„Tai nenormalu, tai kažkoks pasityčiojimas“, – gavę iš Kauno apylinkės prokuratūros laišką, kuriame pranešama apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, pasipiktino L.Stankūnaitės tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai.
Labiausiai Stankūnus ir jų dukrą supykdė net ne pranešimas, kad tyrimas nutraukiamas, ne tai, kad byla netiriama gulėjo policijos tyrėjų stalčiuose, o tai, kad senaties terminas pasibaigęs jau prieš pustrečių metų, tačiau apie bylos pabaigą prokuratūra jiems teikėsi pranešti tik dabar.
„Ir jie mums dar siūlo jų nutarimą skųsti, mokėti pinigus advokatui, nors patys per visus šiuos metus nė piršto nepajudino, kad šmeižikas būtų nustatytas ir nubaustas. Tai daugiau nei pasityčiojimas iš nukentėjusiųjų, tai visiškas žmonių negerbimas“, – „Lietuvos rytui“ sakė S.Stankūnas.
Tyčiojosi ir įžeidinėjo
Istorija, papiktinusi Stankūnų šeimą, kurią tuo metu Neringa Venckienė, jos tėvai Laimutė ir Vytautas Kedžiai, taip pat gausus būrys jų gerbėjų vadino pedofilais ir jų talkininkais, prasidėjo 2012 metų sausio 26 dieną, kai teisėsaugininkų taip ir nenustatytas komentatorius portale lrytas.lt parašė L.Stankūnaitę įžeidžiančius ir šmeižiančius du komentarus.
Kadangi tuo metu portale komentuojančiųjų IP adresai buvo viešai matomi, šiuos komentarus išvydusi L.Stankūnaitė buvo įsitikinusi, kad teisėsaugai nekils problemų surasti šmeižiką.
Todėl tų pačių metų vasario 8- ąją ji kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – šmeižimą ir įžeidimą.
Skundą gavusi Generalinė prokuratūra jį persiuntė Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai, kuri vasario 22 dieną nusprendė, kad parašyti komentarai turėtų būti įvertinti, ir nusprendė išsiaiškinti, kas juos parašė.
Vienu adresu – būrys
Pagal IP adresą buvo nustatytas interneto tiekėjas – Mažeikiuose registruota bendrovė „KLI LT“.
Jos buvo paklausta, kas naudojasi nurodytu IP adresu, bet aiškaus atsakymo nesulaukta.
„Šiuo IP adresu galėjo naudotis 28 Kėdainių miesto abonentai, bet kas iš šių abonentų minėtu laiku jungėsi į interneto svetainę www.lrytas.lt nustatyti negalima dėl techninio gedimo“, – tokio atsakymo iš „KLI LT“ darbuotojų kovo 27-ąją sulaukę tyrėjai nusprendė, kad šmeižiko surasti nepavyks ir jie daugiau nevargs jo ieškodami.
Bylą atvertė tik kartą
Tų pačių metų balandžio 19 dieną Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Sigitas Kanaporis nusprendė sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir per daugiau kaip dešimtmetį prie jos buvo sugrįžęs vienintelį kartą – 2015 metų lapkritį, po to, kai straipsnis dėl asmens įžeidimo buvo išbrauktas iš Baudžiamojo kodekso.
„Ikiteisminis tyrimas dėl įžeidimo nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusižengimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių“, – brūkštelėjo nutarime S.Kanaporis ir bylą grąžino į saugyklą.
L.Stankūnaitė su dukra išvyko gyventi į kitą šalį ir dėl naujų rūpesčių bei kitų bylų šį ikiteisminį tyrimą visai pamiršo. Prokurorai, kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat.
Nors senaties terminas suėjo 2020 metų sausio 26 dieną, tyrėjai bylą prisiminė tik dabar ir nutraukę ikiteisminį tyrimą informavo apie tai Stankūnus.
„Tai ne darbas, tai darbo imitavimas. Kitose darbovietėse už nieko nedarymą žmonės būtų atleidžiami iš darbo, o čia lyg niekur nieko dirba toliau“, – teisėsaugininkų aplaidumu baisėjosi S.Stankūnas.
Pirštu dūrė į policiją
Kėdainiuose dirbantis Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras S.Kanaporis prisipažino, kad jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami nuo 2012 metų kovo, tačiau dėl bylos laikymo stalčiuose esą kaltas ne jis, o tyrimą atlikę policijos pareigūnai.
„Supraskite, tos bylos po 12–20 metų neguli prokuratūroje, jos guli policijos archyvuose.
Policija kasmet daro savo revizijas, per kurias sukomplektuoja bylas, kurios jau yra pasiekusios senaties terminą, ir atsiunčia mums į prokuratūrą procesiniam sprendimui priimti.
Mes per 12 metų negalime keliasdešimt tūkstančių bylų sukontroliuoti, policija mums jas atsiunčia ir, jei mes matome, kad suėjęs senaties terminas, jas nutraukiame“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo S.Kanaporis.
– Ar tikrai negalėjote nustatyti, kam priklauso IP, iš kurio buvo parašyti tie komentarai?
– Taip, nes ta internetinė kompanija negalėjo konkretizuoti, kam priklauso tas IP adresas, nes juo naudojosi daug vartotojų ir jie konkrečiai negalėjo išskirti, kas rašinėjo komentarus.
– Jūs nutarime rašote, kad nustatyti nepavyko dėl techninio gedimo.
– Taip. Buvo kažkokios kliūtys internetinėje kompanijoje, kuri teikia paslaugas.
– Vadinasi, jūs pripažįstate, kad byla nebuvo tirta?
– Buvo komentarai, dabar neatsimenu, kur, lyg internete. IP adresą nustatėme, bet mums reikėjo surasti, iš kokio kompiuterio jie buvo išsiųsti. Šioje vietoje ir sustojome, nes bendrovė mums negalėjo pateikti nei konkretaus adresato, nei namo – nieko negalėjo pateikti.
Matyt, ten kažkas buvo netvarkinga, dabar neprisimenu, bet esmė, kad jie mums negalėjo pateikti vartotojo.
– Jei matėte, kad byla beviltiška, kodėl negalėjote jos nutraukti anksčiau, kodėl reikėjo laukti 10 metų?
– Laukti 10 metų – normalu. Įtariamasis nebuvo nustatytas, todėl laukėme senaties termino.
– Bet senaties terminas suėjo prieš dvejus su puse metų.
– O būtų geriau, kad prieš dvejus metus būtume nutraukę?
– Gal ir geriau, nes L.Stankūnaitė jau spėjo pamiršti šią bylą.
– Gali būti, kad pamiršo, daug žmonių pamiršta.
Čia lengvas straipsnis, kai straipsniai sunkesni, ir po 15 metų žmonės gauna pranešimus, net adresai jų būna pasikeitę. Taip su ta senatimi būna – kaip Seimas nustatė, taip mes ir vykdome.
