Tris kartus bylą dėl paviešintos tikrovės neatitinkančios informacijos nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu įpareigojo Seimą paneigti į jo elektroninių duomenų bazę įkeltą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje išdėstyti niekuo nepagrįsti teiginiai apie R.Šukį.
„MG Baltic“ (dabar – „MG grupė) koncerno įtaką politikams tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje apie R.Šukį nė neužsimenama.
Tačiau „MG Baltic“ atstovų pokalbių su politikais slapto klausymosi pagrindu surašyta pažyma atsidūrė Seimo duomenų bazėje.
R.Šukys įsitikinęs, kad ši tikrovės neatitinkanti informacija pažeidė jo garbę ir orumą, bet jam laimėjus bylą teisingumas dar neatkurtas – Seimas, užuot įvykdęs teismo sprendimą ir paneigęs VSD pažymoje paskelbtus melagingus teiginius, kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą (AT).
– Ar dar turite vilties galutinai įrodyti, kad buvote apkalbėtas nepagrįstai? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo šiuo metu Užimtumo tarnybos Šiaulių regiono padaliniui vadovaujančio buvusio politiko R.Šukio.
– Nė kiek neabejoju, kad laimės teisingumas, o ne melas, nes tikiu Lietuvos teismais ir teisės sistema. Tačiau Seimo elgesys nemaloniai stebina.
Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusį sprendimą patvirtino apeliacinė instancija Vilniaus apygardos teismas. Seimui tereikėjo tai įgyvendinti – paneigti tikrovės neatitinkančias žinias apie mane.
Tačiau sužinojau, kad Seimas ir trečiasis bylos asmuo VSD kasaciniu skundu kreipėsi į AT. Teismo sprendimo vykdymas dabar sustabdytas.
– Tačiau demokratinėse šalyse įprasta skųsti nepatinkančius teismo sprendimus tiek, kiek tik įmanoma. Seimas – ne išimtis. Suprantu, kad ketveri bylinėjimosi metai jus išvargino, bet kodėl dėl to vertėtų jaudintis visai Lietuvai?
– Byla jau išnagrinėta ir kasacinio skundo Seimui nebuvo jokio reikalo rašyti.
Valstybei daug brangiau kainuos, užuot įvykdžius teismo sprendimą, jį skųsti kasacine tvarka.
Juk aš reikalavau tik paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, o jokios materialinės ir neturtinės žalos atlyginti neprašiau. Net ir išlaidų advokatui nepageidavau prisiteisti.
Užtat Seimas samdė advokatus nagrinėjant šią bylą teismuose, nors jo Teisės departamente dirba gausus būrys teisininkų. Dabar vėl išlaidaus advokatams.
– Matyt, Seimui daug labiau rūpi neprisipažinti suklydus viešinant melagingą informaciją nei bylinėjimosi išlaidos. Juokaujant galima sakyti: institucijos munduro sagų blizgesys svarbiau nei koks vienas kitas tūkstantis eurų advokatams.
– Dar galima pridurti: ypač kai nereikia mokėti iš savo kišenės.
Bet ką turi manyti piliečiai, kai aukščiausiai valstybės institucijai labiau rūpi savo ambicijos nei teisingumas? Aš šį skundą vertinu būtent kaip institucijos ambicijų pavyzdį.
– Kas Seime nusprendė, kad reikia kreiptis į AT?
– Manau, kad sprendimas priimtas aukščiausiu lygiu – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen.
Beje, aš ginčijau ir kai kuriuos VSD pažymos teiginius apie „MG Baltic“ įtaką Liberalų sąjūdžiui, ir teismas pripažino jų klaidingumą.
Atrodytų, V.Čmilytė-Nielsen dabar tarsi siekia įrodyti priešingai – kad jos partijai darė įtaką ši verslo grupė.
– Gal tai rodo, kad V.Čmilytei-Nielsen parlamentas rūpi labiau nei jos partija?
– Patikslinčiau: gal Seimo ambicijos svarbiau už partijos autoritetą. Tačiau institucijų autoritetą lemia ne ambicijos, o reali veikla, teisingi faktai.
Bylinėjimasis, kasaciniai skundai čia niekuo nepadės.
– Ar AT gali iš esmės persvarstyti ankstesnius teismo sprendimus?
– Nors AT galėjo ir nepriimti šio skundo, atrodo, bus persvarstyta, ar teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas šioje byloje.
Paprastai AT priima kasacinius skundus, kai jų nagrinėjimas gali turėti įtakos sprendžiant kitas bylas. Gal taip vertinamas ir mano atvejis.
– Tuomet gal gerai, kad AT patobulins teisinę praktiką, o jums nėra ko jaudintis?
– Dirbdamas Seimo kontrolieriumi dažnai žmonėms, kuriems niekuo negalėdavau padėti, paaiškindavau teisminio proceso galimybes ir patardavau kreiptis į teismą.
Kai buvo paskelbta VSD pažyma, pats atsidūriau tokioje situacijoje. Man buvo svarbu ir asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad žmogus gali apginti savo teises teisme. Truko ketverius metus, tačiau pavyko.
Procesas vėl kiek tęsis, bet esu įsitikinęs, kad kasacinio skundo nagrinėjimas patvirtins, ką visada aiškindavau dirbdamas Seimo kontrolieriumi: Lietuvoje teismuose galima įrodyti tiesą.
