Kaip gyveno Lietuva per savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

Prie Eucharistinio Išganytojo bažnyčios, kuri buvo pastatyta 1928 metais pagal V.Landsbergio-Žemkalnio projektą, savaitgalį buvo atidengta žinomo tautodailininko ir skulptoriaus V.Cikanos sukurta meninė kompozicija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ (LKBK) 50-mečiui.

Iškilmėse dalyvavo kardinolas S.Tamkevičius. Jis 1975–1983 m. buvo Kybartų bažnyčios klebonas, redagavo LKBK.

Trečiadienį po pietų Zarasų rajono kaimo gyventoja pasigedo 53 metų kaimyno. Jis gyveno vienas, moteris su juo pabendraudavo, todėl neradusi jo namuose ėmė nerimauti ir ieškoti kartu su kitais kaimynais.

Žmonės pražuvėlį rado kaime telkšančiame Auslo ežere. Jo kūnas plūduriavo 3 metrai nuo kranto, todėl teko kviesti ugniagesius gelbėtojus. Pirminiais duomenimis, vyras nežvejojo. Kodėl jis nuskendo, paaiškės, kai ekspertai nustatys mirties priežastį.

Miesto centre išpilta 800 tonų smėlio. Jo prireikė visą savaitgalį vykstančioms paplūdimio tinklinio kovoms, kuriose dalyvauja sportininkai iš 28 pasaulio valstybių.

Dvi tinklinio aikštelės su smėliu įrengtos Jono kalnelio amfiteatro teritorijoje. Smėlis laikinai užklojo net čia sumontuotą fontaną. Varžybas nemokamai gali stebėti beveik 1500 žiūrovų. Klaipėdos meras V.Grubliauskas neatmeta, kad po turnyro šioje vietoje galėtų būti įrengtas miesto paplūdimys.

Klaipėdos žiemos sporto atstovai surengė akciją, kuri gali tapti sporto asmenukės rekordu, – ant „Akropolio“ ledo įsiamžino apie 200 ledo ritulininkų. Sportininkai rankose laikė plakatą „Mes norime ledo arenos“.

Tai jau ne pirma akcija siekiant, kad tokia arena būtų pradėta statyti kuo greičiau.

Jaunieji ledo ritulininkai, dailiojo čiuožimo atstovai ir jų treneriai buvo surengę treniruotę prie savivaldybės.

Praėjusią savaitę Klaipėdos politikai pritarė sporto komplekso statybai koncesijos būdu, tačiau tai nereiškia, kad statybos prasidės greitai.

Šakių rajono mieste esanti Vinco Kudirkos gimnazija oficialiai atidarė lauko klasę. Mažiau nei per du mėnesius buvo įrengta stoginė, kurioje esant geram orui vyks pamokos, o per pertraukas vaikai galės žaisti stalo žaidimus.

Edukacinė erdvė įkurta įgyvendinant kokybės krepšelio projekto veiklas ir kainavo 2400 eurų.

Per kurortinio sezono atidarymo šventę „Nerk į Zarasus“ Zaraso ežero Didžiosios salos Mažajame slėnyje buvo atidarytas originalus pastatas – Kupolė. Jį projektavo architekto Šarūno Kiaunės kūrybos studija.

Kupolė – į salos kraštovaizdį integruotas požeminis pastatas, atsiradęs po senosios estrados rekonstrukcijos. Jame yra universali renginių erdvė, pagalbinės patalpos renginių dalyviams ir lankytojams. Kupolėje vyks folkloro koncertai, kūrybinės stovyklos, vasaros kino seansai. Stiklo ir betono statiniui iš ES lėšų buvo skirta 420 tūkst. eurų, rajono savivaldybė prisidėjo 169 tūkst. 200 eurų.

Biržų rajone didelį išgąstį patyrė 50 metų moteris. Kilus barniui 40 metų sugyventinis pagriebė grandininį pjūklą, paleido jį ir, nukreipęs į moterį, pagrasino papjauti.

Moteris išsigando, juolab kad prieš tai sugyventinis smurtavo – bandė ją smaugti. Nors buvo ankstyvas rytas, sulaikytas įtariamasis į alkoholio matuoklį pripūtė beveik 3,3 promilės.

Eitminių gatvėje ketvirtadienį važiuodamas dviračiu 22 metų vyras partrenkė ir mirtinai sužalojo staiga į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje išėjusią 64 metų moterį.

Dviratininkas buvo blaivus.

Lazdijų rajono miestelio gyventojai artėjant kraštiečio poeto Sigito Gedos 80-osioms gimimo metinėms Ančios ežere prie fontano sukūrė originalią instaliaciją, kuria bus galima grožėtis visą vasarą.

Lazdijų kultūros centro ir Veisiejų kultūros namų darbuotojai iš sudžiūvusių augalų kūrė S.Gedos kūryboje pasikartojančius simbolius: žmogų, žirgą, paukštį, gėlę, mėnulį ir medį.

Užvakar pusę dviejų nakties Rokiškio rajone buvo padegtas prieš 18 metų pagamintas „Opel“ mikroautobusas. Daugiabučio namo aikštelėje liepsnų apimtą automobilį pastebėjo pravažiuojantis žmogus.

Ugniagesiai gaisrą įveikė, tačiau iš mikroautobuso priekinės dalies nedaug kas liko sveika – išdegė variklio skyrius, prietaisų skydelis, nuo karščio apsilydė sėdynė. Gaisro padarytą nuostolį savininkas įvertino 3,5 tūkst. eurų. Įtarus padegimą gaisro tyrimą perėmė policija. Toje vietoje mašina stovėjo beveik pusantros savaitės. Ji buvo ruošiama techninei apžiūrai.

Lankytojai jau gali apžiūrėti restauruotą Stragnų koplyčią-mauzoliejų netoli Priekulės (Klaipėdos r.). Per trejus metus buvo restauruoti koplyčios pamatai, fasado akmenų ir plytų mūras, atkurta stogo čerpių danga, suremontuoti bokšteliai, pagal ikonografinę medžiagą atkurta medinė perdanga virš rūsio, medinės durys.

Koplyčia-mauzoliejus statyta XIX–XX a. sandūroje. Pokariu ji buvo nusiaubta: palaikai išniekinti, mauzoliejus išplėštas. Dabar koplyčioje turistams pristatomas garso ir šviesos pasakojimas.

Paryčiais kaime netoli Rokiškio žmonės pamatė liepsnojantį gyvenamąjį namą. Ugniagesių žiniomis, namas priklauso dviem savininkams – viena pusė stovi tuščia, kitoje gyvena sena moteris. Jos dalyje ir plykstelėjo liepsnos.

Apmalšinę ugnį gelbėtojai pateko į vidų ir rado kambaryje ant grindų gulinčią dūmų prisikvėpavusią šeimininkę. Ją ugniagesiai iškėlė per langą ir perdavė medikams. Gelbėtojų žiniomis, moteris atsigavo, bet dar gydoma reanimacijos skyriuje. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo užsidegus senam šaldytuvui.

Vidurnaktį Aukštaičių gatvėje buvo padegtas apynaujis „Audi“ automobilis. Jis stovėjo aikštelėje prie santechnikos priemonėmis ir katilais prekiaujančios parduotuvės. Šalia įsikūrusi automobilių plovykla. Liepsnų apimtą automobilį gyventojai pastebėjo pusę trijų nakties.

Per gaisrą apdegė galinė automobilio dalis ir salonas. Gaisravietę apžiūrėję ugniagesių inspektoriai įžvelgė padegimą. Gaisro tyrimą perėmė policija, tačiau padegėjas dar nenustatytas. Policijos žiniomis, 2019 metais pagamintas automobilis priklauso vienai įmonei, turinčiai filialus šalies miestuose.

Savitiškio gatvėje veikiančioje didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėje buvo rasti trys šoviniai su juosta. Pavojingą radinį darbuotojai aptiko peržiūrėdami metalo atliekoms skirtą didžiulį konteinerį.

Jo dugne tarp kitų sumestų gelžgalių gulėjo metalinė juosta su šoviniais. Šioje aikštelėje atliekos ir kiti nereikalingi daiktai iš gyventojų priimami nemokamai.

Respublikos gatvės namo kieme susipykusiems dviem girtiems 36 metų ir 37 metų vyrams kumščių nepakako. Jaunesnis pagriebė kastuvą ir trenkė priešininkui. Smūgio būta stipraus – vyrui lūžo skruostikaulis, sumušta akis.

Iš pradžių nukentėjėlį apžiūrėjo panevėžiečiai medikai, paskui jį perdavė Kauno klinikų kolegoms. Nukentėjėliui nustatytas per 1,6 promilės girtumas, įtariamasis į alkoholio matuoklį pripūtė dvigubai daugiau – beveik 3,2 promilės.

Trečiadienio popietę atnaujintame Šiaulių pėsčiųjų bulvare šurmuliavo vaikai. Vežimėlius stumiantys jauni tėveliai ir mamytės su savo atžalomis skubėjo į šventę „Aš – mažasis šiaulietis“. Per Tarptautinę vaikų gynimo dieną pagerbiami per pastaruosius vienus metus Šiauliuose gimę vaikai.

Šiemet į jau aštuonioliktą kartą rengiamą mažųjų šiauliečių šventę buvo išsiųsti 835 kvietimai. Dalyvauti šventėje panoro 552 naujagimių tėvai. Jie savo atžalas užregistravo mažojo šiauliečio pažymėjimui gauti.

Klaipėdoje jau greitai nebebus kur laidoti mirusiųjų, todėl jau keletą metų dairomasi naujų kapinių vietos aplinkiniuose rajonuose.

Dabar uostamiesčio valdininkų akys nukrypo į netoli Kretingalės esančius Glaudėnus. Jie yra šalia Klaipėdos ir uždaryto sąvartyno, aplink kurį nustatyta 800 metrų sanitarinė zona. Vadinasi, gyvenamųjų namų statyba čia negalima, o rengti kapines leidžiama. Iš viso buvo analizuojamos galimybės įkurti kapines 10 vietų Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. Jau įvyko vienas uostamiesčio vadovų susitikimas su Glaudėnų apylinkių gyventojais, numatytas dar vienas.

Metelių regioninio parko darbuotojai pranešė, kad balinių vėžlių patelės Pietų Lietuvoje ieško šiltų, smėlėtų šlaitų, kuriuose galėtų saugiai padėti kiaušinius. Vėžlienės kiaušinius deda nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Lietuvoje vėžliukai išsirita iš kiaušinių rugsėjo pradžioje, tačiau lieka žiemoti po žeme iki pavasario.

Kad jaunikliai per žiemą nesušaltų, žinomos dėtavietės rudenį uždengiamos eglių šakomis arba iškasti vėžliukai pervežami į Lietuvos zoologijos sodą. Metelių regioninis parkas jau du dešimtmečius saugo balinius vėžlius atkurdamas jų gyvavietes ir imdamasis pagalbinio veisimo Lietuvos zoologijos sodo inkubatoriuje.

Jame sustiprėjusių vėžliukų tikimybė likti gyviems gamtoje didesnė nei 90 proc., o tų, kurie lieka natūralioje buveinėje, – vos daugiau nei 10 proc. Apie migruojančias pateles vairuotojus įspėja specialūs ženklai (nuotr.). Parko darbuotojai primena, kad ant kelio rastų vėžlių negalima savintis, nereikia ieškoti specialios pagalbos: „Jei pastebėjote vėžlį ant kelio ar prie jo, tik patraukite jį į saugią vietą. Palikite vėžlius ramybėje.“