Bulgarija praėjusio ketvirtadienio vakarą pranešė, kad iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį, o paskui buvo paliktas Bulgarijoje nežinomos įgulos. Dvimotoris lėktuvas „Beechcraft“ su dviem žmonėmis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus.
Reglamentavimo problemos
Trečiadienį po NSGK komiteto posėdžio, jo pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pagal europinį reglamenentą Lietuvoje egzistuoja pilkoji oro erdvės zona, kuri iš esmės yra nevaldoma.
„Tam tikras teisinis reguliavimas, kuris dabar yra mūsų valstybėje, susijęs su europiniais reglamentais, sudaro pilką zoną, kai tokie skrydžiai gali būti vykdomi, kurie kažkada gali tapti provokacija arba turėti padarinių. Ypač, kai esame pafrontės valstybė, ir netoliese vyksta karas“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Anot jo, Lietuvos oro erdvėje yra vadinamoji G zona – iki trijų kilometrų zona ne per strateginius šalies objektus ir ne per didžiuosius miestus.
„Šis lėktuvėlis, žvelgiant tik formaliai, pakilęs ir skridęs toje G nevaldomoje oro erdvės zonoje, iš esmės neturėjo pateikti skrydžio plano, atsakiklis galėjo būti išjungtas, galėjo net nesinaudoti radijo ryšiu. Pagal europinį reglamentavimą šiai minutei tai nėra joks pažeidimas“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Konservatorius svarstė, kad toks reglamentas „sukurtas kokiems nors prabangiai gyvenantiems Vakarų Europos piliečiams, kurie mėgsta savaitgaliais skraidyti – natūralu, kam čia kažką infomuoti“.
„Kadangi mes esame pafrontės valstybė, kyla klausimas, ar tai yra adekvatu mūsų geopolitinei situacijai ir galimoms provokacijoms“, – pastebėjo Seimo narys.
L.Kasčiūno teigimu, Lietuva savo nacionaliniu sprendimu planuoja mažinti nevaldomą oro erdvę.
„Kai sumažintume nevaldomą skrydžio erdvę, tose nevaldomuose likučiuose galėtume įvesti aiškų algoritmą, kuris galiojo iki 2014 metų – užpildoma minimali paraiška internetu arba skambučiu į oro pajėgas, kad aš, tokios registracijos orlaiviuku, iš čia kylu ir noriu nuskristi ten ir ten. Tada oro pajėgoms būtų ramu, kad tai registruotas skrydis“, – kalbėjo Seimo narys.
Tuo metu paklaustas dėl daug dėmesio sulaukusio pačio tarptautinio skrydžio detalių L.Kasčiūnas teigė, kad jam žinoma šio skrydžio istorija yra pikantiška.
„Ten tiek daug įvairių pikantiškų įdomybių, kad noriu palikti profesionaliems tyrėjams pasakyti tiek, kiek jie gali pasakyti. Bet istorija įdomi. Tai panašu ne į karinę provokaciją, bet labiau į kriminalinę. Ne saugumo prasme“, – užsiminė L.Kasčiūnas.
Renkami duomenys
Lietuvos kriminalinės policijos vado pavaduotojas Saulius Briginas teigė, kad šiuo metu vis dar atliekamas šio įvykio aplinkybių tikslinimas ir vertinimas.
„Artimiausiu metu bus priimtas sprendimas, ar bus pradėtas oficialus ikiteisminis tyrimas, ar visa medžiaga bus perduota kompetetingoms institucijoms dėl administracinio nusižengimo padarymo – tai yra, skrydžio taisyklių pažeidimo“, – nurodė S.Briginas.
Jo teigimu, pirminė, Bulgarijos iškelta versija, jog lėktuvas buvo pavogtas – nepasitvirtino. Remiantis pareigūnų surinktais duomenimis, lėktuvas buvo parduotas, o minėto skrydžio metu, pagal pirminius duomenis, skrido būtent orlaivio pirkėjai.
Policija šiuo metu vertina du aspektus: skrydžio teisėtumą bei pačio sandorio teisėtumą keliamiems reikalavimams. Tuo metu nurodyti tokio skrydžio motyvus, anot jo, dar per anksti.
„Dar anksti atsakyti, ar išliks tai, kad orlavis apskritai negalėjo vykdyti skrydžių ir tokiu būdu skrido į paskirties šalį pas būsimus pirkėjus, ar vis dėlto, čia bus kažkas daugiau, su kriminaliniais tikslais“, – kalbėjo S.Briginas.
Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadas, pulkininkas Dainius Guzas nurodė, kad pareigūnai šį skrydį pastebėjo iš karto – nuo Panevėžio aeroklubo, o skrydį stebėjo iki pat Lenkijos.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba teigė, kad skrydis buvo tinkamas tol, kol lėktuvas nekirto Lietuvos-Lenkijos oro erdvės.
„Žiūrint iš civilinės aviacijos perspektyvos, šis skrydis buvo tinkamas, išskyrus tą momentą, kai jis kirto Lietuvos-Lenkijos oro erdvę. Kiekvienam tarptautiniam skrydžiui, kuris kerta šalių oro ribas, reikalingas skrydžio planas. Toks planas buvo nesuderintas. Jei jis būtų nekirtęs, o prie Lazdijų apsisukęs ir grįžęs į Panevėžį, būtų galima sakyti, kad jis – be pažeidimų“, – nurodė R.Dilba.
Mįslingas skrydis
Bulgarija ketvirtadienį skelbė, kad iš Lietuvos pakilęs minėtas orlaivis be leidimo buvo įskridęs į Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir galiausiai Bulgarijos oro erdvę.
Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus. Neleistiną skrydį atlikusį lėktuvą Vengrijoje, Rumunijoje lydėjo naikintuvai, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę.
