Dar 2001 metais į Lietuvą atvykęs Čečėnijos karuose dalyvavęs L. B. gavo prieglobstį, vėliau – nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Jis buvo vis pratęsiamas.
2018 metais Migracijos departamentas paskutinį kartą pratęsė čečėno leidimą gyventi, tačiau atsisakė išduoti jam užsieniečio pasą.
Užsieniečio pasas – užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos ir grįžti.
Migracijos departamentas, motyvuodamas savo sprendimą neišduoti L. B. užsieniečio paso, nurodė, kad jis galėjo gauti pasą Rusijos ambasadoje Lietuvoje.
Čečėnas nesėkmingai skundė šį sprendimą Lietuvos teismams, o 2020 metais kreipėsi į EŽTT.
Jis tvirtino Lietuvoje gyvenęs jau 19 metų, neturintis Rusijos pilietybės, o kreipimasis į Rusijos institucijas dėl paso atskleistų šiai šaliai savo buvimo vietą, dėl ko jam kiltų pavojus.
EŽTT nusprendė, kad užsieniečio paso nesuteikimas čečėnui buvo priimtas neatlikus vertinimo ir neįsitikinus, kad tokia priemonė buvo pagrįsta ir proporcinga.
„Nebuvo jokių ženklų, jog Lietuvos institucijos vertino, ar tokia galimybė (gauti pasą Rusijos ambasadoje – BNS) buvo praktiškai prieinama, atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes, įskaitant tai, kad jis gyveno Lietuvoje beveik dvidešimt metų ir per visą tą laiką neturėjo jokių galiojančių rusiškos tapatybės dokumentų“, – teigiama teismo sprendime.
Jis nurodė, kad neturėdamas galiojančio dokumento L. B. negalėjo vykti į Šengeno zonai nepriklausančias šalis, todėl atsisakymas išduoti pasą traktuotinas kaip kišimasis į asmens teisę laisvai judėti.
EŽTT čečėnui priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
