Byla dėl atimtų vaikų teismų labirintais klaidžiojo beveik ketverius metus, tačiau tai dar ne pabaiga.
Sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam teismui, o jei niekas nepasikeis – ir Europos žmogaus teisių teismui.
Ieškinį smarkiai sumažino
Jau įpusėjo penkti metai, kai iš jaunos kretingiškių šeimos septyniems mėnesiams buvo neteisėtai atimti du vaikai.
2019 metų gegužę Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai jau buvo išnagrinėję bylą ir paskelbę sprendimą – Kretingos rajono savivaldybė šeimai turi sumokėti 40 tūkst. eurų.
Kretingiškiai buvo pateikę tris kartus didesnį neturtinės žalos ieškinį – po 30 tūkst. eurų kiekvienam šeimos nariui.
Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tuomet teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar šią bylą turėjo nagrinėti būtent administracinis teismas, ir nutarta kreiptis į Specialiųjų teisėjų kolegiją.
Ji nutarė, kad neteisėtai atimtų vaikų istorija bus iš naujo nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.
Čia nuspręsta, kad pagal įvykio vietą jos turi imtis Kretingos apylinkės teismas.
Teismas nusprendė, kad atsakove įvardinta Kretingos rajono savivaldybė, kuriai tuo metu priklausė Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnyba, šeimai turi sumokėti tik 10 tūkst. eurų neturtinės žalos – dviem vaikams ir tėvams po 2500 eurų.
Tokį pat sprendimą paliko ir Klaipėdos apygardos teismas.
Moters žodžiais netikėjo
Atvertus bylą valdininkai turėjo progą atsiprašyti tėvų, iš kurių ilgam laikui buvo neteisėtai atėmę du mažamečius sūnus, ir teismo procesą baigti taikos sutartimi, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo ir tikėjosi, kad pavyks iš viso nepatirti finansinių nuostolių.
Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų.
Šeima buvo išdraskyta septynis mėnesius, nors nuo pat pirmosios akimirkos motina tvirtino, jog kraujosruvų ant šešiamečio kūno atsirado tik dėl to, kad jis linkęs žalotis.
Tačiau moters žodžiais valdininkai netikėjo.
Jie nekreipė dėmesio ir į jos tikinimus, kad mažametis turi raidos sutrikimų.
Nuo tėvų buvo atplėštas ir tuomet tik vienų metų ir aštuonių mėnesių berniukas, nors ant jo kūno nebuvo jokių smurto ženklų.
„Tokia situacija, kai vaikai atskiriami nuo tėvų septyniems mėnesiams, negalima, ir už tai turi būti atlyginta bent iš dalies.
Mums buvo svarbiausia įrodyti, kad savo vaikus mylime ir buvome nekaltai apkaltinti“, – sakė 30 metų kretingiškė.
Atėmė ir antrą vaiką
Bėdos šeimą užgriuvo 2017 metų lapkričio pradžioje, kai ant šešiamečio žando ir nugaros darželio auklėtoja pastebėjo mėlynių.
Atėjusi į darželį pasiimti sūnaus motina jo neberado. Kitą dieną per pusryčius du policijos ekipažai iš namų išvežė ir mažąjį sūnų, nors ant jo kūno nebuvo jokių sužalojimų.
Šoko ištikta motina aiškino, kad vyresnysis sūnus linkęs žalotis, jam nustatytas neįgalumas, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, vėliau jis buvo nutrauktas.
Delsimas – nepateisinamas
Abu vaikai tris mėnesius gyveno socialinių paslaugų centre, vėliau perkelti į laikinųjų globėjų namus. Tėvams jie buvo grąžinti 2018-ųjų birželio 1-ąją.
Vaiko raidos centro specialistų išvados visiškai sutapo su motinos anksčiau išsakytais argumentais. Mėlynės ir nubrozdinimai ant šešiamečio kūno atsirado dėl berniuko sveikatos sutrikimų.
Teisme Kretingos rajono savivaldybė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti.
Vis dėlto prieita prie išvados, jog atsakovė nepateisinamai ilgai delsė grąžinti vaikus tėvams, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ji pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą.
Tačiau pabrėžta, kad visą šį laikotarpį tėvų ir vaikų ryšys nebuvo nutrauktas, tėvams buvo teikiama informacija apie vaikus, sudarytos sąlygos bendrauti ir tėvai šia teise naudojosi, todėl tokiu būdu buvo užtikrintas vaikų ir tėvų tarpusavio ryšio tęstinumas.
Tiek globos įstaigoje, tiek vėliau pas globėją broliai gyveno kartu, jiems buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
