Dažnai viešumoje išreiškiamas nuogąstavimas, kad žmonės ilgainiui pavargs nuo karo ir priims tai kaip savaime suprantamą dalyką. Bent jau kol kas, praėjus keturiems karo mėnesiams, to nematome: 84 proc. šalies gyventojų karą įvardina kaip didžiausią susirūpinimą keliantį dalyką, kitos problemos – infliacija, augančios kainos, Covid-19 pandemija – pagal svarbą atsilieka 3–4 kartus„, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Išlaiko pagalbą Ukrainai
Pasak jos, per šį laikotarpį kiek padaugėjo pasisakančių, kad karas juos paveikė – nuo 67 iki 72 proc. Vis dėlto žmonės išlieka susitelkę.
„Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau, net jei tai lemia ekonomines pasekmes mūsų šaliai. Tokį palaikymą žmonės išreiškia, nors lūkesčiai dėl greitos karo baigties negerėja, kaip tik padaugėjo gyventojų, manančių, kad karas truks metus arba ilgiau, dabar taip mano absoliuti dauguma (77 prolc.)“, – sako R. Sadunišvili.
Ekspertė taip pat akcentavo, kad, nepaisant realaus priežastinio ryšio, karo kontekste daugelis problemų būna susiejamos su karu.
„Paklausus gyventojų apie karo poveikį dešimčiai aspektų, nuo tokių kaip kuro, maisto kainos iki asmeninių finansų, valstybės valdymo ar klimato kaitos, praktiškai visuose gyventojai įžvelgia stiprią sąsają su karu, net jeigu ne visada ji ten yra“, – sako R. Sadunišvili.
Asmeninius finansus vertina geriau nei valstybės
Didėjantį neapibrėžtumą dėl finansinės ateities rodo gyventojų delsimas priimti tam tikrus finansinius sprendimus bei išlaidų ribojimas. Tiesa, savo asmeninę finansinę situaciją, taip pat savo draugų ar artimųjų kone 7 iš 10 vertina kaip normalią, gerą ar labai gerą. Tuo tarpu kalbant apie šalies ekonominę situaciją, vertinimas perpus prastesnis – pakankamai normalia ar gera ją laiko kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.).
„Tai rodo, kad asmeninę situaciją gyventojai vertina geriau nei savo valstybės. Šis atotrūkis gali reikšti tam tikrą nerimo lygį, aiškumo stoką dėl to, kas vyksta už mano namų ribų. Būtent neapibrėžtumas įprastai didina vartotojų nerimą ir tampa akstinu nukelti tam tikrus sprendimus ar mažinti išlaidas. Kalbėjimas apie situaciją, tam tikrų scenarijų dėliojimas gali padėti mažinti šį netikrumą“, – sako „Kantar“ ekspertė.
Pristabdo nebūtinus pirkinius
Iš tyrimo pastebima, kad didžioji dauguma gyventojų šiuo metu pajėgūs apmokėti savo poreikius, tačiau tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių įsigijimą kiek pristabdo.
„Gyventojai gali sau leisti daugiau, nei šiuo metu perka, nes yra linkę truputį pristabdyti tam tikrus pirkinius, ypač susijusius su pramogomis, laisvalaikiu ar prabangos prekėmis. Mat dauguma fiksuoja sparčiai kylančias kainas ir infliaciją, kurios, kaip įprasta, atlyginimai taip greitai nepasiveja. Kai kurie retina paslaugų periodiškumą arba perka paprastesnes, mažiau žinomų prekės ženklų prekes. Tačiau situacija nėra tokia, kad žmonės imtų drastiškai leisti santaupas, griebtųsi papildomų darbų ar imtųsi pardavinėti turimą turtą ar daiktus. Tai labiau rodo ne esamos padėties sunkumą, kiek tam tikrą santūrumą esant drumstoms ateities perspektyvoms“, – apibendrino „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili.
