Po diskusijų balsų dauguma nuspręsta grupinę kompoziciją „Kariai“ ir kitą virš raudonarmiečių kapų sumontuotą, memorialo erdvėje dominuojančią skulptūrą „Kalavijas“ nurašyti kaip savivaldybės funkcijoms įgyvendinti nebereikalingą turtą. Sovietmečio epochos paveldas keliaus į Grūto parką.
Gyventojai balsavo vangiai
Ekspertai siūlė iš memorialo pašalinti totalitarinio militarizmo estetiką, sovietinės propagandos simbolius ir raiškos priemones – bronzines karių skulptūras, kalaviją, penkiakampę žvaigždę-aukurą, kuriame anksčiau rusendavo vadinamoji amžinoj ugnis, kai kurias plokštes su užrašais.
Buvo surengta miestiečių apklausa, prašyta atsakyti tik vieną klausimą: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių memorialo pertvarkymui, pašalinant iš jo su žuvusiųjų amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus, suteikiant aikštei naują architektūrinę kokybę?“.
Balsuoti galėjo visi savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje deklaravę pilnamečiai asmenys. Palaikų perkėlimo, paminklinių plokščių su karių pavardėmis demontavimo klausimas nesvarstytas – akcentuotas pagarbus ir išmintingas elgesys karo aukoms.
Iš 4815 apklausoje dalyvavusių gyventojų 2927 pasisakė už sovietinės ideologijos ženklų pašalinimą, 1886 tam nepritarė, 6 balsai – negaliojantys.
Apklausa nepripažinta įvykusia, nes savo nuomonę išreiškė mažiau nei 4 proc. balsuoti galėjusių klaipėdiečių.
Sovietmečio paveldą – į Grūtą
Tuomet iniciatyvos ėmėsi politikai. Miesto tarybai pateikto sprendimo projekte pažymėta, kad atsisakant totalitarinio militarizmo estetikos, sovietinės propagandos simbolių, būtina išsaugoti pagarbą karių palaikams, kaip to reikalauja Lietuvos ratifikuota Ženevos konvencija.
Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus patarėja Genovaitė Paulikienė paaiškino, kodėl prireikė keistokos formuluotės „nurašyti skulptūras kaip ilgalaikį turtą, nebereikalingą savivaldybės funkcijoms įgyvendinti: „Tai joks figos lapelis, tik taip teisiškai galime atsisakyti sovietmečio paveldo“.
Demontavus memorialo skulptūras, jos būtų išgantos į Grūto parką – šeimininkai sutinka jas priimti. Sovietinio meno kūrinių pašalinimo, aikštės tvarkymo darbams savivaldybė strateginiame plane numatyta suma siekia 100 tūkst. eurų.
„Paminklų likimą sprendusi darbo grupė rado bendrą kalbą – kapines siūlo pertvarkyti, bet reikia gerbti čia palaidotų karių atminimą. Jų pavardes ant paminklinių plokščių galima perrašyti vėliau, patikslinus duomenis“, – kalbėjo ekspertų išvadas pristatęs Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Politikė regi ir ginklą, ir kryžių
Memorialas, pasak V.Juškos, nutolęs nuo pagrindinio tikslo pagerbti karius, tebėra sovietinės propagandos įrankis: „Galvojant apie naują vietovės kokybę, prasminga surengti architektūros idėjų konkursą. Svarbu, kad pradėtas procesas nesustotų“.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neigė, kad ekspertų komisija esą dirbo paskubomis: „Jos veiklą galėjome pratęsti, bet ekspertai kompetentingai viską įvertino situaciją, pateikė išvadas. Kalbėti, kad komisija skubėjo, nebūtų tikslu. Kaip tik būta visokių pastebėjimų, kad vilkiname reikalus“.
Diskusijų bangą sukėlė miesto tarybos narė Nina Puteikienė, kuriai reikšmingiausia sovietinio memorialo dominantė – 1975 metais virš karių kapų iškeltas skulptoriaus Jono Vertulio kūrinys „Kalavijas“ – vizualiai panašus ir į ginklą, ir į kryžių. Bronzinių karių skulptūros čia atsirado vėliau.
Užsakytas menas – irgi vertybė
„Kalavijas“ vertingas meno kūrinys, palikime jį, tegul architektai perprasmina atminties vietą, sudėlioja reikiamus istorinius, politinius, meninius akcentus. Kuo šis kalavijas skiriasi nuo kito, pastatyto Kryžkalnyje partizanams pagerbti? Vilniuje puikios Juozo Mikėno skulptūros „Pirmosios kregždės“ sovietiniams kosmonautams juk niekas nenugriovė“, – kalbėjo N.Puteikienė.
Ne jai vienai karių memoriale dunksantis J.Vertulio kūrinys primena ne totalitarizmą, agresiją, o Kristaus kančią. Iš Klaipėdos karių kapinių į Grūtą perkeltas kalavijas, N.Puteikienės požiūriu, būtų „vienintelis kryžius“ tenykštėje ideologizuoto sovietinio meno galerijoje po atviru dangumi.
„Griauti paminklus reikia ne tik drąsos, bet ir proto, išminties, gebėjimo atidžiai pažvelgti į savo istoriją, išskiriant šiukšlės, tai, kas yra vertinga, kas turėtų pasilikti, pristatyti mus, epochą ir po šimto metų“, – Klaipėdoje pagal kompartijos užsakymą atsiradusį sovietinį kalaviją aistringai gynė N.Puteikienė.
Taikos ar agresijos simbolis?
Kai kuriems baltų paveldo gerbėjams šis kalavijas labiau panašus ne į kryžių, o į kuršių ginkluotę – esą simbolizuoja krašto gynybą. Apie tai užsiminė ir memorialą sovietmečiu projektavęs architektas Petras Šadauskas, domėjęsis archeologų radiniais Vakarų Lietuvoje – kuršių gyvenamajame areale.
Alternatyvi nuomonė – vertikalusis sovietinio karių memorialo akcentas esą yra germaniškos kilmės, tiksli kalavijų, kuriuos iškėlę Livonijos ordino riteriai, siaubė kuršių žemes, kopija. Jų atvaizdai puošė vienuolių kalavijuočių apsiaustus. Vadinasi, tai ne tik gynybos, bet ir nuožmios agresijos simbolis.
N.Puteikienėms įžvalgoms pritarė kitas miesto tarybos narys konservatorius Romaldas Idzelevičius. Ir jam atrodo, kad kalavijas memoriale nepakibęs virš karių kapaviečių ir klaipėdiečių galvų kaip grėsmingas Damoklo kardas, o priešingai – nuleistas žemyn, todėl liudija ne agresiją, o taiką.
„Nebalsuosiu už nukėlimą. Kam kardas trukdo, tegu veža į Grūto parką savo, o ne savivaldybės lėšomis“, – ekspertų išvadoms nepritarė pats nuo sovietų teroro nukentėjęs, dešimt metų Sibiro tremtyje praleidęs buvęs legendinio šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovas R.Idzelevičius.
Patarė nelėkti kaip į gaisrą
Kitaip galvoja kitas konservatorius Arūnas Barbšys, kuriam kalavijas sukelia slogių minčių: „Jis pakibęs ir virš Lietuvos žmonių galvų. Asociacija tik viena – okupacija. Siūlau įpareigoti savivaldybės administraciją kuo greičiau surengti architektūros konkursą dėl sovietinio memorialo pertvarkymo“.
Šv. Petras romiečius mokė neskubėti kelti bažnyčių mūrų, jeigu nežinai, ar pavyks juos uždengti stogu. Tai prisiminę kai kurie uostamiesčio politikai baiminosi, kad pašalinus sovietmečio paveldą iš memorialo erdvės, jos nebus tvarkomos – naujos architektūros kokybės reikės ilgai laukti.
„Akivaizdus pavyzdys – Atgimimo aikštė. Lenino skulptūra iš jos kažin kada iškeldinta, bet aikštė iki šiol atrodo kaip sovietmečiu. Nepradėkime griauti, kol nebus architektų sprendimo, kaip karių kapinės galėtų atrodyti ateityje“, – kraujuojančias miesto opas prisiminė tarybos narys Arvydas Vaitkus.
Liberalas Saulius Budinas kolegas ragino būti ryžtingesniais, esą dabar yra pats tinkamiausias metas atsikratyti griozdiškomis, negatyvias emocijas žadinančiomis sovietinėmis skulptūromis.
„Žmonių palaidojimo vieta yra šventa, mes kalbame tik apie sovietinius simbolius“, – sakė jis.
Tyliosios rezistencijos įžvalgos
Ilgametės miesto tarybos narės Juditos Simonavičiūtės drąsinti nereikia – sovietmečio balvonai jokios grėsmės jai nekelia: „Po trisdešimties metų vis dar kažko bijome. Ar tas kalavijas tikrai nevertingas, ką darysime jį nugriovę, kokie kiti žingsniai?“
Savo nuomonę aptakiai reiškė V.Grubliausko komandos nare Elida Mantulova: „Šiandien einame labiau emocijų grindžiamu keliu viską naikinti, o kada kursime – neaišku“.
„Ekspertų siūlymai brandūs, apgalvoti. Kitur tokie klausimai išspręsti žaibiškai. Pertvarkytas memorialas bus integruota į Skulptūrų parką. Karių kapai – neliečiami, dėl to negali būti jokių kalbų“, – reziumuodamas pasisakymus pažymėjo uostamiesčio meras.
Mintis apie kalaviją, kaip sovietmečiu nutylėtą, bet tik dabar atskleistą kažkokios rezistencijos simbolį, meno kūrėjų naudotą Ezopo kalbą nustebino V.Grubliauskas – kodėl tik dabar prabilta apie sakralumą?
„Kryžkalnyje iškart pasakyta, kam dedikuojamas panašus kalavijas – mūsų partizanams. Ideologizuotų simbolių demontavimas yra civilizuotas požiūris, nevadinkime tai griovimu. Memorialo aikštėje paliktas sovietinių laikų kalavijas kai kam žadintų nostalgiškų jausmų“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Verdiktas – skulptūrų nereikia
V.Juška nepritarė požiūriui, jog pašalinus bronzines karių figūras, kalavijo demontuoti nereikėtų: „Visos skulptūros iš esmės yra totalitarinio meno ir militarizmo estetikos pavyzdys. Ypač kardas, aikštėje dominuojantis ir dydžiu, ir forma. Memorialas – vientisas sovietinės architektūros kompleksas“.
Palikus kalaviją, pasak V.Juškos, reikėtų vertinti, kada, kokiu pagrindu, kokios ideologijos kontekste jis pastatytas, ką iš tikrųjų simbolizuoja: „Nekorektiška jo lyginti su siekiais pagerbti kovotojus už Lietuvos laisvę Kryžkalnyje ar kur nors kitur. Kalavijai gali būti panašūs, bet jų prasmės nesutampa“.
Už skulptūrų nurašymą pasisakė 18 politikų, prieš balsavo du, tiek pat susilaikė. Penki registravosi, bet nebalsavo. Tarp jų ir E. Mantulova, dėl galutinio sprendimo nebalsavusi, nes susilaikymas, pasak jos, yra laikomas balsavimu prieš.
N.Puteikienės siūlymą karių memorialo erdvėje palikti su sovietine ideologija esą nesusijusią skulptūrą „Kalavijas“ palaikė 12 miesto tarybos narių. Prieš buvo septyni, susilaikė aštuoni politikai.
Kai kurios pavardės klaidina
Betono tvora apjuotas sovietinių karių memorialas prigludęs prie socializmo laikais nušluotų senųjų miesto kapinių, kurias vėliau užgožė moderniosios skulptūros parkas. Jis dabar rekonstruojamas.
Paaiškėjo, jog netoliese guli karo per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdoje kalintų ir čia žuvusių, įvairiomis aplinkybėmis mirusių lenkų, prancūzų, belgų belaisvių palaikai – jų kapus žymėję kryželiai sunaikinti.
„Jie palaidoti pavieniuose ir kolektyviniuose kapuose. Kai kurie bandė bėgti, buvo nušauti nacių prižiūrėtojų. Žinome 41 belaisvio kapą, pavardes, jų čia gali būti ir daugiau“, – kalbėjo pradėto tvarkyti Skulptūrų parko rekonstrukcijos projekto bendraautorius dizaineris Kęstutis Mickevičius.
Ne visi užrašai sovietiniame memoriale, pasak jo, atspindi tikrovę – istorikai išsiaiškino, jog kai kurie kariai, kurių pavardės iškaltos paminklinėse plokštėse, žuvo kaudamiesi su vokiečiais ne Lietuvos teritorijoje, o Rytų Prūsijos fronte, ten jie ir atgulė.
Karių palaikai iš Kaliningrado srities į masinę kapavietę Kaipėdoje per neapdairumą ar dėl kitokių priežasčių neperkelti, nors užrašai rodo, kad jie čia palaidoti. Tikėtina, kad tokių klaidų yra ir daugiau
Pagerbti žuvę svetimšaliai
Klaipėdoje karo metais belaisvių dalią patyrė ir raudonarmiečiai. Manoma, kad čia kalinta apie tūkstantį karių. Žinoma, kad nacių nužudyti ar mirę belaisviai buvo laidojami prie uosto, senojo Vitės kvartalo kapinėse. Jų kapavietės nepažymėtos.
Šiaurinėje miesto dalyje prie uosto tvoros išlikęs paminkliukas tik Pirmojo pasaulinio karo metais Klaipėdoje žuvusiems arba mirusiems carinės Rusijos armijos karo belaisviams. Jų atminimas Vitės kapinėse įamžintas vietinės graikų sentikių bendruomenės pastangomis ir lėšomis.
Buvusiose Vitės kapinėse palaidoti keli 1917–1918 metais Klaipėdoje žuvę Didžiosios Britanijos kariai. Prieš kelerius metus jų kapai paženklinti paminklais – tuo pasirūpino britų ambasada Lietuvoje.
Klaipėdoje įamžintas ir karo belaisvių prancūzų, kasusių Vilhelmo kanalą, atminimas. Kuklus paminklas su užrašais prieš kelerius metus perkeltas į kitą vietą – atokiau pramoninės Jūrų uosto teritorijos.
Belaisviams – išdavikų etiketė
Ir caro armijoje tarnavusių rusų, ir raudonarmiečių kapais Vitėje sovietmečiu niekas nesidomėjo. Pagal Josifo Stalino doktriną visi mūšio lauke į vokiečių nelaisvę patekę kariai buvo tėvynės išdavikai.
Vokiečių nelaisvėje žuvę kariai nerūpėjo ir rusakalbių bendruomenei, ir Klaipėdoje veikusio Rusijos generalinio konsulato darbuotojams - minėdami Pergalės dieną jie, nešini gedulo vainikais, pasirodydavo tik oficialiame memoriale, gėlių puokštėmis nuklodavo penkiakampę žvaigždę.
„Pertvarkant memorialą reikėtų pasirūpinti Vitėje palaidotų ir užmirštų rusų belaisvių atminimu – perkelti jų palaikus iš sunykusių Vitės kapinių. Rekonstruotame Skulptūrų parke paminkliniais kryžiais bus pažymėti lenkų, belgų, prancūzų belaisvių kapai“, – dėstė K.Mickevičius.
Tuo labiausiai sunteresuota Prancūzija, kažkada su Prūsija inicijavusi pirmuosius susitarimus dėl humaniško elgesio su belaisviais, svetur palaidotų karių kapaviečių apsaugos bei tvarkymo.
Atgaivins sunaikintus kapus
Numatyta Skulptūrų parke kryžiais pažymėti ir sunykusias tarpukario Lietuvo karių kapavietes, atnaujinti memorialinį paminklą „Už laisvę žuvusiems“ – 1923 metų Klaipėdos sukilimo aukoms.
Vokietijos karių kapai Klaipėdoje sutvarkyti pavyzdingai – prie Poilsio parko pastatyta santūrių formų granito stela primena 1944 rudenį sovietinės kranto artilerijos Baltijoje nuskandinto motorinio transporto laivo „Fucilier“ tragediją - žuvo, dingo be žinios šimtai jūrininkų, civilių žmonių.
Paminklinėse plokštėse surašytos visų karo aukų pavardės su jų gimimo ir mirties datomis. Tuo pasirūpino svetimose šalyse palaidotų karių kapavietes globojančios Vokietijos organizacijos.
Skulptūrų parke dar palaidoti Pirmojo pasaulinio karo metais žuvę 22 nežinomi Vokietijos kariai. Jų kapavietės irgi nustatytos, po rekonstrukcijos bus papuoštos paminkliniu kryžiumi.
Poilsio parke buvęs taurės formos paminklas iš Klaipėdos krašto kilusiems ir žuvusiems kariams pokariu dar stovėjo. Komunistų nugriautas kaip vokiškojo fašizmo bei militarizmo reliktas 1970 metais.
Sunaikinę šį paminklą, kompartijos ideologai suskato gražinti sovietinių karių memorialą - prie kapaviečių iškilo J.Vertulio "Kalavijas", o vėliau ir R.Dauginčio skulptūrinė kompozicija "Kariai".
Vytis senų prasmių nepakeistų
Sovietinių karių memorialo tvarkymo reikalus aptarusi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacija pritarė minčiai, kad militaristinį ir propagandinį charakterį reikia keisti, atsižvelgiant į profesionalų pastabas, argumentus, siūlymus, geriausias idėjas atrenkant kūrybos konkurse.
K.Mickevičius ir jo kolegos architektai neįsivaizduoja, kaip pertvarkyti sovietmečiu įrengtą memorialą taip, kad senieji simboliai įgytų kitokias prasmes – lipinti prie kalavijo Vyčio ženklą, statyti stendus su aiškinamaisiais tekstais, dar kokią nors gudrybę sugalvoti, kad nebeliktų totalitarizmo dvasios?
N.Puteikienės ir jos šalininkų raginimus kažkaip deideologizuoti sovietmečio epochos meną profesionalūs architektai vertina skeptiškai - „misija neįmanoma“. Kai kurie pusiau juokais siūlė iš bronzinių figūrų nulieti gedulo varpą, kuris skambėtų memoriale palaidotiems kariams.
Kapinės – tylos ir rimties vieta
„Verskis kūliais, daryk ką nori, bet skulptūrų nepakeisi, jos liks tokios pačios, simbolizuos ne pagarbą žuvusiems, o sovietinį režimą, tariamą jo galybę, kuri subliūško. Tai paminklai ne kariams, o tuometei valdžiai. Reikia naujos kokybės estetinių ir meninių sprendimų“, – įsitikinęs K.Mickevčius.
Viešąją pagarbą visiems Klaipėdoje palaidotiems kariams uostamiesčio architektai siūlo artinti prie evangeliškam Vakarų Lietuvos kraštui būdingo santūraus charakterio, tenykštės kultūros tradicijų.
Memorialai turėtų virsti ne tautinių bendrijų sambūrių ir švenčių, politikavimo, aistrų kurstymo, kiršinimo, manipuliacijų istorijos faktais ir vaizdiniais, bet rimties, gedulo ir ramaus poilsio vieta.
