Tiesa, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pripažįsta, kad brigados dydžio karinio vieneto priėmimui Lietuvoje šiuo metu turimos infrastruktūros nepakanka – ji galėtų atsirasti ne mažiau kaip per artimiausius penkerius metus.
Svarbus vizitas
Rūdninkų karinio poligono atidaryme ketvirtadienį sudalyvavęs prezidentas G.Nausėda teigė manantis, kad NATO viršūnių susitikimo metu šalims narėms pavyks rasti formuluotes, kurios leis efektyviai dirbti su tomis valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai, pirmiausiai – su Vokietija.
„Ateinančią savaitę mus aplankys Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, manau, kad tikrai nemažą pokalbio su juo dalį sudarys būtent jų planai stiprinti savo karines pajėgas Lietuvoje.
Nemanau, kad tai yra skepsis – tai yra galbūt šiek tiek skirtingos pozicijos tarp NATO sąjungininkų, bet bendras suvokimas, kad grėsmė egzistuoja, kad privalome rengtis, egzistuoja, ir tai nuteikia mane optimistiškai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas vylėsi, kad susitikimo metu Vakarų lyderiams pavyks tiek įtvirtinti aiškią Rusijos grėsmę, tiek priimti sprendimus, kurie leistų stiprinti rytinį NATO flangą.
G.Nausėdos teigimu, NATO viršūnių susitikime bus tariamasi ir dėl regiono gynybos planų atnaujinimo, oro gynybos – bus atkreipiamas Vakarų lyderių dėmesys, jog regione pasikeitė tiek politinė, tiek geopolitinė situacija.
„Ypač Baltarusijos veiksnys, kuris, kaip matome, Ukrainos karo atveju tampa ganėtinai svarbus strategiškai ir taktiškai, į tai turi būti atsižvelgta. Nes tokiomis apystovomis, kuriomis gyvenome anksčiau, kai Baltarusija bent apsimesdavo turinti kažkokį nepriklausomumą, mes nebegyvename, ir situacija yra pasikeitusi.
Baltarusijos teritorija yra visiškai laisva Rusijos kariuomenės judėjimui, todėl galimybės reaguoti arba turėti tam tikrą reagavimo laiką siaurėja iki minimumo. Turime kalbėti ne apie galimą pastiprinimą intervencijos atveju, bet apie tai, kad kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės.
Todėl buvo priimti sprendimai jau dabar didinti kai kurių valstybių karių skaičių čia, Lietuvoje, papildomai suteikti karinės technikos, o oro gynybos režimas yra dar viena, svarbi šio proceso dalis“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prireiks ne vienerių metų?
Gerų žinių iš NATO viršūnių susitikimo Lietuvai taip pat laukiantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neslėpė, kad brigados dydžio karinio vieneto priėmimui Lietuvoje šiuo metu turimos insfrastruktūros nepakanka. Ji galėtų atsirasti ne mažiau kaip per artimiausius penkerius metus.
„Taip, infrastruktūros papildomai reikėtų. Tai iš karto galiu patvirtinti. Ji nesukuriama rankos mostelėjimu. Yra kas norėtų tos infrastruktūros čia ir dabar. Ją galima pastatyti per keliolika metų. Aš manau, kad, jeigu bus tokie sprendimai, juos ir įgyvendinsime. Bet, sakyčiau, toks projektas mažiausiai penkiems metams“, – skaičiavo A.Anušauskas.
Paklaustas, kam prašyti daugiau karių, jei dar neturėsime kur jų priimti, ministras aiškino, kad net ir gavusi, ko prašo, Lietuva brigados dydžio karinio vieneto nesulauktų iškart. Jo suformavimui taip pat reikia nemažai laiko.
„Neįsivaizduokite, kad visos šalys nedelsiant sukuria pajėgumus. Visi puikiai supranta, kad tai – ne vienos dienos, mėnesio ar netgi metų procesas. Tam reikia ruoštis. Ruošiasi ir siunčianti šalis, kurdama savo pajėgumus, ir priimanti šalis, statydama infrastruktūrą“, – nurodė A.Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys svarstė, kad Lietuva kartu su sąjungininkais turėtų apsibrėžti, kiek laiko prireiktų nusimatytiems tikslams įgyvendinti.
„Noriu pabrėžti, kad bataliono ar brigados dislokavimas čia, Lietuvoje, yra labai svarbus tiek atgrasant, tiek laiku reaguojant. Bet mes su sąjungininkais turime aiškiai apsibrėžti, kada mes turime turėti, kokiame reakcijos laike čia turime turėti brigadą. Tuo klausimu mes dabar labai dirbame kartu su pagrindiniu mūsų sąjungininku – Vokietija“, – kalbėjo jis.
„Tikrai aš manau, ką ir anksčiau klausėt prezidento, aš tikiuosi, kad šią vasarą bus labai geros informacijos mums“, – vylėsi V.Rupšys.
Nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, jai vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija. Šiuo metu Rukloje tarnauja apie 1600 sąjungininkų karių, iš kurių apie 1000 yra skyrusi būtent Vokietija. NATO viršūnių susitikime Lietuva sieks brigados, kurią paprastai sudaro 1500–3500 karių.
