„Jeigu jis pradėtų girti valdžią, jis šautų sau į koją. Tokia yra politinės kovos logika. Jis turi taip elgtis, jeigu galvoja apie kitą kadenciją, nes dešinieji rinkėjai už jį nebalsuos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas.
Šypsnį sukėlė „reveransas antivakseriams“
Ketvirtadienį G.Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą. Jis buvo ilgiausias iš iki šiol buvusių – truko beveik valandą.
V.Dumbliausko teigimu, prezidentas labai noriai metiniame pranešime vardijo ministrų klaidas, o saviškių nepaminėjo. Tiesa, jis pažymėjo, kad asmeninių klaidų nepripažindavo ir G.Nausėdos pirmtakai.
„Prisimenate, Dalia Grybauskaitė kažkada metiniame pranešime pripažino, kad ji nudegė pirštus, turėdama galvoje visą Eligijaus Masiulio istoriją. Tuomet visa žiniasklaida labai užsikabino, kad pirmą kartą per dešimt metų D.Grybauskaitė pripažino klaidą“, – atkreipė dėmesį politologas.
Jo šypsnį sukėlė prezidento „reveransas antivakseriams“. Skaitydamas metinį pranešimą, valstybės vadovas sukritikavo pandemijos valdymo būdus. Pasak jo, trūko bendro sutarimo, o „problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai“.
„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – sakė G.Nausėda.
Pasak V.Dumbliausko, ši pranešimo dalis buvo visiškai nereikalinga ir ji buvo labiau skirta ne pačiam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, o G.Nausėdos rinkėjams.
„Mano galva, iš viso nereikėjo kabinti šito dalyko. Skiepai pasibaigė, gal, duok Dieve, jų nebereikės. Tai – reveransas tai publikai, kuri buvo nusistačiusi prieš skiepus. Aš nematau prasmės. Aišku, jis galvoja apie savo būsimus rinkėjus, tai yra jo rinkėjai, bet, supraskite, skiepai yra civilizacija, be skiepų žmonija būtų visai kitokia.
Vėl prisiminė visus tuos skiepijimus, pažėrė Dulkiui priekaištų. Manau, kad čia jau bereikalingas dalykas buvo. Reikia žiūrėti į ateitį, o ne tai, kas ten buvo“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovas tvirtino, kad savų klaidų neįžvelgęs, o tik į svetimas baksnojęs šalies vadovas jau projektuoja savo gyvenimą antrai kadencijai prezidento poste.
„Joks politikas neprisipažins, kad jis kažko nepadarė, juo labiau, jog G.Nausėda galvoja apie antrą kadenciją. Čia G.Nausėdai būtų tas pats, kas politiškai nusižudyti. Tuo labiau, kad yra tik pirma kadencija, o jį labai gundo antra.
Manau, kad G.Nausėda taip projektavo savo gyvenimą, jog, jeigu jis laimės antrus rinkimus, pabaigs antrą kadenciją ir taps senatvės pensininku. Viskas labai gražiai apskaičiuota“, – svarstė V.Dumbliauskas.
Politologas neturėjo priekaištų pirmajai pranešimo daliai, kurioje daugiausia buvo kalbama apie karą Ukrainoje, šalies atstatymą, regiono saugumą. Jis pabrėžė, kad šiomis temomis prezidentas yra pakankamai aktyvus politikas.
„Prezidentas šiuo atveju yra savo vietoje ir, mano galva, jis tą savo funkciją atlieka gerai“, – apibendrino jis.
Su ar be gerovės valstybės?
Metinio pranešimo dalį apie užsienio politiką ir saugumą gyrė ir Vilniaus Universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Įspūdis – įvairialypis. Man stipriausia buvo pradžia, kur buvo kalbama apie susitelkimą, reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą ir tai, kas yra svarbu Lietuvai šios geopolitinės krizės požiūriu“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo R.Vilpišauskas.
„Kai buvo pereita prie vidaus politikos reikalų ir tam tikros inventorizacijos, tada įvairių matėme akcentų – ir įprastos prezidento kritikos valdantiesiems bei šiai Vyriausybei tiek dėl pandemijos valdymo, tiek dėl kai kurių reformų ar jų trūkumo (nors prezidento pozicija iš jo tų komentarų, kaip jis siūlytų tas reformas daryti, man ir nepaaiškėjo).
Kritikos buvo čia turbūt daugiausia ir jinai buvo nukreipta Vyriausybei, valdantiesiems ir tam, kaip ji komunikuoja tiek su opozicija Seime, tiek apskritai bendraujant ir su prezidentu“, – pridūrė jis.
Profesorius teigė, kad buvo bandoma sudaryti susiskaldžiusio Seimo taikytojo vaizdinį, tačiau kiek jis iš tiesų buvo nuoširdus – sunku pasakyti.
„Toks įspūdis, kad šį kartą jis siekia sutelkti skirtingas politines jėgas, visuomenę, bet, žinant ankstesnius pasisakymus ir kai kurią pasakytą kritiką valdantiesiems, kyla tam tikrų abejonių, ar raginimas susitelkti ir tiesų yra nuoširdus ir ar pats prezidentas sugeba atsitraukti nuo jo paties, kaip politinio lauko veikėjo, kritiško žvilgsnio į valdančiuosius, Vyriausybę ir pabandyti būti telkėju“, – sakė R.Vilpišauskas.
V.Dumbliauskas pranešime paminėjo pasigedęs ir gerovės valstybės vizijos. Su šiuo pažadu šalies vadovas ėjo koja kojon nuo pat rinkiminės kovos pradžios. Tačiau R.Vilpišausko nuomonė buvo kitokia.
„Aš nesakyčiau, kad ji buvo užmiršta. Vis dėlto ir pranešimo pradžioje prezidentas pradėjo nuo trijų dalykų, kurie, jo nuomone, yra svarbūs Lietuvos žmonių gerovės požiūriu.
Čia į pirmą vietą dėl suprantamų priežasčių buvo iškeltas saugumo akcentas ir daug buvo kalbėta apie Lietuvos saugumą, bet taip pat vienaip ar kitaip prezidentas užsiminė ir apie kitas temas – teisingumą, žaliąjį kursą, inovatyvumo svarbą.
Sakyčiau, kad tos keturios gijos, kurias anksčiau jis yra viešai pristatęs kaip svarbiausias savo gerovės valstybės vizijos dalis, šiame pranešime man bent jau buvo matyti“, – konstatavo jis.
