Posėdžių salėje dalyvaujant tik valdančiųjų atstovams projektui pritarta po pateikimo, toliau jį svarstys Seimo komitetai.
„Šis projektas yra demokratiškas būdas apsiginti nuo demokratiją, žmogiškumą, valstybių, tautų tapatybių, siekiančių naikinti ideologijų ir jų paliktų ženklų“, – pateikdama projektą sakė viena iš jo iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Anot jos, tokio projekto reikėjo gerokai anksčiau, šįkart kaip žadintuvas suveikė Rusijos karas Ukrainoje, jis aktualizavo temą.
Pasak P. Kuzmickienės, projektas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
„(...) ne tik šalinti, keisti ženklus, bet ir sustiprinti totalitarinių, autoritarinių režimų sklaidos prevenciją. Kitaip tariant, padės mums ne tik nuimti ženklus, bet ir kalbėti, ką reiškia mums šie ženklai, ką reiškia mūsų valstybei tam tikrų visai neherojiškų asmenybių vardu pavadintos gatvės ar miestų aikštės ir ką mes turime permąstyti ir suprasti šioje istorijoje“, – ketvirtadienį Seime sakė parlamentarė.
Pagal projektą, būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.
Būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.
Projekte išskirta, kad nebūtų galima įamžinti ir atvaizduoti aktyviai okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose veikusių asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, susijusių su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.
Anot projekto, sprendimą dėl viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas priimtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius. Medžiagą apie konkrečius objektus jam suteiktų savivaldybių institucijos, o speciali Seimo nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija parengtų savo išvadas.
„Pagrindinį sprendimą priims iš profesionalių, ekspertinių žinių turinčių asmenų istorikų sudaryta komisija. Ji padės apsispręsti ir savivaldybėms, kurios lūkuriuoja arba nežino, arba stokoja žinojimo apie tai, kokios erdvės vis dėlto tvarkytinos jų miestuose ir miesteliuose. Ta komisija, man atrodo, yra stiprus šio projekto akcentas“, – sakė P. Kuzmickienė.
Gavęs Genocido centro direktoriaus sprendimą, kad kuris nors konkretus objektas neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jo valdytojas turėtų jį pašalinti arba pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Minėti draudimai negaliotų muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.
Anot projekto, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galėtų būti naudojamas su sąlyga, jog šalia būtų pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
Dabar Lietuvoje tik numatyta administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.
