Tarp reikalavimų – ir kreipimasis į prezidentą Gitaną Nausėdą, raginant spręsti pasitikėjimo žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku klausimą. Opozicija taip pat kviečia Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen artimiausiame posėdyje pasitikrinti, ar ji „yra išlaikiusi jai 2020 metų pabaigoje suteiktą didelį Seimo narių pasitikėjimo kreditą“.
Istorinėje Kovo 11-osios salėje, kurioje darbus tęsti nusprendė opozicinės Seimo frakcijos, reikalavimų sąrašą atsiėmusi V.Čmilytė-Nielsen atsakė į kelis įniršusių parlamentarų klausimus ir, paraginusi juos grįžti į posėdžių salę, viena išskubėjo atgal pas savus.
„Ačiū labai. Perduosiu šiuos reikalavimus ir kviečiu susitikti Seimo salėje“, – galutinį žodį išeidama tarė Seimo vadovė, o jos išėjimą opozicija pasitiko šūksniais ir replikomis, kad dar turi klausimų, į kuriuos V.Čmilytė-Nielsen turėtų atsakyti.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus piktinosi, kad Seimo vadovė esą „pasipūtusi išėjo iš salės“, nepasiūliusi jokio problemos sprendimo būdo.
„Kas mane labai nustebino, tai Seimo pirmininkė, kuri atėjo pas mus, išklausė mūsų pareiškimo ir nepasiūlė šitos problemos sprendimo būdų. (...) Arogantiškai, įsižeidusiai, pasipūtusiai išėjo iš salės“, – rėžė Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus.
Išsakė reikalavimus
Opozicijos atstovų parengtame dokumente konstatuojama, kad darnus ir visapuse pagarba grįstas Lietuvos Respublikos Seimo darbas toliau darosi neįmanomas.
Dėl to opozicija reikalauja Seimą besibaigiančioje pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
Opozicija ragina „mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti sprendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą“.
Be to, opozicija kreipiasi į prezidentą G.Nausėdą, kviesdama įvertinti pasitikėjimo žemės ūkio ministru A.Navicku klausimą ir ragina valdančiuosius apsispręsti dėl jo atstatydinimo.
Tarp ultimatumų – ir raginimas V.Čmilytei-Nielsen artimiausiame eiliniame Seimo posėdyje pasitikrinti, ar ji yra išlaikiusi jai 2020 metų pabaigoje suteiktą didelį Seimo narių pasitikėjimo kreditą. Ji kviečiama inicijuoti atitinkamą balsavimą Seime.
Beje, tarp reikalavimų neliko nuostatų dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, narkotikų dekriminalizavimo bei valstybės vadovo suteikimo profesoriui Vytautui Landsbergiui.
Klausė, ar supranta situacijos rimtumą
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, priėmusi opozicijos pareiškimą, paragino kolegas grįžti į Seimo posėdžių salę. „Manau, kad nereikėtų nepavykusios interpeliacijos ministrui išpūsti iki labiau sudėtingesnių problemų, kai mes savo valstybėje jų turime pakankamai.“
Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis klausė V.Čmilytės-Nielsen, ar ji iš tiesų supranta situacijos rimtumą, – anot jo, Seimo posėdžių salėje nuskambėjo valdančiųjų pareiškimai, esą „labai gerai, kad nedalyvauja opozicijos nariai“, „kad opozicija ilgai netrauks ir greitai grįš“.
„Ar jūs suprantate situacijos rimtumą? Tai nėra Navicko klausimas – tai yra parlamentinės demokratijos ir tam tikrų procedūrų laikymasis. Opozicija tikrai pasiryžusi negrįžti iki rugsėjo 10 dienos, jeigu nebus padaryti realūs žingsniai.
Ar suprantate, kad situacija yra rimta?“ – teiravosi S.Skvernelis.
V.Čmilytė-Nielsen atkirto, kad Seimo pirmininkas nėra darželio auklėtojas ir neatsako už kiekvieno Seimo nario pasisakymą.
Visų opozicinių frakcijų seniūnai lyg susitarę tvirtino, kad kelti ultimatumus juos privertė tikrai ne nepavykusi interpeliacija, o nepagarba opozicijos darbui ir siūlymams.
„Interpeliacijos aktas žemės ūkio ministrui buvo paskutinis lašas, kuris perpildė mūsų kantrybės taurę“, – tvirtino J.Pinskus.
Kas nemoka skaičiuoti?
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika teigė, kad interpeliacijos klausimas jau būtų išspręstas ir opozicijai nebūtų reikėję imtis tokių priemonių, jeigu interpeliacija būtų įvykusi taip, kaip planuota.
V.Čmilytė-Nielsen priminė, kad būtent K.Mažeika paprašė pertraukos šio klausimo svarstyme.
„Gerbiamas Kęstuti, suprantu, kad jūs labai save keikiate, nes būtent jūs antradienį paprašėte pertraukos iki kito posėdžio, ir aš apgailestauju, jog jūs nelabai gerai skaičiuojate. Jei mes būtume darę viską pagal darbotvarkę, kaip jūs puikiai suprantate, jau antradienį būtų buvę priimti sprendimai dėl ministro“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
„Tai visiškai galėčiau pritarti, kad reikėjo daryti taip, kaip buvo numatyta darbotvarkėje, bet tik jūsų valia tai neįvyko“, – pridūrė ji.
„Kitą kartą reikėtų geriau skaičiuoti“, – patarė Seimo pirmininkė.
R.Žemaitaičio klausimas ir prajuokino, ir supykdė
Tuo metu Regionų frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio klausimas V.Čmilytę-Nielsen ir prajuokino, ir supykdė.
„Jūs būsite kandidatė į prezidentus. Kaip jūs įsivaizduojate save G.Nausėdos vaidmeny, kai G.Nausėda labai kritikavo jus, kadangi jūs elgiatės buldozerio principu, neetiškai ir nekokybiškai. Kadangi būsite kandidate į prezidentus, ir ko gero, nuo konservatorių, kaip ilgai leisite, kad jumis tampytų?
Nes visa ši istorija yra Jurgio Razmos istorija – kiek jis gali jus tampyti ir šokdinti?“ – klausė R.Žemaitaitis.
Seimo pirmininkė teigė bandysianti savo atsakymu būti mandagi R.Žemaitaičio atžvilgiu.
„Gerbiami kolegos iš opozicijos, kreipiuosi į jus, nes tikrai matau, kad ir tarp jūsų yra tokių, kuriems nemalonu klausyti R.Žemaitaičio pasisakymų ir klausimų. Aš atėjau pas jus tikrai kolegiškoje dvasioje, pasiimti tų prašymų ir reikalavimų, ir tikrai kviečiu visus geram, konstruktyviam darbui drauge. Tikrai tikiu, kad jis yra įmanomas“, – vylėsi V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė paprašė nedaryti tokių „pasisakymų, prezumpcijų, kaltinimų ir fantazijų“ bent Kovo 11-osios salėje, kurioje buvo priimti Lietuvai itin svarbūs sprendimai.
Nepaisant to, kad opozicijos nariai turėjo dar daugiau klausimų, po R.Žemaitaičio pareiškimo V.Čmilytė-Nielsen iš Kovo 11-osios salės išėjo, o Seimo opozicija posėdžiavo toliau.
Opozicijos reikalavimus ji aptars kartu su partneriais valdančiojoje koalicijoje.
Kas įvyko?
Nesutarimai tarp Seimo valdančiųjų ir opozicijos ketvirtadienį pasiekė aukščiausią tašką. Opozicijos atstovai sužinojo, kad atnaujintame birželio mėnesio Seimo plenarinių posėdžių pirmininkavimo grafike neliko nė vieno jų atstovo. Atsakydama į šį veiksmą, nors ir sulaukusi atsiprašymo, opozicija paliko Seimo salę ir iškeliavo dirbti atskirai.
Sugūžėję į istorinę Kovo 11-osios posėdžių salę opozicijos atstovai nusprendė tęsti maištą – suformavo darbo grupę, kuri per kelias valandas paruošė reikalavimų valdančiajai koalicijai sąrašą.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė susidariusią situaciją aiškina opozicijos susierzinimu dėl nepavykusios interpeliacijos žemės ūkio ministrui K.Navickui.
„Iki šios dienos buvo vieni priekaištai – aš vakar buvau susitikusi su opozinių frakcijų seniūnais, kalbėjomės pakankamai konstruktyviai. Apie pirmininkavimą posėdžiams klausimas yra naujas, bet jis yra labai lengvai išsprendžiamas“, – įsitikinusi V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad opozicija iš birželio mėnesio Seimo posėdžių pirmininkavimo grafikų buvo išbraukta jai pačiai pareiškus, jog ji boikotuos parlamento posėdžius.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos prasidėjo dar trečiadienį. Supykusi dėl valdančiosios koalicijos gudrybės ankstų trečiadienio rytą surengti nenumatytą Seimo posėdį, kuriame buvo balsuojama dėl interpeliacijos K.Navickui, opozicija nepasirodė parlamento salėje.
Primename, kad Seime antradienį prasidėjo žemės ūkio ministro interpeliacijos procesas. Jis atsakinėjo į opozicijos jam užduotus klausimus. Vėliau turėjo būti balsuojama, ar ministro atsakymai tenkina parlamentarus.
Opozicija pareikalavo, kad balsavimas būtų nukeltas į ketvirtadienį, tačiau valdantieji antradienį vakare nusprendė sušaukti nenumatytą posėdį ankstų trečiadienio rytą.
Nė vienas opozicijos atstovas jame nepasirodė, taip išreiškiant boikotą esą naktiniam valdančiųjų sprendimui. K.Navickui pavyko išsaugoti postą.
