„Rūta ketino kurti vaizdo juostą apie pabėgėlius iš Ukrainos ir papasakoti, kaip svetimame krašte jaučiasi žmonės, kurie neteko namų, atvyko tik su kuprine.
Toks buvo jos paskutinis darbas, kurį prodiusavo.
Ukrainietė Aleksandra, kuriai Rūta padėjo, turėjo būti viena būsimo filmo herojų. Bet atsitiko taip, kad nuo karo baisumų į Dubajų bėgusios Aleksandros pečius užgulė nauji rūpesčiai“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Mikalauskaitės bičiulė, prašiusi neskelbti jos pavardės.
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste Dubajuje R.Mikalauskaitė nuomojosi būstą. 37 metų lietuvė prisistatydavo prodiusere, padėdavo organizuoti renginius, pavyzdžiui, Azijos žibintų festivalį.
Lietuvė darbo ieškojo per Azijos šalių profesinį socialinį tinklą ir buvo viešai nurodžiusi, kad nuo 2003- iųjų rugsėjo iki 2006 metų birželio studijavo Vilniuje veikiančioje Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.
Tačiau šios ugdymo įstaigos administracija „Lietuvos rytui“ patikslino, kad tokia studentė ten mokėsi vos kiek ilgiau kaip metus – nuo 2004 metų rugsėjo iki 2005 metų gruodžio.
Prieš kelias savaites R.Mikalauskaitė per internetinę vaizdo programą susisiekė su bičiule, gyvenančia Lietuvoje.
Pokalbyje dalyvavo ir prodiuseriai iš karo draskomos Ukrainos sostinės Kijevo. Jie visi tarėsi, kaip kurs juostą apie karo pabėgėlius.
Netrukus projekto kūrėjus pasiekė žinia, kad gegužės 26-osios vakarą į Dubajaus ligoninę be sąmonės buvo atvežta R.Mikalauskaitė.
Ji tą vakarą užspringo vakarieniaudama Dubajaus viešbučio restorane ir paniro į komą.
Atvykę greitosios pagalbos medikai defibriliatoriumi privertė vėl plakti pacientės širdį. Medikai iš kvėpavimo takų ištraukė gabalėlį mėsos.
„Širdis plakė, gyvybę palaikė medicininė aparatūra, bet medikai suteikė mažai vilties. Vis dėlto jos bičiuliai tikėjosi stebuklo. Jo tikėjosi ir Rūtos sūnus bei brolis, kurie nuvyko į Dubajų. Bet stebuklas neįvyko“, – atsiduso „Lietuvos ryto“ pašnekovė, praėjus savaitei po lemtingos vakarienės sulaukusi žinios, kad jos bičiulės gyvybė užgeso.
Neturėjo sveikatos draudimo
R.Mikalauskaitės artimųjų pečius užgulė ir netekties, ir finansinė našta.
Lietuvė turėjo leidimą gyventi JAE, bet ištikus nelaimei paaiškėjo, kad neturėjo galiojančio sveikatos draudimo, kuris yra privalomas.
Bičiulės teigė, kad R.Mikalauskaitė buvo apsidraudusi, tik terminas buvo neseniai pasibaigęs, o ji nespėjo jo prasitęsti.
Bet kokiu atveju lietuvė turėjo žinoti, kokie reikalavimai atvykėliams taikomi toje šalyje. Ji ten gyveno ne vienus metus.
Kartais R.Mikalauskaitė grįždavo į gimtinę, dalyvaudavo muzikiniuose ir reklaminiuose projektuose. Neretai ji nuvykdavo į Ukrainą, kol ten neužvirė karas. Kalbintos draugės nenumanė, kuo ji ten užsiėmė.
Prieš dvejus metus R.Mikalauskaitė buvo nuvykusi į JAE sostinėje Abu Dabyje įsikūrusią Lietuvos ambasadą, paprašė išduoti naują Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nes senasis baigė galioti.
Tikėtina, kad leidimą gyventi lietuvė buvo gavusi, kai už ją laidavo vietoje veikianti įmonė. Tokiu atveju įvykus nelaimei ir neturint sveikatos draudimo atsakomybė tenka tam, kuris laidavo už atvykėlį.
Pagalbos prašė ukrainietė
Kai R.Mikalauskaitė paniro į komą, viena ukrainietė, kuri socialiniuose tinkluose prisistato kaip Maria Mei, internetinėje platformoje „Go Fund Me“ paskelbė pranešimą ir paprašė paaukoti pinigų.
Prie pranešimo buvo ir nuotrauka, kurioje matyti prie medicininių aparatų prijungta pacientė.
„Mes visi, kas pažįstame Rūtą, žinome, koks nuostabus žmogus ji yra (...). Ji pirmenybę teikė tam, kad padėtų kitiems, tačiau dabar pagalbos iš mūsų visų reikia jai“, – rašė ukrainietė. Ji buvo nurodyta kaip naudos gavėja.
Ji skelbė, kad tuo metu, kai prie restorano atvyko greitoji pagalba, R.Mikalauskaitė jau 20 minučių buvo be deguonies, esą buvo konstatuota klinikinė mirtis.
„Artimiesiems teks padengti milžiniškas ligoninės sąskaitas, o mirties atveju teks papildomai padengti kūno transportavimo į Lietuvą išlaidas“, – jautriais žodžiais ragino aukoti ukrainietė.
Iki šios savaitės vidurio buvo surinkta 33,8 tūkstančio JAV dolerių (31,7 tūkst. eurų).
„Lietuvos rytas“ bandė susisiekti su ukrainiete, kuri rinko paramą, bet ji į nusiųstus klausimus neatsakė. Paskambinus į Ukrainą paaiškėjo, kad ši moteris yra jau minėtos Aleksandros, kuri socialiniuose tinkluose prisistato kaip Aleksis Mei, sesuo.
„Jūs ieškote Aleksis ir Marios Mei? O kas jos tokios? Ai, tai Saša ir Maša, jos seserys. Viena jų dabar yra Dubajuje, kita – Los Andžele.
Aš esu administratorė, pas jas dirbu Bukovelyje įsikūrusiame grožio salone.
Mes dirbame, bet aš jums negaliu duoti nei Sašos, nei Mašos telefono numerių, bandykite susisiekti per socialinius tinklus“, – nukirto ukrainietė, atsiliepusi grožio salonų tinklo telefonu.
R.Mikalauskaitės bičiulė iš Lietuvos, kuri socialiniame tinkle pasidalijo pagalbos prašymu, bandė paaiškinti ukrainiečių nenorą kalbėtis su žiniasklaida: „Aš kalbėjausi telefonu su Aleksandra. Ji jaučiasi kaip rūke, jai labai sunku.“
Daugiausia pinigų paaukojo ukrainietė Kristina, valdanti grožio saloną Dubajaus kurortiniame viešbutyje.
Telefonu atsiliepusi salono administratorė iš pradžių pažadėjo, kad Kristina man perskambins, o vėliau teigė, kad ji esą išvyko kažkur atostogauti, kad Rūtos nepažinojo, o pinigų paaukojo tik todėl, kad ją sujaudino ši istorija.
Gydymas kainuoja brangiai
„Tai brangi šalis, pragyvenimo lygis čia aukštas, todėl ir gydymo paslaugos kainuoja daug.
Kaina priklauso nuo to, kiek dienų pacientas praleido palatoje, kokios jam buvo atliktos procedūros, kokių prireikė medikamentų“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Lietuvos Respublikos ambasados Jungtiniuose Arabų Emyratuose konsulinis pareigūnas Arvydas Naujokaitis.
Pranešimo, kad Lietuvos pilietę ištiko nelaimė, sostinėje Abu Dabyje įsikūrusios ambasados darbuotojai sulaukė savaitgalį.
A.Naujokaitis nedelsdamas nuvyko į ligoninę pasiaiškinti situacijos, vėliau R.Mikalauskaitės artimiesiems teikė konsulinę pagalbą.
„Ligoninės personalas mane informavo, kad nuo ketvirtadienio, kai ištiko nelaimė, iki sekmadienio, kai ten nuvykau, sąskaita vien už palatą siekė apie 20 tūkstančių dirhamų (5055 eurus) ir kasdien didėjo“, – patvirtino konsulinis pareigūnas.
A.Naujokaitis teigė, kad lietuvės artimieji siekia išsiaiškinti daugiau įvykio aplinkybių, atvykę kreipėsi į vietos policiją.
Svarstė įvairias versijas
R.Mikalauskaitės bičiuliai aktyviai svarstė, kodėl jai užspringus nebuvo suteikta pagalba tuoj pat, o buvo laukiama, kol atvyks greitoji pagalba.
„Gal ten nepriimta liesti svetimų moterų? O gal buvo kita priežastis? Mano pažįstamas laivu vyko į kruizą.
Keleivį ištiko epilepsijos priepuolis, o mano pažįstamas suskubo padėti. Įgula jį sustabdė – esą jei žmogus mirtų ir paaiškėtų, kad kažkas buvo padaryta ne taip, gali sulaukti kaltinimų. Gal ir restorane, kuriame Rūta vakarieniavo ne viena, susiklostė panaši situacija?“ – svarstė viena jos draugių.
Lietuvos ambasados konsulinis pareigūnas A.Naujokaitis buvo linkęs atmesti versiją dėl griežtų tradicijų: „Dar nėra aišku, kaip tiksliai viskas įvyko.
Bet versija, kad pagalba neteikta, nes neva nepriimta liestis prie moterų, gerokai perdėta. Tai nėra tokių radikalių tradicijų šalis. Čia gyvena, dirba daug atvykėlių iš kitų valstybių, vietos gyventojų yra tik apie 10–11 procentų.“
Padėjo per koncertinį turą
Vienas pirmųjų, kuris paaukojo nelaimės ištiktos lietuvės gydymui, – populiarios dainininkės Džordanos Butkutės vyras ir jos prodiuseris Elegijus Strasevičius.
„Mes su Džordana pažinojome Rūtą, todėl liūdna žinia mus sukrėtė. Apie 2013–2015 metus, kai rengiau Džordanos koncertinį turą, ji šiek tiek padėjo.
Viską dariau vienas, dirbdavau po 24 valandas per parą, buvo nelengva. Palaikėme ryšį ir vėliau.
Grįžusi ji paskambindavo“, – sakė kaunietis E.Strasevičius.
Paskutinį kartą jis su R.Mikalauskaite bendravo šių metų pradžioje – po to, kai per televiziją buvo parodytas filmas-koncertas „Labirintas“, kur skambėjo dešimt naujausių kūrinių iš Dž.Butkutės albumo.
„Rūta pamatė tą filmą-koncertą, jai patiko. Pasidalijau su ja ir nauja idėja – sukurti tikrais faktais paremtą vaidybinį filmą. Tam reikėtų daug lėšų – milijono eurų ar daugiau. Rūta pasišovė padėti, bet mums taip ir nepavyko rasti rėmėjų.
Rūta buvo iš tų, kurie dirba kaip žvėrys, neriasi iš kailio, kad tik viską padarytų gerai“, – kalbėjo dainininkės vyras.
Praeitis užminė mįslių
R.Mikalauskaitės likimo drama sukrėtė ne tik jos bičiulius, bendradarbius. Viešai imta spėlioti ir apie jos praeitį.
„Lietuvos rytui“ keli šaltiniai patvirtino, kad tai yra ta pati R.Mikalauskaitė, kuri praeityje į JAE veždavo merginas iš Lietuvos.
„Iškilo istorijų, kurių aš nei žinojau, nei girdėjau. Esu nuliūdusi ir nusivylusi, nes kai žmogui blogai, manau, jam pirmiausia reikia padėti“, – kalbėjo Dubajuje esanti lietuvė, pažinojusi R.Mikalauskaitę.
Kita jos bičiulė teigė, kad sujudimas, kuris kilo dėl į nelaimę patekusios lietuvės praeities, jai tapo nemalonia staigmena.
„Rūtą pažinojau apie dešimt metų, mus suvedė darbas. Susipažinome jau po to, kai ji išėjo iš kalėjimo.
Ji buvo jauna ir kvaila, gal todėl įsivėlė į tamsius reikalus? Apmaudu, kad viskas iškilo dabar. Manau, kad bausmę ji atliko ir tema turėtų būti uždaryta. Aš pažinojau ją kaip dėmesingą, nuoširdžią. Darbą atlikdavo greitai, su šypsena, nekėlė dramų. Jos gyvenimas buvo sudėtingas. Būna, kad išėję iš kalėjimo žmonės palūžta, o ji ėjo toliau į priekį, bandė save išlaikyti iš paskutiniųjų. Atrodė, kad jai gerai sekėsi“, – kalbėjo su R.Mikalauskaite prie kelių projektų dirbusi prodiuserė.
Renginių organizatorė, scenaristė Jurga Klimaitė-Riebling, socialiniuose tinkluose pasidalijusi jautriu įrašu, pažymėjo: „Rūtos gyvenimas buvo kaip filmas, bet tokio baigties scenarijaus nė vienas negalėjome įsivaizduoti (...). Smalsi visuomenė šiomis dienomis traukė iš spintų senus skeletus, tačiau Rūta negyveno praeitimi.“
Lietuvos piliečių – daugiau nei tūkstantis
Arvydas Naujokaitis, Lietuvos ambasados JAE konsulinis pareigūnas:
„JAE šiuo metu gyvena apie 1200 Lietuvos piliečių.
Jeigu atvykėlis šioje šalyje ketina būti ilgiau nei 90 dienų per pusę metų, jis turi gauti ilgalaikį leidimą gyventi. Tokie leidimai išduodami tiems, kurie turi čia darbą, sutartį arba laiduotoją.
Kad būtų išduotas leidimas, turi būti įvykdyti ir tam tikri reikalavimai.
Vienas jų – privaloma įsigyti sveikatos draudimą. Be sveikatos draudimo faktiškai neįmanoma gauti leidimo gyventi.
Šalyje yra kelios didelės draudimo bendrovės, kurios palaiko ryšį su ligoninėmis.
Pagal vizos duomenis arba leidimo gyventi numerį nustatoma, kas yra į nelaimę patekusio asmens draudikas, – ligoninė susisiekia ir atsiskaitoma.
Ir turistams patariama turėti sveikatos draudimą tam atvejui, jeigu atsitiktų nelaimė. Kitaip gali tekti padengti dideles sąskaitas už gydymą.“
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
