Kaip gyveno Lietuva per savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

Pervalkoje vėl ganosi avys ir ožkos. Jos nugraužia šiurkščią aukštą žolę tose vietose, kur nepatogu šienauti. Pervalkos pievose auga drėgnoms vietoms būdinga augalija, aptinkamos retos saugomos augalų rūšys. Ganiava – seniausias ir natūraliausias būdas jas išsaugoti.

Neringoje pievų nedaug, todėl jos labai vertingos. Gyvūnai nuėda šiam kraštui nebūdingus ar invazinius augalus, nendres. Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai prašo poilsiautojų nešerti ožkų ir avių, nes perėdusios jos tampa tingios ir nebeskabo pievų žolės.

Jurbarko rajone baigtas projektas „Raudonės pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“. Jo vertė – 1 mln. 72 tūkst. 138 eurai.

Pilies parke buvo atvertos proskynos ir vaizdas į Nemuną, sutvarkytos ir atgaivintos alėjos, įrengtos poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelė, laiptai į pilies parko terasą, atlikti archeologiniai tyrimai, papildomai kainavę 170 tūkst. eurų. Įdomiausi archeologiniai radiniai eksponuojami pilyje.

51 metų rajono gyventoja atsidūrė ligoninės reanimacijos skyriuje, kai Kauno gatvėje nenulipdama nuo dviračio įvažiavo į pėsčiųjų perėją.

Blaivi 48 metų Latvijos pilietė nespėjo sustabdyti lengvojo automobilio „Opel Astra“ ir partrenkė dviratininkę.

64 metų vyras, atvykęs į Pašilio gatvėje esantį namą, kuriame nuolat negyvena, aptiko sugadintą durų spyną. Viduje savininkas aptiko įsikūrusį 59 metų nepažįstamą asmenį ir apie įsibrovėlį pranešė policijai.

Pareigūnai teigė, kad svetimame name apsigyvenęs vyras jiems yra žinomas.

Karteniškė S.Adomauskienė atšventė 100 metų jubiliejų. Nors pasiramsčiuodama lazda vaikšto nedaug, šimtametė išsaugojo puikią atmintį, deklamuoja gana ilgus eilėraščius, domisi visuomeniniu gyvenimu, įvykiais Ukrainoje. Moteris buvo dukart ištekėjusi, du kartus tapo našle. Visi septyni jos vaikai gyvi, visi gyvena Lietuvoje.

Už tai, kad juos dorai išauklėjo, S.Adomauskienė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Karteniškė gyvena su sūnumi ir marčia.

Į Alytaus rajone telkšantį Didžiulio ežerą įleista 400 tūkst. Vištyčio sykų. Vos 0,3 gramo žuvelės po kelerių metų svers 2 kilogramus.

Sykas – lašišinė žuvis, jautriai reaguojanti į deguonies stoką, dėl šios priežasties gali augti ir daugintis ne visuose ežeruose.

Sykai yra jautrūs šilumai, todėl gyvena gelmėse. Jie išnyra birželio pabaigoje, kai plaukia į upelius ir prie upių slenksčių.

Miesto bendruomenė renginiu „Širdies keliu“ pagerbė kraštiečio, Nobelio taikos premijos laureato, kardiologo, defibriliatoriaus išradėjo B.Lowno (1921–2021) atminimą.

Būsimasis gydytojas 1935 m. su šeima emigravo į JAV, 1980-aisiais Šveicarijoje įkūrė tarptautinį judėjimą „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“, suvienijusį 150 tūkst. gydytojų iš 40 šalių. Kardiologas du kartus lankėsi Lietuvoje, viešėjo Utenoje.

Uteniškių organizuotame „Širdies kelyje“ vyko įvairūs sporto renginiai, ištvermingiausieji dalyvavo 17 km pėsčiųjų žygyje, kurio maršrutas buvo sudarytas pagal širdies formą.

Ignalinos rajono miestelio centre naktį buvo įsilaužta į vaistinę. Joje įrengta signalizacija.

Kol kas nenustatytas įsibrovėlis iš kasos pagrobė beveik 500 eurų, o iš seifo – 20 dėžučių įvairių psichotropinių vaistų.

Sūduvos sostinėje aštuntą kartą prasidėjo „Šv.Jurgio meno sezonas“, organizuojamas kraštiečio operos dainininko E.Seiliaus. Pirmasis koncertas vyko Marijonų vienuolyno sode (nuotr.). Jame skambėjo miuziklų melodijos.

Šiemet festivalyje dalyvaus atlikėjų iš Lenkijos, Japonijos, Meksikos, Vengrijos. Iki birželio pabaigos vyksiančiuose koncertuose skambės džiazas, klasikinės ir lengvosios muzikos kūriniai, o baigiamajame koncerte liepos 5-ąją Šv.arkangelo Mykolo bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje bus atliekama J.Massenet opera-oratorija „Marie Magdaleine“.

Geriausi Lietuvos ugniagesiai dalyvavo dvi dienas trukusiose Lietuvos stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose.

Pirmą dieną vykusią individualią estafetę laimėjo ir stipriausio Lietuvos ugniagesio titulą pelnė Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys G.Samauskis.

Antrą varžybų dieną vyko porų varžybos. Šioje rungtyje nugalėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tandemas M.Valaitis ir J.Višnevskis. Komandinėse varžybose pirmąją vietą užėmė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komanda.

Ankstų rytą Biržų rajone kilęs gaisras nusiaubė gyvenamąjį namą. Iš namo virstančius dūmus pastebėjo šeimininkė ir puolė šauktis pagalbos.

Liepsnos apgadino stogą, apdegė pirmo aukšto patalpos, bet žmonės liko sveiki.

Gaisras kilo nuo ant lovos krautis palikto nešiojamojo kompiuterio. Jis buvo įjungtas į elektros tinklą. Namą padegėliams teks remontuotis iš savo kišenės, nes turtas nėra draustas.

L. ir S.Didžiulių viešojoje bibliotekoje iki liepos mėnesio galima apžiūrėti buvusio krepšininko, kraštiečio 67 metų S.Jovaišos sportinius trofėjus.

Pasaulio ir Europos čempionas, Maskvos ir Barselonos olimpinių žaidynių prizininkas į parodą atnešė medalius, valdžios apdovanojimus, taures, retų nuotraukų

Seimo narys S.Jovaiša nuo 2004-ųjų gyvena gimtuosiuose Anykščiuose. Prieš dvejus metus jam buvo suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas.

Memorialinis A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko muziejus šį savaitgalį organizuoja tradicines Antanines. Penki kūrėjai, populiarinantys žemės meną, Rašytojų kalnelyje demonstruos savo darbus.

Šiemet minima rašytojo A.Vienuolio gimimo 140 metų sukaktis, todėl menininkų projektas vadinasi „Kodas AV“.

Unikalūs darbai, praplečiantys meno ribas, kuriami tik iš gamtinių, natūralių medžiagų.

S.Kerbedžio gatvėje žmonės išvydo aptvertoje įmonių teritorijoje vaikščiojančią Romanovo veislės avį.

Gyvūnų globos draugijos vadovė R.Liberienė su veterinarais nutarė avį sugauti, tačiau pamatęs artyn einantį žmogų gyvūnas iškart sprukdavo į šalį.

Teko kviesti šungaudžius. Iš pradžių buvo pabandyta užmesti tinklą, bet avis išsisukdavo.

Galiausiai ji pagauta kilpa, skirta šunims gaudyti. Avis – suaugusi ir sveika. Rasti jos šeimininko kol kas nepavyko. Beglobiu gyvūnu sutiko pasirūpinti vienas ūkininkas.

Avis nėra paženklinta, o tai jau pažeidimas.

Nemuno gatvėje prekybos centro apsaugos darbuotoja per vaizdo kameras pastebėjo vagiliaujantį girtą 63 metų vyrą. Iš lentynos pasiėmęs alkoholio butelį vagišius jį įsikišo į striukės rankovę. Pro kasas vyras praėjo nesusimokėjęs ir prie išėjimo buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos.

Pradėjęs muistytis ilgapirštis keliskart trenkė ranka moteriai per petį, bet neišsilaisvino. Policininkai jį uždarė į belangę.

Vyras į alkoholio matuoklį pripūtė 2,6 promilės.

Ketvirtadienį vakare važiuodamas motociklu „Suzuki“ Stonų gatve 39 metų vyras nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė motociklo ir vertėsi ant šono.

Iš paskos tokios pat markės motociklu važiuojantis nukentėjusiojo brolis 37 metų raseiniškis nespėjo sustabdyti ir įsirėžė į pargriuvusį motociklininką.

Per avariją sužalotas 39 metų raseiniškis buvo nuvežtas į Kauno klinikas.

Medikai nukentėjusiajam diagnozavo dubens ir šonkaulių lūžius, žasto sumušimą.

37 metų vyrui nustatytas peties ir žasto sumušimas.

Vidurnaktį Pasvalio rajone įžūliai apvogtas 21 metų Panevėžio rajono gyventojas. Daugiabučio namo kieme vyras sėdėjo prie automobilio BMW vairo, kai priėjo 36 metų vyras.

Atsineštu vamzdžiu atėjūnas išdaužė du šoninius durų langus.

Palikęs variklio paleidimo spynoje raktus vairuotojas išlipo iš mašinos.

To telaukęs užpuolikas sėdo prie svetimo automobilio vairo ir išvažiavo. Nusikaltėlis nespėjo toli nuvažiuoti – buvo sulaikytas.

Jis buvo blaivus. Nukentėjėlis patirtą nuostolį įvertino 700 eurų.

M.Magri ir T.Politis – pirmieji ir kol kas vieninteliai Klaipėdos universiteto doktorantai, apsigynę dvigubo laipsnio disertacijas: jų moksliniai darbai buvo parengti ir ginami laikantis Lietuvos ir Italijos universitetų reglamento.

Abu Italijos piliečiai doktorantūros studijoms pasirinko Klaipėdą. Vienu metu dviejose valstybėse vykusi ir sėkmingai pasibaigusi disertacijų ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje gynimo procedūra jiems suteikia teisę į dvigubus mokslo daktaro diplomus, kurie bus įteikti Klaipėdos ir Parmos universitetuose.

Panevėžio rajone degė buvusiose fermose įrengtas angaras. Viena jo dalis medinė, kita – mūrinė. Abu pastatai sublokuoti. Gaisras buvo įsismarkavęs kaip reikiant.

Gaisravietėje ugniagesiai darbavosi beveik 3 valandas. Per gaisrą supleškėjo medinė pastato dalis, joje buvę baltarusiškas traktorius, rusų gamybos sunkvežimis, 4 lengvieji automobiliai ir viena priekaba. Taip pat sudegė apie 50 kubinių metrų malkų, tiek pat kitokios medienos, suvirinimo įranga, kiti prietaisai, padangos. Pastatas priklauso vietos ūkininkui.

Rokiškio rajone avariją padarė girtas 43 metų traktorininkas. Žvyrkelio vingyje jis nesuvaldė savadarbio traktoriaus, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Traktorininkas sužeidimų išvengė, tačiau medikų pagalbos prireikė girtam keleiviui – jam lūžo šonkauliai. Vairuotojas į alkoholio matuoklį pripūtė per 1,5 promilės ir užsidirbo bylą.

Rokiškio rajone daugiabučiame name liepsnojo butas, kuriame pastaruoju metu niekas negyvena. Tačiau kaimynas žinojo, kad viduje yra kačiukas, ir ėjo jo gelbėti. Kačiuką rasti ir išgelbėti jam pavyko, tačiau vyras prisikvėpavo dūmų ir greitosios pagalbos medikai jį išvežė į ligoninę apžiūrėti. Paaiškėjo, kad nieko rimto jam nenutiko.

Rokiškio ugniagesių teigimu, gaisro priežastis susijusi su elektra. Pastarąjį kartą šeimininkai bute lankėsi prieš kelias dienas, bet elektros nebuvo išjungę.

Kuršių marių krantinę vėl puošia smėlio skulptūros. Jos stovės iki pirmųjų šalnų. Pasak Juodkrantės bendrijos pirmininkės S.Berletaitės, šiemet buvo nemažai abejonių, ar smėlio skulptūros bus kuriamos.

Negavus dalinio finansavimo iš Kultūros tarybos bandyta ieškoti rėmėjų, tačiau prasidėjo karas Ukrainoje, reikėjo remti ukrainiečius. Darbus tema „Kuršininkų sakmės“ kuria keturi menininkai: lietuviai A.Sirtautas ir P.Šorys, latvis K.Andersonas ir ukrainietė G.Ševčenko (nuotr.). Ji gegužės pradžioje atvyko iš Charkovo ir su dviem sūnumis apsigyveno pas juodkrantiškį skulptorių A.Danilevičių. Vyriausias G.Ševčenko sūnus ir vyras liko Ukrainoje.

G.Ševčenko ir jos vyras – profesionalūs skulptoriai, anksčiau kūrę dirbinius iš medžio, akmens ir gipso. Su smėliu ukrainietė dirba pirmą kartą. Jos kūrinyje – iš jūros grįžtančio tėvo laukiantys vaikai ir katinas, viršuje iškilęs švyturys rodo kelią namo.