Kas atsitiktų, jei iš neįgalaus vyriškio nusikaltėliai atimtų automobilį, vienintelę transporto priemonę, kuria galima pasiekti gydytojus, ir dešimt metų laikytų paslėpę? Tokius veikėjus visuomenė tikriausiai išvadintų išgamomis, o prokurorai juos ilgam įgrūstų už grotų ir įpareigotų sumokėti didžiules pinigines kompensacijas.
Tačiau kai iš vaikščioti negalinčio ir niekuo nenusikaltusio asmens automobilį nepagrįstai atima ir dešimčiai metų pradangina teisėsaugininkai, valstybė juos visomis išgalėmis gina.
Tokią istoriją teko išgyventi jaunystėje stuburo traumą patyrusiam 41 metų krekenaviškiui Giedriui Butavičiui. Iš šio jokiais nusikaltimais nekaltinto neįgalaus vyriškio Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai dar 2012 metais atėmė „Audi S4 Avant“, kurį tik po milžiniškų pastangų pavyko surasti ir atgauti praėjus beveik dešimtmečiui.
Negana to, tas automobilis iš dalies jau buvo pavirtęs metalo laužu. Nors teismas pripažino, kad taip atsitiko dėl pareigūnų nerūpestingumo, teismo priteista žala neatpirko nė dešimtadalio mašinos paieškoms skirtų išlaidų.
Puolė lyg žmogžudžius
Keturi policijos ekipažai su daugiau kaip 10 vilniečių pareigūnų į G.Butavičiaus namus Panevėžio rajone įsiveržė 2012 metų sausio pradžioje. Pareigūnai turėjo Vilniaus apylinkės teismo teisėjos Genovaitės Didjurgienės sankciją ne tik atlikti kratą, bet ir paimti Krekenavos gyventojo automobilį, taip pat kitų pagrobtų mašinų dalis, vagystėms skirtas priemones.
Mat tuo metu Panevėžio apylinkėse siautė automobilių vagių gauja, kurios nariai, pasinaudodami „Audi Avant“ mašinomis, tiesiog nutempdavo vagiamas transporto priemones.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovavo dabar už korupcinius nusikaltimus nuteista tuometė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Nijolė Bareikienė, pareigūnams susidarė įspūdis, kad nusikaltėliai naudojosi ir G.Butavičiaus automobiliu.
Savo teikime teismui atlikti kratą prokurorė N.Bareikienė net teigė, esą šis neįgalus vyriškis susijęs su organizuota nusikaltėlių gauja.
Taigi namus apsupę ir kratą atlikę policininkai elgėsi be ceremonijų. Jie išvežė mašiną, o G.Butavičiui ir jo broliui Klaidui paaiškino, kad artimiausiu metu jie bus iškviesti į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kur jiems bus pateikti įtarimai.
Visa automobilio paėmimo operacija buvo filmuojama, o vėliau reportažas parodytas per televiziją. Jame teigta, kad konfiskuojamos nusikaltėlių transporto priemonės.
Tuoj po kratos pas Butavičius sugužėjo nustebę kaimynai.
„Jūs ką, gal žmogų užmušėt, kad tiek policininkų suvažiavo?“ – klausinėjo.
„Nežinojome net ką atsakyti, nes patys buvome priblokšti. Niekada nei su jokiais nusikaltėliais, nei su teisėsauga neturėjome nieko bendra – ir staiga toks pažeminimas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo K.Butavičius.
Ketino mašiną perdaryti
Vyriškis tvirtino, jog policijos paimtas automobilis buvo pirktas tam, kad būtų galima pas gydytojus ir artimuosius pavėžėti neįgalų brolį.
„Specialiai įsigijome didesnę keturiais ratais varomą mašiną, kad tilptų invalido vežimėlis ir galėtume pravažiuoti klampiais kaimo keliais pas vienkiemiuose gyvenančius senelius. Be to, planavome šį automobilį taip perdaryti, kad ir pats brolis galėtų jį vairuoti“, – aiškino K.Butavičius.
K.Butavičiaus brolis Giedrius būdamas 18 metų pateko į avariją, jam lūžo stuburas. Kelerius metus buvo bandoma jį pastatyti ant kojų, tačiau jokios gydymo procedūros nepadėjo. Galiausiai medikai jam paskelbė nuosprendį – niekada nebegalės vaikščioti.
„Po šios gydytojų išvados brolis puolė į didžiulę depresiją, tad tikėjomės, kad išmokęs vairuoti automobilį galės bent kiek praskaidrinti savo gyvenimą“, – pasakojo K.Butavičius.
Atėmė ir išregistravo
Nors automobilį atėmę pareigūnai tvirtino, kad broliai netrukus bus apklausti prokuratūroje, jokio kvietimo jie nesulaukė. Niekas negalėjo paaiškinti ir kada bus grąžinta mašina.
„Tai nuspręs teismas“, – buvo paaiškinta Butavičiams.
Taip pat niekas nesuteikė jokios informacijos apie „Audi“ likimą.
Tik praėjus beveik trejiems metams G.Butavičius gavo valstybės įmonės „Regitra“ pranešimą, kad jam priklausantis automobilis išregistruotas.
Teisėjai mašiną pamiršo
Maždaug tuo pat metu Vilniaus apylinkės teisme prasidėjo ir automobilių vagių gaujos teismo procesas. Abu broliai buvo iškviesti ir apklausti kaip liudytojai.
Jie buvo klausinėjami, kada ir iš ko pirko automobilį, bet jokių klausimų apie esą priklausymą organizuotai gaujai nei valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, nei teisėjai neuždavė.
Po apklausos broliai bandė teirautis, kada jiems bus grąžintas automobilis, tačiau išgirdo tik tai, kad viskas paaiškės paskelbus nuosprendį. Jiems buvo paaiškinta, kad net negali skųsti jokių pareigūnų veiksmų, nes byloje yra ne kaltinamieji, ne nukentėjusieji, o paprasti liudytojai.
Nuosprendis buvo paskelbtas 2015 metais. Visi kaltinamieji automobilių vagys buvo nuteisti realiomis bausmėmis.
Tačiau apie paimtą G.Butavičiaus automobilį teismas nieko nepasakė, tarsi jo net nebūtų buvę.
„Audi“ nebuvo įvardytas nei kaip nusikaltimo priemonė, nei kaip konfiskuotinas turtas. Automobilis esą net nebuvo areštuotas.
Dar po dvejų metų buvo išnagrinėti ir atmesti nuteistųjų apeliaciniai ir kasaciniai skundai, tačiau nei Vilniaus apygardos, nei Aukščiausiasis teismai apie „Audi“ taip pat nieko nepasakė.
Atsakymo nesulaukė
Matydami, kad ieškodami savo automobilio visur atsimuša į sieną, broliai pasisamdė Panevėžio advokatą Artūrą Balčiūną. Jis į daugybę institucijų išsiuntė paklausimus prašydamas suteikti informacijos, kur yra G.Butavičiaus mašina.
Beveik dvejus metus iki pat savo mirties advokatas bergždžiai laukė atsakymo, tačiau taip nieko ir nesužinojo.
„Susidarė įspūdis, kad automobilio buvimo vieta – tarsi valstybės paslaptis.
Sužinojome, kad net penkiems asmenims iš Panevėžio, iš kurių lygiai taip pat buvo atimti automobiliai, pavyko juos atgauti. Ir nepaisant to, kad jie buvo pripažinti kaltais ir nuteisti“, – sakė K.Butavičius.
Ryžosi kreiptis į teismą
Vis dėlto broliai nenuleido rankų ir pasisamdė kitą advokatę – K.Vezbergaitę. Bet iš pradžių ir jai sunkiai sekėsi automobilio paieškos.
2020 metų rugpjūtį į advokatės klausimą, kur yra automobilis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Teresa Harnikienė nieko neatsakė, tik trumpai perpasakojo baudžiamosios bylos aplinkybes ir pasiūlė mašinos ieškoti Vilniaus apylinkės teisme.
Bet nieko konkretaus neatsakė ir teismo atstovai, nurodę, jog byloje nėra duomenų, kad Butavičiams būtų įteikti procesiniai dokumentai.
Netekę kantrybės broliai advokatės padedami nutarė kreiptis į teismą ir prašyti, kad jiems būtų atlyginta pradingusio automobilio vertė.
Atsirado prieš sprendimą
Paaiškėjo, kad G.Butavičiaus turėtas „Audi S4“ buvo gana retos modifikacijos ir jo kaina metams bėgant tik augo.
Lietuvoje tokių modelių tada visai nebuvo, tuo metu Vokietijos prekybos automobiliais portale mobile.de už analogiškas 1993–1995 metų gamybos mašinas vidutiniškai buvo prašoma 16 500 eurų.
Būtent tokios sumos savo ieškinyje broliai ir paprašė Panevėžio apylinkės teismo. Papildomai dar buvo reikalaujama atlyginti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtą moralinę žalą – po 9 tūkstančius eurų.
Beveik metus šią bylą nagrinėjant teisme taip ir nepavyko sužinoti, kur dingo automobilis.
Tik beveik prieš pat skelbiant sprendimą atsakovais teisme buvę Teisingumo ministerijos atstovai pranešė, kad jiems pavyko aptikti automobilio pėdsakus, – pasirodo, jis kone 10 metų buvo laikomas Policijos departamento sandėlių teritorijoje netoli Nemenčinės.
Reikėjo nutarties
Tačiau teisėtam automobilio savininkui nebuvo taip paprasta atsiimti nepagrįstai iš jo atimtą transporto priemonę. Paaiškėjo, kad baudžiamąją bylą tyrusi Vilniaus apygardos prokuratūra turi dėl automobilio kreiptis į teismą, kad šis nuspręstų, ką daryti su pamirštu automobiliu – grąžinti jį savininkui ar konfiskuoti.
Tiktai gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Marinos Orlovos teikimą Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad broliai Butavičiai neįvykdė jokių nusikaltimų, jų automobilis nebuvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ar įrankis, o kaltinamajame akte net nebuvo įtrauktas tarp daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
Taigi galiausiai praėjusių metų spalį automobilis buvo grąžintas G.Butavičiui.
Išvežė krautuvu
„Tačiau kai atvykome pasiimti automobilio, pakraupau – visas surūdijęs, salonas išpuvęs, daugelis guminių detalių išgraužtos, lyg pelių gyventa, padangos be oro. Sandėlių darbininkai automobilį pakėlė ant krautuvo ir lyg metalo laužą numetė už teritorijos tvoros“, – pasakojo K.Butavičius.
Sandėlių darbuotojai bandė ieškoti „Audi“ dokumentų, tačiau iki šiol nerado.
Vyriškis dar bandė prašyti, kad padėtų nebevažiuojančią mašiną nugabenti iki namų Panevėžio rajone, bet niekas nesileido į kalbas.
„Užpykau ir palikau mašiną riogsoti prie tvoros. Teisingumo ministerijos atstovai teisme prisiekinėjo, kad padės automobilį pargabenti iki namų, tačiau visus pažadus pamiršo, tad teko pačiam samdytis tralą ir parsivežti“, – kalbėjo K.Butavičius.
Taisyti neapsimokėjo
Pargabentą automobilį apžiūrėję serviso meistrai apskaičiavo, kad jo remontas kainuos apie 10 tūkstančių eurų.
Toks remontas būtų netikslingas, todėl broliai pasamdė turto vertintojus. Jie konstatavo, kad toks tvarkingas automobilis kainuotų 11 900 eurų, tuo metu parvežto po 10 metų saugojimo – 4190 eurų.
Remdamasi šiomis ekspertų išvadomis advokatė pakeitė ieškinį ir paprašė priteisti 7709 eurus – skirtumą tarp tvarkingo automobilio ir jo liekanų kainos.
Tačiau kai teisme buvo įvardyta ši suma, atsakovai – prokuratūros, policijos ir Teisingumo ministerijos – atstovai stojo piestu. Jie vienu balsu ėmė tvirtinti, kad senas automobilis negali tiek kainuoti.
„Tuomet mes jiems pasiūlėme – samdykite savo ekspertus ir nustatykite kainą. Bet niekas to daryti nepanoro“, – sakė K.Butavičius.
Moralinės žalos neįžvelgė
Dar didesni ginčai kilo paprašius atlyginti moralinę žalą – kiekvienam broliui po 14 tūkstančių eurų.
Atsakovai ėmė tvirtinti, kad joks žalos atlyginimas ieškovams išvis nepriklauso, – esą broliai turėtų džiaugtis, kad automobilis sugrąžintas ir kad jie patys kalti, kad šitaip ilgai nesurado mašinos.
„Tada neišvėriau – išrėžiau jiems į akis: jeigu jus prie tėvų, prie kaimynų apkaltintų vagyste ir dešimčiai metų atimtų mašiną, jūs irgi sakytumėte, kad jokios skriaudos nėra, jokios moralinės žalos nepadaryta?“ – prisiminė K.Butavičius.
Priteisė menkas sumas
Bylą išnagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad automobilis taip ilgai nebuvo grąžintas savininkams dėl pareigūnų nerūpestingumo.
Tačiau ieškovams teismas priteisė simbolines sumas – už mašiną 1000 eurų ir kiekvienam broliui po 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat buvo priteista ir už advokatės paslaugas – 180 eurų.
Bet ir tokia suma valstybės atstovams pasirodė per didelė. Jie apylinkės teismo sprendimą apskundė ir pasiūlė broliams visai nieko nemokėti.
Neseniai Panevėžio apygardos teismas tiek atsakovų, tiek ieškovų skundus dėl pernelyg mažos kompensacijos atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ieškovai piktinosi
Po šios apygardos teismo nutarties brolių advokatė K.Vezbergaitė buvo priblokšta: „Man gėda už mūsų valstybę, kuri pasityčiojo iš savo piliečių ir žmonėms užkrovė tokią naštą. Ar toks teismo sprendimas paskatins kitus ieškoti tiesos?
Man nesuvokiamas ir mano, kaip advokatės, pusantrų metų darbo įvertinimas – 180 eurų.“
Nusivylę buvo ir ilgai teisybės ieškoję broliai.
„Dabar suprantu, kodėl žmonės nepasitiki teisėsauga.
Jūs neįsivaizduojate, kiek mes išleidome pinigų ieškodami šios mašinos, samdydami advokatus, kokius kryžiaus kelius nuėjome.
Dar gerai, kad aš sveikas, galėjau pasirūpinti neįgaliu broliu. O kas būtų buvę, jeigu panaši istorija būtų atsitikusi vienišam neįgaliam žmogui?“ – kalbėjo K.Butavičius.
