Savo ruožtu įsiplieskusį gaisrą gesinti pasiryžusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina susitikti su maištą prieš valdančiuosius paskelbusia ir atskirai dirbti išėjusia parlamento opozicija.
Pas susitikti kvietusią V.Čmilytę-Nielsen niekas neatėjo, kviečia ateiti ją pačią
Nesutarimai tarp Seimo valdančiųjų ir opozicijos ketvirtadienį pasiekė aukščiausią tašką. Opozicijos atstovai tądien sužinojo, kad atnaujintame birželio mėnesio Seimo plenarinių posėdžių pirmininkavimo grafike neliko nė vieno jų atstovo. Atsakydama į šį veiksmą, nors ir sulaukusi atsiprašymo, opozicija paliko Seimo salę ir iškeliavo dirbti atskirai.
Sugūžėję į istorinę Kovo 11-osios posėdžių salę opozicijos atstovai nusprendė tęsti maištą – suformavo darbo grupę, kuri ruošia reikalavimų valdančiajai koalicijai sąrašą.
Jame turėtų atsirasti ne tik žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko nušalinimas, bet ir kiti reikalavimai, tokie, kaip valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui Vytautui Landsbergiui, narkotikų dekriminalizavimo, Civilinės sąjungos įstatymo projekto išėmimas iš Seimo darbotvarkės.
Kaip nurodė valstietis Jonas Jarutis, darbo grupė nuspręs, kaip elgtis, jei šie reikalavimai nebus įgyvendinti.
Spręsti situaciją pasiryžusi Seimo pirmininkė pranešė eisianti susitikti su maištaujančia opozicija. „Būtinai susitiksiu su opozicija. Dabar kaip tik kviečiu opozicijos seniūnus 13 val. ateiti, kaip ir vakar buvome susitikę, vėl ateiti susitikti. Norėčiau išgirsti jų nuotaikas“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, 13 val. prie jos kabineto durų niekas nepasirodė. Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė informavo, kad pasikeitė opozicinių frakcijų seniūnų planai, jie patys 14 val. 20 min. kviečia V.Čmilytę-Nielsen susitikti pasikalbėti.
V.Čmilytė-Nielsen: pirmą kartą opozicija imasi tokių destruktyvių veiksmų
Seimo vadovė sakė dar nemačiusi opozicijos rengiamo reikalavimų valdantiesiems sąrašo.
„Nemačiau šio sąrašo. Man tai šiek tiek primena pasaką, kai viena pageidavimą įvykdai ir atsiranda penki nauji. Nekomentuosiu, kol nemačiau“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė įsitikinusi, kad parlamento salę palikti ir pradėti posėdžių boikotą opozicinės frakcijos nusprendė visai ne dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams birželio mėnesį, o dėl postą išsaugojusio K.Navicko.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos prasidėjo dar trečiadienį. Supykusi dėl valdančiosios koalicijos gudrybės ankstų trečiadienio rytą surengti nenumatytą Seimo posėdį, kuriame buvo balsuojama dėl interpeliacijos K.Navickui, opozicija ne tik nepasirodė parlamento salėje, bet ir boikotavo dalį vėliau vykusių komitetų posėdžių.
Primename, kad Seime antradienį prasidėjo žemės ūkio ministro interpeliacijos procesas. Jis atsakinėjo į opozicijos jam užduotus klausimus. Vėliau turėjo būti balsuojama, ar ministro atsakymai tenkina parlamentarus.
Opozicija pareikalavo, kad balsavimas būtų nukeltas į ketvirtadienį, – antradienį jiems užteko balsų padaryti pertrauką per interpeliacijos procedūrą iki kito posėdžio.
Opozicija planavo, kad tai bus ketvirtadienis, tačiau valdantieji antradienį vakare nusprendė sušaukti nenumatytą posėdį ankstų trečiadienio rytą. Nė vienas opozicijos atstovas jame nepasirodė, taip išreiškiant boikotą esą naktiniam valdančiųjų sprendimui. K.Navickui pavyko išsaugoti postą.
„Opozicijos projektai Seime svarstomi nuolat, ne tik per opozicinę darbotvarkę, tikrai apmaudu, kad šitas geranoriškumas, kuris buvo rodomas visą tą laiką, mano akimis, nėra labai vertinimas“, – apgailestavo V.Čmilytė-Nielsen.
Nors valdančioji dauguma formaliai turi daugiau kaip pusę balsų Seime, realiai visi daugumos atstovai dėl įvairių priežasčių nesusirenka, todėl opozicijos atstovų dalyvavimas reikalingas per įstatymų priėmimo procedūrą, kai privalo dalyvauti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
„Opozicija turi įvairių įrankių apsunkti Seimo darbą. Atkreipsiu dėmesį, kad ministrų interpeliacijų yra pasitaikę įvairiuose Seimo kadencijose, paprastai jos būdavo nesėkmingos. Reikia pripažinti, kad opozicija pirmą kartą imasi tokių destruktyvių veiksmų“, – sakė ji.
I.Šimonytė: savo darbą derėtų dirbti – už jį mokamas mokesčių mokėtojų atlyginimas
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad opozicija valdantiesiems priekaištauja visada – taip, anot jos, elgėsi ir konservatorių frakcija, kai buvo opozicijoje.
„Svarbu, kad veiksmai vis dėlto išliktų statuto rėmuose – man atrodo, kad kolegos iš opozicijos nusprendė, kad jų teisės naudotis statutu yra absoliučios, o paskui labai nustebo, kad statutu taip pat naudojasi ir pozicija. Turbūt tuo stebėtis nereikėtų ir tokius dalykus reikėtų susiskaičiuoti, kada daromi sprendimai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, tenka girdėti įvairių gandų apie reikalavimus, kuriuos kels opozicija, kad „grįžtų į savo vietas ir tęstų savo darbą, kaip priklauso“.
„Visokių gandų tenka girdėti, kad į tą puokštę reikalavimų galbūt pateks visi projektai, kurie opozicijai nepatinka. Man atrodo, nėra paprastesnio būdo kaip išreikšti savo nepasitenkinimą, kaip tiesiog balsuojant, kai tie klausimai svarstomi“, – teigė ji.
Tuo metu paklausta dėl vieno svarbiausių opozicijos reikalavimų – atleisti žemės ūkio ministrą K.Navicką, ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Seimo statute yra numatyta tvarka, kaip atleidžiami ministrai: juos atleidžia premjeras, Seimas per interpeliaciją arba ministrai atsistatydina.
„Kadangi interpeliacija nepavyko, suprantu, kad opozicijai nesmagu, kad ji nepavyko, bet ji nepavyko, ir tai reikia konstatuoti. Kita interpeliacija galės būti surengta tik po pusės metų. Žinoma, galima pasiūlyti opozicijai reikšti nepasitikėjimą visa Vyriausybe – tada atsileis visi ministrai, ir tie, kurie patinka, ir tie, kurie nepatinka“, – pasiūlė ji.
Vis dėlto, Vyriausybės vadovė ragino laikytis Seimo statuto nuostatų.
„Jeigu matai, kad tau nepavyksta interpeliacija, tai negali reikalauti, kad pareigūnas būtų patrauktas, antraip nedirbsi savo darbo. Savo darbą derėtų dirbti, nes už tą darbą mokamas mokesčių mokėtojų atlyginimas“, – pabrėžė I.Šimonytė.
