Seimo narys siūlo įteisinti, kad antikoaguliantinius rodenticidus arba biocidinius produktus, naudojamus žiurkių naikinimui, būtų leidžiama įsigyti ir naudoti tik turint visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licenciją. Tokius preparatus įsigyti ir naudoti neturint licencijos galėtų tik ūkininkai.
Administracinių nusižengimų kodekse L. Jonauskas siūlo numatyti, kad vertimasis kenkėjų kontrole, naudojant antikoaguliantinius rodenticidus, prekyba šiais preparatais, jų įsigijimas ir naudojimas, pažeidžiant siūlomas įteisinti įstatymo nuostatas, galėtų užtraukti baudą nuo 300 iki 850 eurų. Nusižengus pakartotinai bauda siektų nuo 900 iki 1700 eurų.
L. Jonauskas tikisi, kad priėmus siūlomas įstatymų pataisas, sumažės antikoaguliantinių rodenticidų prieinamumas, tai padės mažinti ir netyčinio bei tyčinio naminių gyvūnų apnuodijimo atvejų skaičių, sumažins šių priemonių grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. „Visuomenėje nestinga atvejų, kai žiurknuodžiais užnuodytas maistas barstomas kiemuose, pievose, norint apnuodyti čia vaikštančius ar vedžiojamus naminius gyvūnus. Veterinarijos gydytojai teigia, kad žiurknuodžiai – labiausiai paplitusi gyvūnų intoksikacijos priežastis. Gyvūnus, apsinuodijusius suėstu užnuodytu masalu, priklausomai nuo dozės, ištinka itin skausminga mirtis. Be to, žmonės ir naudodami žiurknuodžius pagal paskirtį dažnai netyčia apnuodija naminius ar laukinius paukščius, gyvūnus, jiems suradus nuodus ar suėdus nunuodytą graužiką. Nors neprofesionaliam kenkėjų naikinimui gali būti parduodami tik ne didesnės kaip 0,003 proc. koncentracijos produktai, tačiau neribojama jų prekyba ir naudojimas sukelia grėsmę ne tik naminių gyvūnų, bet ir visuomenės saugumui bei gerovei. Prie nuodų gali prieiti ir vaikai, o to pasekmės gali būti tragiškos“, – sako L. Jonauskas.
Seimo narys pažymi, kad įvairios Europos valstybės griežtina preparatų, skirtų žiurkėms naikinti, prekybą ir naudojimą.
„Europos Sąjungos institucijos siūlo šalims narėms kiek įmanoma labiau sumažinti tokios medžiagos poveikį žmonėms, gyvūnams ir aplinkai, parenkant ir taikant visas esamas rizikos mažinimo priemones. Tai gali apimti, pavyzdžiui, leidimą, jei įmanoma, produktą naudoti tik profesionaliems naudotojams arba kvalifikuotiems profesionaliems naudotojams. Tokiu keliu eina ne viena Europos valstybė. Danijoje žiurknuodžiai fiziniams asmenims visai neparduodami, nes už kenkėjų naikinimą yra atsakingos savivaldybės tarnybos. Panaši padėtis yra Švedijoje. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje pastaraisiais metais reikalavimai rodenticidinių priemonių prekybai buvo sugriežtinti. Airijoje licencijuoti prekybininkai rodenticidinėmis priemonėmis privalo registruoti pirkėjus ir nupirktus nuodų kiekius, kad prireikus galima būtų nustatyti, kaip jie buvo panaudoti. Jungtinėje Karalystėje fiziniai asmenys gali nusipirkti tik nedideles silpnos koncentracijos nuodų pakuotes ir naudoti juos tik pastatų viduje“, – teigia L. Jonauskas.
Visgi parlamentaras nurodo, kad įstatyme būtų ir išimtis. Projektas numato, kad įsigyti antikoaguliantinių rodenticidų ir juos naudoti neturint visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licencijos savo įregistruotame ūkininko ūkyje galėtų asmenys, baigę ūkininkavimo pradmenų kursus arba turintys žemės ūkio srities išsilavinimą.
„Manau, kad žmonės, baigę ūkininkavimo pradmenų kursus, turintys ūkį, kuriame dažnai būna ne tik galvijai, bet ir naminiai gyvūnai, paukščiai, atsakingai naudoja šias priemones, nenorėdami sukelti pavojaus savo aplinkai, todėl ūkininkams vieninteliams būtų leidžiama žiurknuodžius naudoti neturint licencijos“, – sako L. Jonauskas.
Parlamentaras siūlo, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2023 sausio 1 d.
