„Aš laikausi optimistinio požiūrio, kad ukrainiečiams pavyks, gavus naujas ginkluotės sistemas. Jų mobilizacijos potencialas yra nemažas. Tai yra apie 700–800 tūkst. žmonių. Gaunant naujus ginklus, reikia ruošti naujus dalinius. Ne tiesiog išdalinti ginklus kažkur į fronto padalinius, o paruošti artilerijos divizioną, brigadą, batalioną su naujais ginklais.
Tik tokiu būdu jie turi eiti į frontą. Manau, kad jie turėtų perlaužti situaciją. Čia nedaug trūksta. Labai nedaug trūksta. Reikia keleto gerai paruoštų brigadų ir situacija lūš į jų pusę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ tvirtino J.V.Žukas.
Kas kontroliuoja dangų?
Nuo karo pradžios Ukraina ne kartą prašė Vakarų apsaugoti dangų virš jos teritorijos. Nepalyginamai mažiau tam skirtos technikos turėję ukrainiečiai, einant ketvirtam karo mėnesiui, jau gali pasidžiaugti gerokai sustiprėjusia aviacija.
Tuo tarpu rusai patiria didžiulius nuostolius.
Dėl to, anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado, šiuo metu sunku pasakyti, kas kontroliuoja oro erdvę.
„Rusai oro erdvę kontroliavo karo pradžioje, kai pavyko sunaikinti keletą aerodromų ir ukrainiečių karinės technikos. Bet šiaip ar taip ukrainiečiai dabar gavo keletą sraigtasparnių iš amerikiečių, gavo labai daug atsarginių dalių ten esantiems tarybiniams naikintuvams Mig-29.
Jų aviacija šiuo metu yra sustiprėjusi. Jie iš slovakų taip pat gavo kompleksą S-300. Dabar ukrainiečių priešlėktuvinė gynyba ir aviacija yra stipresnė nei karo pradžioje. Galiu pasakyti, kad šiuo metu Rusijos aviacija vengia skraidyti virš Ukrainos teritorijos. Jie daugiau puola tik taktinės aviacijos pagalba būtent kovos veiksmų rajoną.
O kitus miestus ir galimos amunicijos dislokavimo sandėlius jie puola raketomis, bet ne lėktuvais. Nuostoliai yra dideli – apie 200 kovos lėktuvų, taip pat ir sraigtasparnių. Čia yra ir lakūnų žūtys“, – aiškino J.V.Žukas.
Rusų puolimas turėtų išsikvėpti
Pasak jo, šiuo metu aršiausi mūšiai vis dar verda Donbaso srityje. Nepaisant visų pastangų, kurias ten deda rusai, ukrainiečiams pavyko šiek tiek stabilizuoti padėtį.
„Aišku, vyksta įnirtingi mūšiai ir ukrainiečiai paskutinę parą šiek tiek pasitraukė Severodonecko mieste, bet pagrindinėje pramoninėje zonoje, kurią jie yra užėmę, jie tebesilaiko. Dar viena gera žinia – dieną prieš buvo sunaikintas didelis amunicijos sandėlis, į kurį amunicija buvo vežama tiesiog ešelonais“, – pažymėjo buvęs kariuomenės vadas.
„Taip pat yra bandoma pulti nuo Iziumo ir užimti Slavianską bei Kramatorską, taip pat iš pietų į šiaurę judėti link Bachmuto-Lisičiansko kelio, kuris yra labai svarbus tiekimo, evakuacijos kelias ukrainiečių kariuomenei. Darau prielaidą, kad ukrainiečių generalinis štabas žino padėtį. Jie tebesigina ir, jei iškils realus apsupimo pavojus, jie suspės išvesti savo kareivius.
Ten yra apie 10 tūkst. Ukrainos karių, pakankamai didelė grupuotė. Jos apsupimas reikštų antrą Mariupolį. Labai tikimės, kad tai neįvyks“, – vylėsi jis.
Kaip akcentavo J.V.Žukas, kelias savaites besitęsiantis intensyvus rusų puolimas galiausiai turėtų išsikvėpti ir jie turėtų pereiti prie gynybinių veiksmų.
„Laukiame tos valandos“, – pridūrė pašnekovas.
Buvęs kariuomenės vadas pastebėjo, kad išsilaikyti rusams padeda vykdoma įslaptinta mobilizacija ir naujų kovinių grupių formavimas iš tų, kurios jau patyrė nuostolių.
„Kažkokiu būdu jiems pavyksta tuos kareivius ten išlaikyti, nors, aišku, yra ir daug dezertyrų, ir daug vadinamųjų otkaznikų, kurie atsisako eiti toliau kovoti. Bet kol kas jie iniciatyvą ir intensyvumą išlaiko. Aš vis laukiu, kada visa tai pradės blėsti ir ukrainiečiai galės perimti iniciatyvą į savo pusę“, – kalbėjo J.V.Žukas.
Įžvelgia, ką rusai laikytų bent daline pergale
Karo pradžioje siekę okupuoti visą Ukrainą, dabar rusai greičiausiai pasitenkintų užėmę Donbaso sritį ir Chersoną, įsitikinęs buvęs kariuomenės vadas.
„Aš spėju, kad jie dabar norės išeiti į tų sričių ribas, tame tarpe ir Chersono, ten rudeniop pravesti referendumą. Ir kad Ukraina pripažintų Krymą. Kai kurios Vakarų valstybės būtent ir norėtų, kad taip būtų, arba duoda užuominas, jog būtų gerai, kad Ukraina atsisakytų dalies savo teritorijų, ir užfiksuotų savo status quo.
Tai nieko neišspręstų. Tai būtų nei Ukrainos, nei Rusijos pergalė“, – svarstė jis.
Kaip nurodė J.V.Žukas, tokiu atveju kartotųsi nuo 2014 metų vykstantis scenarijus – „stovėtų visi vienas prieš kitą ir karinis konfliktas nesibaigtų.“
Tiesa, buvęs kariuomenės vadas nemano, kad Rusija šiuo metu pajėgtų užimti daugiau nei Ukrainos rytus, nes tam jie privalėtų skelbti mobilizaciją ir į Ukrainos žemes siųsti apie milijoną ar pusantro milijono karių.
