Kaip Lietuva gyveno praėjusią savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

Ketvirtadienio vakarą visoje Lietuvoje suliepsnojo Joninių laužai. O Šventoji virto tikru Joninių miesteliu.

ventiniai renginiai poilsiautojus džiugins iki pat sekmadienio. Pagrindiniu šventės akcentu naktį į penktadienį tapo prie Šventosios upės žiočių suliepsnojęs didžiulis Joninių laužas. Kasmet stebėti šio įspūdingo reginio susirenka tūkstančiai žmonių. Prieš įžiebiant ugnį susirinkusiųjų laukė ne mažiau akį džiuginęs fakyrų šou. Be tradicinės Joninių mugės ir laužo kurorto svečių per ilgąjį savaitgalį dar laukia ir daugiau pramogų, tarp kurių – ir koncertai, ir kino filmai. 5574

Pirmadienį išjungtas ir išmontuotas paskutinis iki šiol Lietuvoje veikęs 
taksofonas, buvęs prie sostinės autobusų stoties. 

Metų pradžioje šių aparatų Lietuvoje dar buvo 99. Taksofonai Lietuvoje didžiausią populiarumą buvo pasiekę maždaug prieš du dešimtmečius – apie 2000-uosius jų buvo daugiau nei 7,5 tūkst. 

Pernai iš tuomet veikusių 213 taksofono aparatų Lietuvoje buvo atlikta 2 tūkst. skambučių, jų vidutinė trukmė neviršijo 30 sekundžių. 

Po antradienį pliaupusios liūties Gedimino kalno šiaurės rytinis šlaitas vėl ėmė šliaužti žemyn. Specialistai kalną pradėjo tvirtinti, lankytojams jis laikinai uždarytas. 

„Grėsmė kalno stabilumui nėra fiksuojama, tai daroma prevenciškai, kol specialistai baigs vertinti jo būklę. Atidaryti kalną lankytojams planuojama birželio 28 dieną“, – sakė Nacionalinio muziejaus specialistai. 

Trečiadienio vakarą Žygimantų, Vilniaus ir A.Goštauto gatvių sankirtoje susidūrė motociklas „Honda“ ir troleibusas. Motociklas, vairuojamas maždaug 30 metų vyro, palindo po troleibusu. 

Motociklininkas patyrė kojos traumą. Atskubėję greitosios pagalbos medikai jį nuvežė į ligoninę.  

Antradienį T.Ševčenkos gatvėje darbininkai aptiko Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenį. Į įvykio vietą atskubėjo išminuotojai, medikai ir ugniagesiai. 

Išminuotojai, apžiūrėdami vietą, aptiko dar vieną karo laikų sprogmenį. Jie išvežti sunaikinti. 

Ketvirtadienį po pietų Savanorių prospekte esančiame daugiabutyje kilo gaisras. Ketvirtame aukšte esančiame bute apdegė prieškambaris ir baldai. 

Ugniagesiai bute rado kačiuką be gyvybės ženklų. Gelbėtojai gyvūną išnešė į lauką ir bandė gaivinti, tačiau jo išgelbėti nepavyko. 

Kaišiadorių rajone smarki liūtis antradienį nunešė kelio atkarpą. Trečiadienį savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija vienbalsiai nusprendė paskelbti ekstremalųjį įvykį.

Kaišiadorių regione antradienį iškrito 42,5 milimetrų kritulių, buvo užtvindyta daugiau kaip 10 hektarų žemės ūkio naudmenų plotų.

Liūtys kelius sugadino ir kai kuriose kitose Lietuvos vietovėse: ties Stakliškėmis (Prienų r.), Panemuninkėliose (Alytaus r.) ir kitur. 

37 metų vyras kreipėsi į policiją, tikindamas, kad paryčiais buvo užpultas dviejų nepažįstamų moterų.  Vyro teigimu, jis sėdėjo automobilyje netoli Beržų ir J.Basnavičiaus gatvių sankryžos esančioje aikštelėje ir susiginčijo 
su pro šalį ėjusiomis dviem maždaug 30 metų moterimis.

Viena jų esą metė į jį butelį ir pataikė į kaktą, kita į automobilį sviedė nedidelę šiukšliadėžę ir aplankstė skardą. 

Klaipėdos gatvės gale, netoli miesto riboženklio vairuotojai regėjo neįprastą vaizdą – vienas lengvasis automobilis buvo palindęs po kito priekiu.

Per avariją žmonės nesusižeidė. Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskyrė.

Sūduvos sostinėje nebeliko prieš kelis dešimtmečius pastatytų paminklų Antrajame pasauliniame kare žuvusiems sovietų kariams. 

Trečiadienį vienas jų buvo nugriautas senosiose miesto kapinėse, o prieš du mėnesius buvo išardytas obeliskas, stovėjęs šalia Meno mokyklos esančiose karių kapinėse. 

Žuvusiųjų kapavietės yra prižiūrimos, dėl jų nekyla problemų. Kol kas neaiškus Igliškėliuose ir Sasnavoje esančių paminklų likimas, mat jie yra įrašyti į kultūros paveldo apsaugos registrą.

Ketvirtadienį prasidėjo ir keturias dienas vyks Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Šiemet jame dalyvauja folkloro kolektyvai iš Lietuvos, Graikijos, Gruzijos, Ukrainos, Čekijos ir Zimbabvės.

Ketvirtadienio vakarą visi jie prisistatė pagrindinėje festivalio scenoje Dangės skvere prie „Arkos“ paminklo. Čia taip pat koncertavo tradiciniai folkloro ansambliai „Ratilio“, „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršų ainiai“, „Senoliai“.

Danės skvere atidarytas amatų miestelis, nuolat veikia įvairios dirbtuvės.

Žiūrovai jau susipažino su Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo, lietuvininkų dainavimo tradicijomis, galėjo pamatyti, kaip gaminamos Kuršių marių burvalčių vėtrungės, Mažosios Lietuvos delmonai, sužinoti, kaip muzikuojama cimbolais, kaip žaidžiamas lietuviškas ritinis.

Stipriai nuo alkoholio apsvaigusi moteris peiliu sužalojo taip pat labai girtą vyrą.

Konfliktas kilo trečiadienį po 16 val.  Kretingos gatvėje esančiuose namuose. Moteriai  nustatytas 3,34 promilės girtumas, vyrui – 3,50 promilės. 

Nukentėjusysis medicinos pagalbos atsisakė. Įtariamoji uždaryta į areštinę. 

Uostamiestyje įkliuvo dvi prostitutės ir jų paslaugomis pasinaudojęs vyras. Patikrinę skelbimus internete pareigūnai nuvyko į butą Taikos prospekte. Čia intymias paslaugas už pinigus teikė dvi užsienio pilietės – 26 ir 38 
metų moterys.

Kūniški malonumai apkarto ir 34 metų vyrui, kuris naudojosi seksualinėmis paslaugomis.

Visiems jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Visi trys asmenys nusižengė pirmą kartą, todėl  skirtos pusę minimalios baudos siekiančios baudos – po 45 eurus.

Prie Nemuno įsikūrusiame Jurbarko rajono miestelyje vasaros sezoną iškilmingai pradėjo Senovinės technikos muziejus, nuo 2004-ųjų puoselėjamas 82 m. Justino Stonio (nuotr. kairėje), filosofijos mokslų daktaro, buvusio 
Gedimino technikos universiteto dėstytojo. 

Muziejaus ekspozicijoje – per kelis dešimtmečius J.Stonio sukaupta kolekcija: įvairūs prietaisai, laivai, automobiliai, motociklai, traktoriai, fotoaparatai, senoviniai vidaus degimo varikliai bei įkūrėjo tėvams ir seneliams priklausę dokumentai, daiktai. Iš viso muziejuje yra per 7 tūkst. eksponatų.

Šią savaitę pradėjo veikti bitininkystės paviljonas, kuriame planuojama pastatyti ir avilį. Pro jo stiklą bus galima stebėti bičių gyvenimą.

Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios durys pateko į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą, kurią pildo agentūra „Factum“.

Manoma, kad jos sukurtos vietinių meistrų 1621 m. ir yra seniausios. Durys sukaltos iš storų dvigubų lentų, dvivėrės, 2,8 m pločio ir ir 4,1 m aukščio. Jos sumontuotos bažnyčioje tarp prieangio ir vidurinės erdvės. 

Durys išsiskiria gausia erdvine skulptūrine medžio drožinių puošyba. Jos paskelbtos valstybės saugomu kultūros paminklu.

Per keturis šimtmečius durys atlaikė bažnyčią siaubusius gaisrus, pelėsius ir kirvarpas.

Rajono policija pradėjo neįprastą tyrimą – paskelbė ieškanti gulbę partrenkusio sunkvežimio vairuotojo. 

Avarija įvyko birželio 16 d. apie 9 val. 40 min. kelyje Šiauliai–Palanga, ties kavine „Branša“. 

Sunkiasvoris automobilis, vežantis jūrinį konteinerį, partrenkė per kelią ėjusią gulbę, vairuotojas iš įvykio vietos paspruko. 

Pareigūnai teigė turį duomenų, kad įvykį mobiliuoju telefonu filmavo nežinomas vyras. Policija prašo jį atsiliepti. 

Vilkaviškio rajono pakraštyje, netoli sienos su Rusija esančiame kaime atidarytas riedlenčių parkas. Jis buvo įrengtas bendruomenei laimėjus gyvenamajai aplinkai gerinti projektų konkursą. 

Pirmieji riedlenčių parką išbandė profesionalūs riedlentininkai ir BMX dviratininkai iš Vilniaus, o po to – visi norintieji. 

Keliolika kilometrų nuo Alytaus ant Nemuno kranto esantis miestelis per Jonines atšventė 635-ąsias savo oficialaus vardo paminėjimo metines. 

Nemunaitis, jame esanti valdovo pilis ir valstybinis dvaras pirmą kartą buvo paminėti Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. 

1549-aisiais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Nemunaitį buvo užrašęs Barborai Radvilaitei. 

Dabartinio kaimo gyventojai didžiuojasi ne tik gražiomis apylinkėmis, bet pėsčiųjų taku palei Nemuną, atnaujintu moderniu stadionu bei vaikų vasaros poilsiui pritaikytu mokyklos pastatu.

Po Lietuvą keliaujanti vieno žymiausių Ukrainos kultūros atstovo, fotografo 57 m. Aleksandro Gliadelovo paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“ pastarosiomis dienomis demonstruojama gausiai turistų lankomoje Ignalinoje. Pirmieji užfiksuotus tragiškus vaizdus apžiūrėjo rajono savivaldybėje viešintys Gruzijos atstovai.

Moldovoje, Kalnų Karabache, Čečėnijoje, o nuo 2014 m. Ukrainoje fotografuojančio A.Gliadelovo kūrybos temos – humanitarinės krizės, kalėjimai, kariniai konfliktai, socialinės problemos.

Zarasų rajono kaime iškilmingai atidarytas atnaujintas, nuo sunykimo išgelbėtas neoklasicistinio stiliaus dvaras, kuris XVII a. pabaigoje iškilo grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu. Vėliau dvaras priklausė baronų Ropų šeimai. 

Po Antrojo pasaulinio karo dvare buvo įkurta internatinė mokykla, vaikų globos namai. 

Zarasų rajono savivaldybė dar 2006-aisiais pradėjo planuoti dvaro renovacijos projektą. Galop jis buvo įgyvendintas. Projekto vertė – 1 800 000 eurų. 

Naujai atgimę dvaro rūmai yra pritaikyti kultūrinei bei mokomajai veiklai. Po teatralizuoto rūmų atidarymo gausūs svečiai buvo pakviesti į „Tarptautinį Antazavės dvaro vasaros festivalį“.˙˙