Kai kurie sandoriai yra tiesiog būtini, mat savivaldybės administracijai išties reikia apsirūpinti socialiniu būstu ar atsikratyti apleistais bei nenaudojamais statiniais. Išvalyti kiemą – kiekvieno gero šeimininko garbės reikalas, o Kauno valdžia šiuo požiūriu neatrodo prastai.
Pastarajame tarybos posėdyje politikai priėmė vieną išties neįprastą sprendimą – aukciono būdu išnuomoti beveik 40 hektarų žemės sklypą, skirtą kapinėms.
Savivaldybės administracija beveik dešimtmetį valdo įspūdingo dydžio žemės sklypą Vainatrakio kaime (Kauno r.), kuriame įrengtos kapinės. Jose vietos mirusiesiems laidoti užteks mažiausiai šimtmečiui, jeigu esamas plotas nesusitrauks.
Kol kas naudojama tik labai menka valdų dalis, todėl susidarė itin didelė nenaudojama teritorija.
Žemės ūkio paskirties sklypai bus nuomojami trejiems metams, o miesto valdžia tikisi už jų nuomą per metus uždirbti ne mažiau kaip 8,8 tūkst. eurų.
Jokių sąmokslo teorijų šioje situacijoje nereikėtų ieškoti. Kauno taryba tik paskelbė naują žemės sklypų aukcioną, mat 2019-aisiais sudarytos nuomos sutartys baigsis šių metų rugpjūčio 31 dieną.
Vainatrakio kapinių prieigose vietos ūkininkai sėja javus ir džiaugiasi derliumi. Galės tai daryti ir artimiausiais metais. Tikrai nebūtų geriau, jeigu nenaudojamuose sklypuose žaliuotų žolė ir reikėtų samdyti šienpjovius ją nupjauti.
Niekas žemės sklypo Vainatrakyje atsiriekti neketina ir kotedžų statyti nesiruošia. Retas naujakurys norėtų pro savo būsto langus kasdien matyti gedulingas procesijas, zujančius duobkasius bei paminklų meistrus.
O po poros metų netoliese turėtų iškilti ir krematoriumo kaminai.
Patraukli vieta gyventi? Nelabai, Vainatrakis – tai ne Vičiūnų vandenvietė. Visi, kas spėjo sukurpti planą pasipelnyti parduodant žemės sklypus Kauno savivaldybei būsimų kapinių vietoje, tai jau seniai padarė.
Gerokai daugiau klausimų kelia miesto valdžios viražai, susiję su nekilnojamuoju turtu Statybininkų gatvėje. Jį taip pat nuspręsta išnuomoti.
Prieš dvejus metus priimtas Kauno tarybos sprendimas pirkti jos pačios valdomai bendrovei „Kauno vandenys“ priklausančius statinius Statybininkų gatvėje buvo vadinamas vienu keisčiausių savivaldybės administracijos sandorių.
Miesto valdžia tąkart taip ir nepateikė aiškių argumentų, todėl kilo įtarimų, kad tikrieji motyvai gerai užmaskuoti.
Pateikus šį klausimą svarstyti miesto tarybai, pečiais gūžčiojo ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai kurie valdantieji. Politikai čiupo savivaldybės valdomų „Kauno vandenų“ pasiūlytą pirkinį ir sutiko už jį sumokėti daugiau kaip 1 mln. eurų, nors šie pinigai nebuvo numatyti šių metų savivaldybės biudžete.
Dar keisčiau, kad niekas tarybos posėdžio metu nesugebėjo deramai paaiškinti, kodėl miesto savivaldybei prireikė šių statinių.
Labiausiai turbūt džiaugėsi „Kauno vandenų“ vadovai, kurie kelis kartus nesėkmingai bandė nenaudojamus statinius parduoti ir galiausiai visai be pastangų už juos gavo milijoną eurų.
Svarstyta, kad Kauno valdžia į Statybininkų gatvę sumanė perkelti pagrindinę savivaldybės būstinę arba Kauno meras V.Matijošaitis tiesiog pabūgo, kad pastatai ir įspūdingo dydžio žemės sklypas patrauklioje vietoje neišsprūstų iš jo rankų.
Kauno savivaldybės administracijos nuosavybe tapo nenaudojamas 1,88 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinės paskirties pastatas, 5 garažai, apleista degalinė ir dar keli teritorijoje esantys nedideli statiniai, kurie iškilo 1969 metais.
Visi jie stovi maždaug 1 hektaro ploto valstybei priklausančiame žemės sklype.
Praėjo dveji metai, tačiau aiškumo daugiau neatsirado. Politikai nusprendė patalpas išnuomoti, nors būtų galima pabandyti jas parduoti ir sugrąžinti į biudžetą išleistus pinigus.
Ši aplinkybė verčia manyti, kad kažkokia paslaptis dar slypi už aiškiai matomų šio sandorio ribų.
