Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pelnęs ne vieną tarptautinį ir aukščiausius valstybės apdovanojimus, nusipelniusio artisto vardus, R.Adomaitis, kaip dabar kalbama, savo vaidyba kine prilygsta šiomis dienomis irgi iškeliavusiam Prancūzijos kino metrui Jeanui Louis Trintignant'ui.
Prancūzai tokius savo kultūros grandus išlydi itin pagarbiai. Su pernai mirusiu garsiu kino aktoriumi JeanuPauliu Belmondo buvo atsisveikinama istoriniuose Paryžiaus „Les Invalides“ rūmuose. Atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ir aukščiausi valdžios, visuomenės veikėjai ir kultūros atstovai.
Jei R.Adomaitis lyginamasi su pasaulinio lygio aktoriais, kodėl niekas iš esamos valdžios nepasirūpino, kad su juo būtų deramai atsisveikinta?
Seimo Kultūros komiteto vadovas, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis, paklaustas, kodėl neorganizuojamos valstybinės R.Adomaičio laidotuvės, teigė, kad informacijos neturįs, o šis klausimas turėtų būti adresuojamas ne jam, bet Vyriausybei.
Kultūros ministro Simono Kairio atstovė, komentuodama šį klausimą tvirtino, kad: „Vilniaus mažojo teatro atstovai dėl šviesios atminties aktoriaus R.Adomaičio laidotuvių bendravo su velionio artimaisiais. Jų pageidavimu pasirinktas būtent toks atsisveikinimas su aktoriumi. Kultūros ministerija savo ruožtu informavo velionio artimuosius, jog laidotuvių išlaidos bus padengtos valstybės lėšomis“.
Vilniaus Mažojo teatro vadovas, kuriame yra dirbęs R.Adomaitis, Simonas Keblas tvirtino, kad nuo pat pirmos minutės, kai sužinojo apie aktoriaus išėjimą siūlė, kad su juo būtų atsisveikinama teatro scenoje: „Ir aš, ir visa teatro vadovybė bei kolektyvas taip pat manome, kad tokiam iškiliam aktoriui, koks buvo R.Adomaitis, būtina organizuoti valstybines laidotuves“.
R.Adomaičio sūnus Mindaugas Adomaitis, paklaustas, gal šeima atsisakė valstybinių laidotuvių, nustebo: „Į mane niekas dėl to nesikreipė ir nesiūlė, todėl sprendimą, kur vyks atsisveikinimas, priėmėme šeimos rate“.
Lietuvos Nacionalinio dramos teatro, kuriame ne vieną dešimtmetį yra dirbęs R.Adomaitis, vadovas Martynas Budraitis aiškino, kad teatre organizuoti atsisveikinimą šiuo metu nebūtų buvę sąlygų: „Didžioji salė yra remontuojama, o teatro fojė – lyg ir netinka tokiai ceremonijai.
Kadangi R.Adomaitis baigęs studijas Vilniaus universitete (studijavo fiziką – red.), bandėme teirautis, gal būtų galima atsisveikinimą su juo organizuoti universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Tačiau šiuo metu kone kasdien joje vyksta diplomų teikimo ceremonijos, suplanuoti kiti renginiai“.
Todėl, pasak M.Budraičio, su artimųjų pritarimu, buvo pasirinkta Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios šarvojimo salė.
Bandant aiškintis, kokia yra valstybinių laidotuvių organizavimo tvarka, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis prisiminė, kaip jam teko imtis organizuoti šviesios atminties dirigento Sauliaus Sondeckio ar kitų iškilių kultūros atstovų valstybinių laidotuvių: „Tokiu atveju kultūros ministras prisiima iniciatyvą kreiptis į vyriausybę, kad būtų sudaryta valstybinių laidotuvių komisija ir dažniausiai pats jai ir vadovauja. Man ne kartą buvo tekusi tokia atsakinga misija. Žinoma, laidotuves privalu derinti ir su velionio artimaisiais“
