Šešėlinės Vyriausybės vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, jog viliamasi, kad medikų ir pacientų bendruomenių nuomonę išgirdęs prezidentas G. Nausėda šią reformą vetuos, todėl vos tik prezidentas grįš iš JAV, bus prašoma įvertinti visas su šia reforma susijusias rizikas.
„Mums nesuprantama, kodėl valdantieji griauna tai, kas buvo kurta 30 metų. Ar tai kompetencijų trūkumas, ar tai daroma specialiai? Bet kuriuo atveju dėl šios reformos nukentės paprasti žmonės, iš jų regionuose bus atimta galimybė pasiekti šeimos gydytoją, keliama reali grėsmė šeimos medicinai, ypač regionuose. Mažės jos patrauklumas, o laikui bėgant bus sunkiau šeimos medikus pritraukti į regionus.Turėsime dar daugiau žmonių su sunkiomis lėtinėmis ligomis, dar daugiau perteklinių mirčių“, – sako R. Karbauskis.
Situaciją labai rimta vadina ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bendraujantis su medikų ir pacientų, medicinos akademikų bei vadybininkų bendruomenėmis. Pasak jo, gali būti, kad dėl tokios reformos yra klaidinama ir Europos Komisija (EK).
„Kadangi įstatymai jau priimti ir yra mikroskopinė viltis, kad reformą vetuos prezidentas, mes į jį kreipsimės. Jeigu reforma nebus vetuota, tuomet išgirstas rizikas iš medikų ir pacientų bendruomenių bandysime įveikti poįstatyminiais aktais, kurie padėtų užtikrinti sistemos funkcionavimą ir kad pacientai gautų reikiamą gydymą. Tačiau, panašu, kad ir vėl neturėsime valdančiųjų palaikymo ir iš gydytojų bei pacientų valdantieji eilinį kartą pasityčios, vedini neaiškių interesų ar dėl kompetencijų trūkumo“, – po šešėlinės Vyriausybės posėdžio sakė šio ministrų kabineto sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Jis atkreipė dėmesį, kad į šios valdančiųjų sugalvotos reformos rengimą nebuvo įtraukta nei viena šeimos gydytojus atstovaujanti organizacija.
„Nei šeimos medicinos bendruomenės, nei ekspertų pozicija, rengiant tokio masto pertvarką negalėtų būti ignoruojama, jei sprendimų priėmimo procesas vyktų demokratiniu būdu ir būtų grįstas įrodymais bei atliktomis analizėmis – kaip atliekama civilizuotose vakarų pasaulio šalyse prieš įgyvendinant stambaus masto struktūrinius pokyčius“, – teigiama gydytojų organizacijų kreipimesi į Seimo narius.
Į valdančiuosius kreipėsi ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri akcentavo, kad sveikatos sistemos reforma turi būti planuojama vykstant lygiaverčiam dialogui tarp centrinės ir vietos valdžių. Be to, jos nuomone, šiuo metu yra daug svarbiau, kad ministerija turėtų aiškų jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą. Siūloma galvoti ir apie tai, kad būtų išvengta gydymo paslaugų koncentracijos tik didžiuosiuose miestuose, regionų gyventojams nepaliekant galimybės gauti kokybiškas paslaugas vietoje, kur jie gyvena.
Šešėlinės Vyriausybės ministro pirmininko R. Karbauskio teigimu, gaila, jog premjerė Ingrida Šimonytė, žadėjusi pasikviesti A. Verygą „kavos“, to taip ir nepadarė. Pasak jo, būtų naudinga pasidalinti informacija su Prezidentūra, nes nei gydytojų, nei pacientų organizacijos nebuvo įtrauktos į valdančiųjų sveikatos reformos rengimą. Valstiečių nuomone, Prezidentūra neturėtų lengva ranka jos pasirašyti.
ELTA jau skelbė, kad Seimo socialdemokratų partijos frakcija prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo priimtas įstatymų pataisas dėl gydymo įstaigų pertvarkos, kuri, jų nuomone, neduos naudos nei pacientams, nei gydytojams.
„Kreipiamės į Respublikos prezidentą prašydami vetuoti pataisas. Prezidentas visada reikalauja, kad būtų įsiklausyta į bendruomenės balsą. Šiuo atveju gydytojų organizacijų ir savivaldybių argumentai buvo ignoruojami. Be to, iškraustant sveikatos priežiūros paslaugas iš mažesnių vietovių, pažeidžiamos žmonių teisės“, – sako frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas pritarė Sveikatos priežiūros įstaigų ir lydimojo Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kuriais sudaromos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos teisinės prielaidos.
Už Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas balsavo 72, vienas buvo prieš, susilaikė 6 parlamentarai. Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms pritarė 70, prieš buvo 6, susilaikė 9 Seimo nariai.
Sveikatos sistemos įstatyme detaliai reglamentuojamas stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas ir pacientų pavėžėjimas, kuris gali būti savivaldybių ar valstybės lygmens.
Pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjais gali būti pacientai, kurie dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) ar dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu.
Pacientų pavėžėjimo paslaugos galės būti teikiamos nuo 2024 m. liepos 1 d.
