasirodyti. Išėjęs iš pokalbio sakiau, kad man V. Putinas priminė vaikiną iš „krasnuchos“. Toks užaugęs Peterburgo, Kaliningrado gatvėse“.

,„Ką parodė Buča, Irpinė, žudynės ir griovimai – tai, ką mes matome, kaip veikia Maskvos režimas, nebėra kito žodžio, kaip naujas nacių ar fašistinis režimas“.

Dar viena aktyvi politikė užsienio reikalų frontuose - kovingoji europarlamentarė, buvusi krašto apsaugos ministrė 64 metų Rasa Juknevičienė daugelį metų Kremliaus adresu siunčia pačius griežčiausius komentarus, o apie V.Putiną, kaip apie „beprotį su atomine bomba rankose“ kalba garsiai, kaip ir apie tai, kad Kremliaus lyderio laukia galas – ir visai netrukus.

„Tikiu, kad tai yra V.Putino pabaiga. Tiksliau – pabaigos pradžia. Kiek ji truks, aš nežinau, bet mano gyvenime ji įvyks“.

„Turime imtis kuo skubiausių veiksmų ir nustoti finansuoti nekaltus žmones žudančią, prievartaujančią ir plėšikaujančią Putino kariuomenę pinigais, kuriuos sumokame Rusijai už naftą ir dujas“.

„Aišku, kad V. Putinas bus tribunole, jei jis bus gyvas, apie tai jau irgi reikia pradėti galvoti“.

Politikė sureagavo ir į tranzito į Kaliningradą klausimą:

„Ar mūsiškiai laiku išsišoko? Nežinau. Pritariu G.Nausėdai – jeigu jie suplanavo dabar per Kaliningradą kažką daryti, atakuoti mus, tai taip ir padarė – ir būtų padarę bet kokiu kitu atveju. Jie kovo mėnesį viską žinojo. Akivaizdu, kad buvo tai suplanavę. Kad mūsiškiai galėjo sureaguoti sekmadienį – galbūt, tačiau pirmadienį jau sureagavo, paaiškino viską“.

89-erių konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis – skambių frazių kūrėjas, o Rusijos agresija buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, kuriam ką tik suteiktas ir valstybės vadovo statusas, – karščiausia tema jau daugelį metų.

„Rusija nori diktuoti visam pasauliui savo mafijos taisykles. Tai Rusijos mafiją reikia stabdyti pirmiausiai pavadinant tikru žodžiu: kanibalai yra kanibalai. Jungtinių Tautų organizacija nėra kanibalams“.

„Pirmiausia, išmokime gyventi be Rusijos. Ji pati pasirinko. Tegul sau pūva kaip dinozauro stipena arba išgina iš vilties pasaulio, iš Gerosios Naujienos. Išginta, išspirta iš visur – tai jau vyksta, o pati pasirinko – laikinai besitampydama nebent Kinijos glėby, jei ši dar nevengs užkrato. Vladimiras Putinas atliko kažkieno užduotį. Regis, nelabojo. Iššūkis paskutiniams rusams“.

„Dabar kad penki išeitų ir pasakytų „šalin rankas nuo Ukrainos!“ Ne. „Mušk, Putinai, juos dar daugiau. Mušk iki paskutinio.“ (...) Ten pasidarė žmogėdrų, nebe žmonių šalis. Žmonės išvažiavo. Arba sėdi kampučiuose ir laukia, kol ateis jų dar pribaigti arba pasodinti kur nors“.

„Gal jau žinote, kiek šiandien Putinas užmušė žmonių Ukrainoje? Gal žinote, kiek suplanavo užmušti rytoj? Gal žinote, kiek Europos vadovų kreipėsi į Hagos tribunolą iškeldami kaltinimą Putinui dėl nusikaltimų žmonijai? Nėra tokių?

Tai gal nors Lietuva iškelia laisvės vėliavą. (...) Vienas iš dviejų: arba pasaulis priėjo liepto galą, arba Rusija priėjo liepto galą. Tikėkime, kad Rusija priėjo liepto galą“.

Profesorius įspėjo Europos Sąjungos valstybes nepadaryti klaidos persvarstant dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymo.

„Būtų apgailėtina, jei Europos Sąjunga parodytų tokį silpnumą“.

Gitanas Nausėda nuo pat prezidentavimo pradžios siekė lyderystės užsienio reikalų fronte, o Rusijai įsiveržus į Ukrainą, atsirado galimybė šias ambicijas paversti realybe. 58-erių šalies prezidentas skambiomis frazėmis aktyviai ir griežtai dėstė Lietuvos poziciją tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje arenose. Kovinga retorika skambėjo ir metiniame prezidento pranešime.

„Užteks vieną kartą gyventi iš žmonių kraujo ir mėgautis gyvenimo malonumais kur nors Vakarų kurortuose. Užteks pirkti vilas Monake ar kažkur kitur. Nori gyventi gerai, tegul statosi namus kur nors Rusijoje“.

„Jeigu Rusijos apetitas ten nebus užgniaužtas arba jeigu Ukraina kris, tuomet bus ir antras, ir trečias, ir ketvirtas taikinys. Ir tikrai niekas Europoje, net ir tie, kurie labai nutolę nuo Rusijos, negali būti saugūs“.

„Tai yra vieta (Buča - red. past.), kurioje stebime tamsiąją žmonijos pusę. Šiuos žiaurumus įvykdyti galėjo tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus. Jie nuosekliai naikina Ukrainos tautą“.

„Tai dabar mes užmerksime akis ir sakysime, kad A. Lukašenka staiga tapo daug priimtinesnis lyderis ar padarė kažką gero, dėl ko mes dabar turime sankcijas atšaukti? Mano manymu, pastaruoju metu situacija tik blogėja ir Lukašenka pademonstravo esąs visiškai vienoje valtyje su Putinu vykdant šitą bjaurią agresiją Ukrainoje“.

„Didi (ukrainiečių – aut.past.) tauta toliau atkakliai ir didvyriškai kaunasi su kur kas gausesnėmis agresoriaus pajėgomis. Su žudikais, prievartautojais, plėšikais ir marodieriais, kurių kraugeriški nusikaltimai šiurpina visą pasaulį“.

„Rusija nespręs kitų valstybių likimo. Jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO, ar tai nori padaryti Švedija, ar Suomija, ar Ukraina. (...) Dėl branduolinio ginklo – tiesą sakant, nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas yra dislokuota. Tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“.

G.Nausėda taip pat neliko skolingas ir prezidentei D.Grybauskaitei, praėjusią savaitę išsakiusiai pastabų, esą tranzito į Kaliningradą klausimas persvarstomas, nes G.Nausėda sudarė tam galimybes.

„Žmogus, kuris nėra informuotas, kalba apie tai nežinodamas, kokia yra reali situacija. (...) Kalbėti prielaidomis arba remtis nepatvirtintais, išgalvotais argumentais... Žinote, vienas žmogus pas mus pradeda sakinius: kas galėtų paneigti... Tai būtų gerai, kad tas žmogus ir liktų originalus, kad neatsirastų mėgdžiotojų, nes kopijos visada prastesnės už originalą“.

Premjerės Ingridos Šimonytės komunikacijoje niekada netrūko ironiškų pastebėjimų. Rusijai įsiveržus į Ukrainą vietos korektiškumui 47-erių premjerės kalboje neliko.

„Tai, ką pamačiau savo akimis, sukrėtė mane, nes jokio protaujančio, širdį ir sąžinę turinčio žmogaus nesukrėsti tai tiesiog negali. „Ruskij Mir“ tikrasis veidas yra masinės žmonių kapavietės, sušaudytos vaikų svajonės, sugriauti namai ir nuodėguliai“.

„Šito režimo firminis ženklas yra kitus kaltinti tuo, ką jie patys daro. Iš esmės režimas elgiasi kaip naciai ir eina „denacifikuoti“. Jie perrašinėja istoriją ir kitus kaltina istorijos perrašymu, jie susidoroja su žmonėmis, žudo ir kaltina tais dalykais savo oponentus arba, šiuo atveju, Ukrainą ir ukrainiečius“.

„Šiandien Baltarusijos diktatorius, Baltarusijos prezidentu save vadinantis bailys ne tik susodino į kalėjimus ar ištrėmė laisvus savo žmones. Jis galutinai ir negrįžtamai išdavė savo tautą, paversdamas Baltarusiją – ne tą tikrąją, o tą kurią vis dar iš paskutiniųjų bando nulaikyti sugniaužtame kumštyje – Kremliaus agresijos sąjungininke ir Rusijos karo prieš Ukrainą placdarmu“.

„Nėra būdo, kaip nubausti valstybę už karo kėlimą visiškai be pagrindo svetimoje teritorijoje ir tikiuosi, kad tą teisingumą anksčiau ar vėliau užtikrins tarptautiniai teismai“.

„Prezidentas V. Putinas yra iš kito pasaulio nei mes politikai iš Vakarų liberalių demokratinių šalių, nes turime būti išrinkti, o tai reiškia, esame atskaitingi savo piliečiams. Jis ne“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prasidėjus karui tapo vienu aktyviausių Seimo politikų viešojoje erdvėje. 40-metis politikas Kremliaus vadovą ir jo grasinimus dažnai įvertina kaip ligonio kalbas.

„Ligonį turime vertinti kaip ligonį. Jis rėkauja, o mes laikomės įtvirtinę savo nepriklausomybę, esame Europos Sąjungos, NATO nariai“.

„Niekada Rusija negali būti vertinama kaip Europa. Tai yra ordų erdvė, Rytai, Rytų barbarija. Kai turi tokią tradiciją, ar tai būtų carinė Rusija, ar bolševikinė Rusija, ar Putino Rusija – keičiasi kepurės, keičiasi simbolika, bet lieka tas pats šeimininko ir vergo santykis. Nėra visuomenės, nėra individualios laisvės sampratos“.

„Jei kažkas siūlo tokiu keliu eiti, tai jie siūlo rusišką receptą – atšaukti sankcijas. Paklauskite Rusijos, kas būtų deeskalacija jiems. Jie sakytų atšaukite sankcijas. Tai mes kažkokio patrepsėjimo išsigąstame ir būsime už sankcijų atšaukimo prašymą? Tai nerimta“.

Emocijų nedemonstruojanti ir kandžių pasisakymų vengianti Seimo pirmininkė 38-erių Viktorija Čmilytė-Nielsen prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje paaštrino savo žodyną.

„Skaudu, pikta ir gėda. Skaudu dėl ukrainiečių, gėda dėl Vakarų, tiek metų nemačiusių Putino imperinių ketinimų ir po Gruzijos dalinės okupacijos leidusių toliau planuoti kaimyninių šalių okupacijas. Šiandien rusiški kerzai jau trypia ukrainiečių žemę“.

„V. Putino režimo pralaimėjimu jau tapo, nes subliuško labai daug mitų. Pirmiausia subliuško mitas apie nenugalimą armiją, kuriai nėra analogų pasaulyje, kuri yra labai neva moderni. Tai dabar, matyt, pilnas internetas yra memų, kurie aiškiai parodo, kad tai visiškai neatitinka realybės“.

„Neadekvatūs būna labai teoriniai vienų ar kitų toli nuo mūsų nutolusių regionų politikų pasvarstymai, neva nereikėtų provokuoti Rusijos. Apie ką mes kalbame? Kur dar galima provokuoti, matant, ką jie kasdien daro Mariupolyje, Bučoje ir visuose kituose miestuose?“

Santūrus ir dalykiškas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas skambiomis frazėmis nesišvaisto, tačiau kartais originalūs komentarai prasprūsta ir šio patyrusio politiko lūpų. Toks dalykiškumo ir kandžių replikų kokteilis ministrui išėjo į naudą –  dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad 58-erių A. Anušauskas yra vienas geriausiai visuomenės vertinamų šios Vyriausybės ministrų.  

Į Maskvos grasinimus, kad neatšaukus Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti pasaulinė maisto krizė, A.Anušauskas „Žinių radijo“ eteryje atsakė paprastai: „Tegul nesvaigsta“.

„Kai turi karines pajėgas ir jas valdo priedurniai, atsiprašau už išsireiškimą, žinoma, kad galima visko laukti“.

„Galbūt iš kai kurių politikų apskritai reikėtų surinkti telefonus ir neleisti jiems skambinti V. Putinui. Tie skambučiai šio agresoriaus ambicijas tik sustiprina“.

„Tikrai niekada grasinimai man nesukeldavo ir nesukelia jokių emocijų. Nors parlamentaras opozicijos vardu pažadėjo mane „sudraskyti“, bet vilkolakių irgi nebijau“.