Apie mokslininko mirtį feisbuke pirmasis paskelbė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.
„Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių ir šaltinių srityje, bet ir buvo vienos pažangiausių Lietuvos technologijos ir gamybos sričių kūrėjas. Užuojauta artimiesiems ir kolegoms. Šviesaus atminimo…“, – socialiniame tinkle sekmadienį rašė VU rektorius.
Užuojautą artimiesiems pareiškęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog A. Piskarsko netektis – didelis nuostolis šalies mokslo pasauliui.
„Tai buvo neeilinis akademikas, kūręs Lietuvos kvantinės elektronikos ir lazerių fizikos mokslus Lietuvoje. Jo tyrimai ir atradimai leidžia Lietuvai brėžti naujas ir inovatyvias kryptis“, – rašoma Prezidento pranešime.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuva neteko ypatingai nusipelniusio žmogaus, pakylėjusio mūsų šalies fizikos mokslus į plačiai vertinamas aukštumas.
„Tai įrodo ir paties profesoriaus Algio Piskarsko pripažinimas pažangiausiuose pasaulio universitetuose bei mokslo centruose, kuriuose jis dalindavosi savo žiniomis ir patirtimi bei daugybė jaunųjų Lietuvos mokslininkų, šiandien tęsiančių ir pildančių profesoriaus darbus“, – teigė premjerė.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareiškusi užuojautą sakė, jog Lietuva neteko kvantinės elektronikos ir lazerių fizikos Lietuvoje pradininko.
„Ne veltui A. Piskarskas buvo tituluojamas Lietuvos lazerių tėvu ir fizikos mokslo žvaigžde. Jo dėka ši mūsų šalies fizikos kryptis pasiekė pasaulinį lygį“, – teigė parlamento vadovė.
Užuojautą dėl mokslininko mirties pareiškė ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Nuoširdžiai užjaučiu akademiko Algio Petro Piskarsko artimuosius ir visą akademinę bendruomenę. Tegu Lietuvos lazerių fizikos tėvo pasiekimai įkvepia mokslininkus tęsti jo pradėtus darbus“, – feisbuke parašė ministrė.
A. Piskarskas nuo 1968 metų dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1983 metais apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“. Tais pačiais metais tapo Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu.
Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos universitetuose, mokslo centruose. Buvo mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“ ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ redaktorių kolegijų narys.
1991 metais tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 2001 metais – viceprezidentu. Nuo 1995 metų buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. 1999–2003 metais buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas.
Parašė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų.
Fizikas už savo mokslinius darbus yra gavęs ne vieną premiją ir apdovanojimą – Humboldto ir Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos premijas. 1999 metais jam įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2019 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
