Tam trečiadienį vienbalsiai pritarė Vilniaus savivaldybės taryba.
Galimybę nukelti iš viso šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas suteikė Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba, pirmadienį nusprendusi išbraukti jas iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.
„Šiandien galime dėti tašką šioje istorijoje: pirmadienį iš KPD gavome pritarimą, kad tos stelos, meno kūrinys, nėra susijęs su palaidojimais, nėra susijęs antkapiais (...). Gavę tokį išaiškinimą, galime nukelti stelas ir grąžinti viską, kaip yra“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Jis pabrėžė, kad palaidotų karių šioje vietoje nebėra, jie iškelti. Anot mero, tris dešimtmečius šių skulptūrų nukėlimo laukta dėl to, jog „Lietuvoje ir Vilniuje esame mandagūs žmonės“ ir kapinėse imtis skulptūrų nukėlimo yra „ne toks ir geras jausmas“.
„Bet kitą vertus neturime pabėgti ir nuo fakto, kad vis dėlto sovietų valdžia labai savotiškai elgėsi su viešosiomis erdvėmis. Prieš tarybos posėdį gavau klausimą – o kas bus toje aikštėje. Iš tikrųjų, sovietai taip ir davė – kapinėse sukurdavo aikštes, o aikštėse laidodavo žmones“, – svarstė R. Šimašius.
Jis patikino, kad stelos bus nukeltos jų nepažeidžiant, gali būti, kad jos bus padalintos į segmentus.
Paminklų nukėlimui planuojama rengti viešuosius pirkimus, savivaldybės įmonės „Grinda“ skaičiavimu, visos procedūros, įskaitant skulptūrų perdavimą savivaldybei iš valstybės, gali užtrukti apie pusantro mėnesio.
R. Šimašius sako, kad šis paminklas, kaip ir Žaliojo tilto skulptūros, bus laikinai saugomas „Grindos“ teritorijoje. Žaliojo tilto skulptūras ketinama perduoti eksponuoti Nacionaliniam muziejui. Kur vėliau dėti Antakalnio memorialą, dar spręs speciali savivaldybės Istorinės atminties komisija. Kartu bus svarstoma, kaip sutvarkyti aikštę kapinėse.
„Galbūt ir čia bus toks likimas“, – svarstė jis.
Anot R. Šimašiaus, Antakalnio kapinėse yra palaidota daug Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių ukrainiečių, kovojusių sovietų pusėje, bet dabartinės Rusijos invazijos akivaizdoje tai yra „papildomas motyvas“ atsisakyti šio sovietų ideologinio ženklo.
Opozicinės „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos atstovas Vydūnas Sadauskas ragino iš pradžių išspręsti nuosavybės klausimus, t.y. sulaukti, kol skulptūras valstybė perduos Vilniaus savivaldybei, ir tik tuomet priimti sprendimus. Tuo metu Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Žilvinas Šilgalis abejojo Kultūros paveldo departamento sprendimų sistemiškumu, pabrėždamas, jog teisinė situacija dėl paminklų pasikeitė tik Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
Jo frakcijos kolega Romasis Vaitekūnas teigė, jog nukelti be didesnių diskusijų tokią skulptūrą būtų galima, jei ji būtų bet kurioje viešojoje Vilniaus erdvėje, o šį atvejį prilygino kapinių išniekinimui.
„Tai yra memorialas, kompleksas palaidojimo vietos, ir tas memorialas patenka į laidojimo vietą. Tai tada, reiškia, gerbiamieji, mes išniekiname kapavietę (...). Kur mes skubame, kam tos emocijos prie žuvusiųjų kaulų, apeinant visus įstatymus, nuosavybės formas, apeinant viską, priimame sprendimas skubos tvarka griauti viską“, – pareiškė R. Vaitekūnas.
„Kalba, kurią pasakėte, per Rusijos propagandos kanalus eitų su vėjeliu. Nes jūs dabar paaiškinote, kad mes dabar neva niekiname kapus. Ar jūs girdite, ką pasakėte? Man, tiesą sakant, buvo gėda klausytis ir aš neturiu net ko komentuoti, nes viskas, ką pasakėte, buvo absoliučiai pro šalį faktine prasme“, – į tai replikavo R. Šimašius.
Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos siūlymu įtrauktas protokolinis sprendimas, kad vietoje nuimtų skulptūrų paminklo būtų svarstoma galimybė skelbti architektūrinį konkursą naujam paminklui žuvusiems Antrajame pasauliniame kare pagerbti.
„Tai būtų vieta, kaip sakė meras, kur ateitų anūkai, proanūkiai tų, kurie žuvo kaip kariai, mobilizuoti į kariuomenę, ne savo gal netgi valia, Antrajame pasauliniame kare. Arba tie, kurie žuvo iš lietuvių, lenkų, įvairių pusių, netgi vokiečių“, – teigė frakcijos narys Zbignievas Maciejevskis.
Jo frakcijos kolegė Larisa Dmitrijeva akcentavo, kad daugelis žmonių atvyksta čia „paverkti ir prisiminti savo istoriją, savo giminaičių“, pati skulptūrų grupė, anot jos, nėra šlovinanti sovietų režimą, todėl jos nereikėtų lyginti, pavyzdžiui, su ideologinėmis Žaliojo tilto skulptūromis.
Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Kamilė Šeraitė kvietė „neįsisprausti į rėmus“ ir nekeisti vieno paminklo kitu. Jos kolegė konservatorė Angelė Jakavonytė ragino skulptūras nukelti kuo greičiau.
„Pritariu, ir kad būtų kuo greičiau, ir nuėminėjant nereikia to viešai daryti. Kaip kad buvo padaryta Merkinėje, – reikia tyliai, ramiai“, – kalbėjo prieš sovietų režimą kovojusio partizano Juozo Jakavonio –Tigro dukra.
Laisvės frakcijos narys Audronis Imbrasas kvietė prisiminti ir prieš daugiau nei 30 metų Lukiškių aikštėje nuverstą sovietų sąjungos pradininko Vladimiro Lenino skulptūros, tuomet tai, anot jo, padaryta be jokių teisinių sprendimų.
„Jei to nebūtų tada padaryta, spėju, dabar būtų labai daug ginčų, būtų daug ginančių ir menines vertybes, nes jis turėjo tam tikrų meninių vertybių. Visko tada neatlikome ir tai yra pavyzdys jaunesnei kartai, kad tokiais istoriniais momentais reikia atlikti tokius dalykus visus iš karto, turbūt, visus, nepalikti ateičiai, nes tuomet kyla daug ginčų“, – svarstė tarybos narys.
Anot jo, Vokietija lygiai tai pat nėra išlaikiusi nacių simbolikos, o visa ji yra perkelta į muziejus.
Vilniaus valdžia į KPD leidimo nukelti šias skulptūras kreipėsi dar gegužę.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvoje imta intensyviai peržiūrėti ir demontuoti įvairiose vietose esančius sovietinius atminimo ženklus. Tai daryti leido Kultūros ministerijos liberalizuotos taisyklės dėl sovietinių paminklų.
