Eitynės iššaukė ir du negausius oponuojančius renginius – Katedros aikštėje rinkosi katalikų bendruomenė, vieša malda siekusi „atsilyginti Dievui už viešas nuodėmes, padaromas „Baltic Pride“ festivalio metu“, o Vingio parke vyko visuomenininko Kristupo Krivicko renginys „Už tradicinę šeimą“.
Apie pusantros valandos trukęs žygis nuo Bernardinų sodo iki Baltojo tilto praėjo be jokių incidentų. Puikiai buvo nusiteikę tiek renginio dalyviai, tiek ir juos stebėję praeiviai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja portalą lrytas.lt informavo, kad incidentų eitynių metu policija nefiksavo.
„Policija nesulaukė nei vieno pranešimo ir nesurašė nei vieno protokolo susijusio su eitynėmis. Nuo Bernardinų sodo iki Baltojo tilto žygiavo apie 4,5 tūkst. žmonių, taip pat jas stebėjo nemaža dalis Vilniaus gyventojų ir svečių“, – sakė ji.
Rinktis pradėjo prieš vidurdienį
Nors pačios eitynės prasidėjo 14 val., jų dalyviai prie Bernardinų sodo pradėjo rinktis dar prieš vidurdienį. Didžioji jų dalis buvo pasipuošusi ryškiaspalviais drabužiais, veidus išsimarginę vaivorykštės spalvomis, kiti nevengė ir kiek ekstravagantiškesnio įvaizdžio.
Šventiškai nusiteikę dalyviai su savimi turėjo įvairiausios LGBTQ+ simbolikos, taip pat atsinešė ryškiaspalvius plakatus. Kiekvienas iš jų siuntė ir specialią žinutę, pavyzdžiui, „Hey-ho, ho-ho, homofobija eik lauk“, ar „Meilė nebūna neteisinga“.
Išskleisti ir didžiuliai Ukrainą palaikantys plakatai. Šių metų eitynių šūkis – „Už lygybę ir taiką“. Juo buvo stengiamasi atkreipti dėmesį ne tik į LGBTQ+ bendruomenės problemas, bet ir daugiau nei tris mėnesius Ukrainoje besitęsiantį Rusijos sukeltą karą.
Prieš pat eitynių pradžią Bernardinų sodo prieigose jau buvo susirinkę tūkstančiai žmonių. Čia pasirodė ir šalies politikai. Tarp dalyvių buvo matyti Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Laisvės partijos atstovai Aušrinė Armonaitė, Tomas Vytautas Raskevičius ir Vytautas Mitalas, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Policija taip pat pasiruošė eitynėms. Vilniaus centre, siekiant apsaugoti dalyvius nuo incidentų ir išlaikyti viešąją tvarką, budėjo sustiprintos pareigūnų pajėgos.
Kartu su eitynių dalyviais šiemet keliavo ir dešimt autobusų, iš kurių skambėjo garsi muzika. Anksčiau renginio organizatoriai pasitenkindavo vos keliais tokiais autobusais.
Galutinis per Gedimino prospektą besidriekusų eitynių tikslas – Baltasis tiltas. Greta jo 18 val. prasidėjo koncertas.
Nuotaikos – šventiškos
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas bei vienas pagrindinių „Baltic pride“ organizatorių Vladimiras Simonko dar prieš eitynių pradžią džiaugėsi, kad ši diena siunčia aiškią žinutę ne tik visuomenei, bet ir sprendimų priėmėjams.
„Jaučiuosi gerai, šiek tiek pavargęs, kadangi buvo labai daug renginių šią savaitę, bet įdomiausias renginys yra šiandien, nes jis vainikuoja „Baltic pride“. Manau, kad tai įprasmins mūsų žinutę visuomenei, politikams, kad atėjo laikas ne pažadams, o darbams.
Šį kartą mes minėsime ir karą Ukrainoje, nes matome, kaip nuo agresoriaus kenčia mūsų broliai ir seserys. Pats esu ukrainietis ir man tai labai svarbu“, – portalui lrytas.lt sakė V.Simonko.
Visgi paklaustas, ar pasiruošė galimoms provokacijoms ar incidentams, LGL vadovas svarstė, kad incidentams ruošėsi policija, tad šiandien svarbiausia – švęsti.
„Kiek mes kalbėjomės su policijos pareigūnais, situacija kontroliuojama, o kontekstą kuriame mes patys, tai šiandien mes sukursime labai gerą kontekstą. Daugiau šypsenos, laimės ir vilties, o ne kokių nors nelaimingų veidų“, – kalbėjo V.Simonko.
Emocijų neslėpė ir jau ne pirmą kartą eitynėse dalyvaujanti Nadežda – pasak merginos, ši diena yra viena iš tų, kai galima drąsiai švęsti ir nebijoti aplinkinių reakcijos.
„Savanoriauju eitynėse jau ne pirmus metus, o LGL savanoriauju nuo 2014-ųjų, labai tuo džiaugiuosi. Tiesiog noriu parodyti, kad mes esame, kad mes tokie patys žmonės, tai tokios mano nuotaikos. Geras oras, tikėkimės, kad nelis, bus gražios eitynės, o vakare – geras koncertas“, – šypsojosi Nadežda.
Į eitynes kartu atvyko ir vilnietė Beatričė su drauge. „Jaučiamės labai laimingos, laukėme šių eitynių ilgai“, – portalui lrytas.lt sakė merginos.
Abi jos į „Baltic pride“ atvyko pirmą kartą.
„Norime nusiųsti žinutę, jog nesvarbu, koks tu esi – tu tiesiog gimei, ir neturėtų būti svarbu, kokią lytį myli. Mes skatiname toleranciją, bet žmonės yra skirtingi, vienos nuomonės nebus niekada. Tikimės, kad tai padės keisti nuomonę“, – vylėsi eitynių dalyvės.
Rinkosi ir eitynių priešininkai
Šių eitynių metu sostinėje vyko ir du alternatyvūs renginiai. Vienas jų skirtas tradicinei šeimai, kitas – krikščioniškoms vertybėms. Abiem renginiams Vilniaus miesto savivaldybė buvo išdavusi leidimus.
Katedros aikštėje 14 val. prasidėjo katalikų pasauliečių judėjimo „Katalikų Tradicija“ organizuojama vieša malda. Joje dalyvavo per dešimt asmenų.
„Pagal tradicinį katalikišką apibrėžimą, atsilyginimo aktas yra malda, turinti intenciją atlyginti už nuodėmingus veiksmus. Kadangi nuodėmė propaguojama viešai ir su valstybės leidimu, mes taip pat melsimės viešai“, – skelbė maldos iniciatoriai.
Anot jų, privaloma padėti „tėvynei grįžti prie Dievo“, o tai galima pasiekti tik malda, kuri turi „galią perkeisti žmonių širdis, šeimas, bendruomenes ir net valstybes“.
Panašiu metu Vingio parke prasidėjo ir K.Krivicko jau ne pirmus metus organizuojamas renginys „Už tradicinę šeimą“. Tiesa, nors leidimo prašė 500 žmonių miniai, į jį susirinko tik paties K.Krivicko šeima ir keli pavieniai asmenys.
Pastarąjį kartą Vilniaus centre „Baltic Pride“ vyko 2019 metais. Pirmą kartą eitynės Lietuvoje surengtos 2010-aisiais.
