Tikimasi lūžio tiek mūšiuose, tiek politiniuose sprendimuose
Pastaruoju metu kalbama, kad Ukrainai ateinančios savaitės bus lemiamos: tikimasi ne tik kandidatės statuso stoti į ES, tačiau ir lūžio vykstančiuose mūšiuose. Tam, kad ateinančios savaitės pareikalaus itin didelio dėmesio, pritarė ir Kęstutis Budrys.
„Žinoma, visi supranta, kad šios savaitės bus didelių sprendimų savaitės ir kad visų, net ir pavargusių žvilgsnių, dėmesys yra sukoncentruotas į Ukrainą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Tokiam požiūriui antrino ir Linas Linkevičius, sakydamas, kad svarbiausią vaidmenį turėtų atlikti NATO viršūnių ir Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimai.
„Labai svarbu ir tie mūšiai rytuose, bet ne mažiau svarbios ir tos aštrios diskusijos ir konsensuso formavimas Vakaruose.
Šią ir kitą savaitę vyks EVT, NATO viršūnių susitikimai. Jie pirmiausia skirti mums, bet be abejo svarbu ir kokią įtaką jie padarys situacijai Ukrainoje, nes tai tam tikras išbandymas ir toms organizacijoms – NATO ir ES. Lūžinės savaitės labai svarbios ne tik Ukrainai, bet ir mums visiems“, – akcentavo ambasadorius.
Nors jau prieš kurį laiką buvo kalbama, kad rusų pajėgos turėtų sekti, tačiau mūšiai kaip vyko, taip ir tebevyksta. L.Linkevičius sakė, kad šiuo metu vyksta alinimo karas, o paramos Ukrainai reikia čia ir dabar.
„Svyravimų laikas pasibaigė. Jau reikia apsispręsti ir įsiklausyti į Ukrainos pareigūnų teiginius, kad pirmas prioritetas yra ginklai, antras – ginklai, trečias – taip pat ginklai.
Tik ta parama turėtų padėti išsisaugoti tame lemiamame strateginiame laikotarpyje sustabdyti pajėgas, o vėliau galvoti apie tolimesnius veiksmus“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.
Rusija turi keisti požiūrį
Praeitą savaitę į Ukrainą buvo atvykę Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai. Buvo kalbama, kad šių šalių lyderiai sieks derėtis dėl taikos ir Ukrainos teritorijos kaina tam, kad Rusijos prezidentas neprarastų „veido“. Šiuo metu Ukrainoje esantis Vytautas Bruveris sakė, kad tokie pasvarstymai jį nustebino, nes toks vizitas turėjo įgauti visai kitą reikšmę.
„Aš buvau nustebęs dėl įtarinėjimų gausos, kad šie trys lyderiai keliauja neva prievartauti V.Zelenskio, kad jis nusileistų V.Putinui.
Priešingai, pats tas faktas mums turėjo liudyti, kad viskas yra suderinta ir bus padaryta taip, kad kaip tik bus labai aiškios politinės valios pareiškimas ir signalas, kad jie patys ir jų šalys tikrai remia Ukrainos ambicijas dėl vakarietiškų narysčių NATO ir ES. Taip ir buvo“, – teigė politikos apžvalgininkas.
Tokiai nuomonei pritarė ir L.Linkevičius. Jis teigė, kad toks šių šalių lyderių gestas turėtų duoti signalą ir Rusijos valdžiai pergalvoti savo veiksmus.
„Pats faktas, kad jie važiavo parodo, kad jie palinko į kitą pusę: ne įkalbinėti kapituliacijai, o geras žinias atvežti. Manau, kad tai yra preambulė tam galimam pozityviam sprendimui EVT dėl kandidatės statuso suteikimo. Tai nėra įvykęs faktas, bet tikimybė yra tikrai didelė ir maža tikimybė, kad to neįvyks. (...)
Ne mažiau svarbu, kad tai yra tos didžiosios šalys, kurios buvo laikomos suprantančiomis Rusijos lūkesčius, (...) kurios buvo dar V.Putinui šansas įsivaizduoti, kad dar veikia jo šantažo taktika.
Dabar paaiškėjo, kad (Rusija - aut. past.) išsisėmė, iššaudė visas tas propagandines raketas, jos įspūdžio nebedaro ir visi tie gąsdinimai yra praeityje ir dabar jau reikia rimtai susirūpinti, kaip išeiti iš tos situacijos.
Jei dar kas nors sveikai mąsto Kremliuje, tai turėtų pradėti mąstyti, kaip išvesti šalį iš tos karinės, politinės, moralinės krizės, bandant išsaugoti tą „veidą“, o ne kurti naujus konfliktus ir naujas įtampas“, – kalbėjo ambasadorius.
Kandidatės statusas dar nėra užtikrintas
Nors yra daug įsitikinusių, kad artėjančiame EVT susitikime Ukrainai tikrai bus suteiktas kandidatės stoti į ES statusas, K.Budrys sakė, kad dar yra įvairiausių kliūčių ir iš anksto džiaugtis nereikėtų.
„Tokio užtikrintumo nėra ir tai nereiškia, kad jau yra finišo tiesioji. Nėra taip, kad šios trys valstybės (Italija, Vokietija, Lenkija – aut. past.) priiminėja sprendimą, jų yra ir daugiau. Yra įvairiausių didesnių ar mažesnių kliūčių procese.
Vieningumo, koks yra Lietuvoje, Baltijos šalyse ar, tarkime, Čekijoje, Europoje daug kur nėra ir mes kartais per daug užsiburiame, kad čia viskas labai paprasta ir aišku.
Pamirštame, kad yra mąstoma kitoje perspektyvoje, kitoje geografijoje, tas pats klausimas nėra toks artimas geografiškai, gyvybiškai, karine, saugumo ir kitomis prasmėmis. (...)
Yra daug dalykų, kurie išsakomi, bet dar dešimt kartų daugiau dalykų, kurie neišsakomi, dėl ko yra nuogąstaujama ir ten vidinių stabdžių dar yra apstu“, – teigė prezidento patarėjas.
V.Bruveris sakė, kad ukrainiečiai apie tokias kliūtis puikiai supranta ir nesitiki, kad kandidatės statusas bus suteiktas be jokių klausimų.
„Mes kalbame apie šį sprendimą, apie kandidatės statuso suteikimą kaip apie politinės valios simptomą, kad tos politinės valios dinamika juda teigiama kryptimi. (...)
Aišku, nereikia užsiliūliuoti ir galvoti, kad jau čia tuoj bus narystė ir viskas bus gerai, tą puikiai supranta ir patys ukrainiečiai“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
„Ta diskusija tikrai yra karšta ir dažnai tai yra ne apie Ukrainą, o apie visai kitus dalykus. Dėl to nėra viskas paprasta ir dar galime pamatyti siurprizų“, – pridūrė K.Budrys.
