„Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) stalo – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
„Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali. Jeigu atsirastų kažkokie pasiūlymai, reiškia Lietuva ne viešai, bet sutiko“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.
Jos teigimu, poziciją dėl Kaliningrado tranzito Lietuva turėjo išsakyti dar praėjusią savaitę vykusios EVT metu.
„Lietuva turi ne tik siuntinėti nuomonę, bet Lietuva jau turėjo pasakyti buvusioje, ką tik praėjusioje, EVT, savo griežtą poziciją. Jeigu ji nebuvo išsakyta ir durys liko atviros įvairioms interpretacijoms ir įvairių popieriukų siuntinėjimui, tai jau čia didele dalimi ir Lietuvos problema“, – teigė D. Grybauskaitė.
EVT susitikimuose Lietuvai atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvos reakcija į kilusią Kaliningrado tranzito problemą buvo pavėluota.
„Be abejo, kad pavėluota, bet gerai, kad tas procesas iš viso prasidėjo“, – teigė kadenciją baigusi šalies vadovė.
„Lietuva turi vadovautis savo interesais ir ypač savo saugumo interesais, ir savo Konstitucija. Ir tai, kaip pareigą, turėjo atlikti mūsų vadovaujantys asmenys“, – sakė D. Grybauskaitė.
Birželio 17-ąją įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Reaguodama į tai Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
Reaguodama į situaciją, EK šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.
Tuo metu Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.
