„Dėl tokių momentų verta būtų politikoje, verta gyventi. Šiandien mes dalyvavome labai svarbaus sprendimo priėmime ir aš stebiuosi, kokį didelį kelią nuėjo Europa per pastaruosius keletą mėnesių“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime.
Pasak jo, Rusijos invazijos pradžioje Ukrainos rėmėjams reikėjo „iki kraujo kautis“, kad šalis ES dokumentuose būtų pripažinta Europos šeimos dalimi.
„Net ir tai buvo, atrodė, sunkiai įmanoma. Tai, kas įvyko pastaruoju metu, yra tikrai įstabus virsmas“, – tvirtino Lietuvos prezidentas.
„Manau, kad Ukrainos žmonėms, pačiai Ukrainai tai yra didžiulis stimulas eiti į priekį, išvyti agresorių, grįžti prie taikaus gyvenimo ir įgyvendinti tas būtinas reformas, kurias dar reikalinga įgyvendinti, siekiant tikrai visavertės narystės ES“, – kalbėjo jis.
ES šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.
Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.
G. Nausėda sakė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) daug asmeniškai prisidėjo prie to, kad dėl kandidatės statuso Ukrainai pakeistų dalies didžiųjų skeptiškesnių ES šalių nuomonę.
Suteikus kandidatės statusą, Ukraina ir Moldova pradeda daug metų, o galimai ir dešimtmečių, truksiantį kelią link prisijungimo į ES, pareikalausiančio esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.
Tuo tarpu Sakartvelui ES lyderiai sutarė suteikti „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją.
Kyjivas, Kišiniovas ir Tbilisis paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.
