Štai pričiupo policininkai „žolytės“ patraukusį kompiuterininką, rado dar porą suktinių kišenėje.
Aišku, kaipmat į teismą. O ten prabilo prokuroras: siūlau dešimt metų už grotų! Teisėjų tai neįtikino ir jie garsų IT specialistą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, o į doros kelią jam atvesti paskyrė didelį autoritetą turintį kolegą.
Tačiau prokuroras stojo piestu – esą laiduotoju sutikęs tapti žmogus yra vos ne visiškas padugnė: mat prieš porą metų jis gavo net 15 eurų baudą už ne vietoje pastatytą automobilį.
Šis prokuroro argumentas įtikino net Apeliacinio teismo teisėjus.
Tiesa, sveiko proto užteko Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijai, kuri nutarė, kad nedidelę administracinę baudą gavęs žmogus nėra suteršęs savo reputacijos tiek, kad negalėtų tapti laiduotoju.
Tuo metu energingam vilniečiui nepavyko apginti reputacijos. Kai vyriškis laimėjo konkursą tapti ligoninės skyriaus vyresniuoju specialistu ir jau susiruošė pasirašyti sutartį, išgirdo, kad yra nepageidaujamas. Pasirodo, ligoninė gavo STT pažymą, kurioje teigiama, kad pretendentas praeityje buvo baustas administracine tvarka, nes troleibusu važiavo be bilieto.
Jei tokie aukšti reputacijos reikalavimai taikomi laiduotojams ar specialistams, regis, natūralu, kad prokurorai, teisėjai ir tyrėjai turėtų būti skaistybės įsikūnijimas.
Tačiau toli gražu. Antai garsioji prokurorė D.Nikitinienė, kuri kryžiumi gulėsi už Vijūnėlės dvaro griovimą ir galiausiai savo pasiekė. Paskui dar iš buvusios prezidentės D.Grybauskaitės ordiną gavo ir paaukštinimo sulaukė.
Bet į prokurorės reputaciją tada nebuvo atsižvelgta, nors per metus ji net keturis kartus sugebėjo viršyti leistiną greitį.
O kur dar būrys girtų prie vairo įkliuvusių teisėsaugininkų, sulaukusių lengvo pabarimo ir toliau sėdinčių savo kėdėse.
Žodžiu, receptas, kaip patekti į reputacijos indekso viršūnę, yra labai paprastas – turi būti lojalus savo vadovybei prokuroras ar teisėjas.
