Ekspertai pastebi, kad artėjant 20-ajam Kinijos komunistų partijos kongresui, šalies prezidentas Xi Jinpingas sieks išspręsti augančių kainų, infliacijos problemas, todėl Pekino spaudimas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje – tikėtinas scenarijus.
Reikšminga dalis
Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta įsitikinęs, kad maisto kainų kilimas Kinijoje gali neigiamai paveikti ir taip jau įsiaudrinusios kinų visuomenės nuotaikas, tad Pekino spaudimas Kremliui dėl jo karo Ukrainoje – tikėtinas scenarijus.
„Ukrainos grūdų eksportas į Kiniją tikrai buvo gana reikšmingas, sudarė aukštą procentą. Tai neigiamai paveiks vidinę Kinijos maisto rinką, kainos tikrai didės, o tai visada kelia didelį Kinijos visuomenės nepasitenkinimą, nes Kinijoje maisto produktų kainos visada buvo nedidelės.
Kai kurie produktai, ypač mėsa, kartais būdavo iš dalies subsidijuojami arba drastiškai sumažinamas PVM, kad įvairių maisto produktų kainos būtų prieinamos visiems.
Todėl šis karas gali tam turėti neigiamą įtaką, padidinti visuomenės nepasitenkinimą, nes pastaruoju metu infliacija neaplenkė net ir Kinijos, nors ji, žinoma, nėra tokia reikšminga kaip Europoje“, – lrytas.lt nurodė R.Boruta.
Sunkūs metai
Ekspertas pastebi, kad šie metai yra itin politiškai sudėtingi Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, o Šanchajaus uždarymas buvo ir tebėra didelis politinis ir ekonominis iššūkis visai šalies valdžiai.
Kinija, kuri laikosi „nulinės COVID-19 tolerancijos“ strategijos, nuo kovo iki birželio Šanchajuje buvo paskelbusi griežtą karantiną, atvejų skaičiui mieste perkopus 100 tūkst. – tada visuomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas dėl maisto trūkumo ir nelanksčios politikos.
„Ne tiek daug laiko liko iki 20-ojo Kinijos komunistų partijos kongreso, kuris įvyks rudenį. Partija tikrai nenorėtų leisti reikšmingo grūdų trūkumo ar išaugusių maisto kainų. Žinoma, bus ieškoma rinkų, kurios galėtų tą dėl sumažėjusio Ukrainos grūdų eksporto atsiradusią skylę padengti, tačiau galima tikėtis, jog Kinija galėtų, nors ir ne atvirai, bet diplomatiniais kanalais išreikšti nepasitenkinimą dėl grūdus eksportuojančių Ukrainos laivų blokavimo.
Galima tikėtis, kad Kinija darys spaudimą Rusijai, tačiau tai nebus akivaizdu – turbūt aiškių ženklų mes nepastebėsime. Tačiau maisto kainų, infliacijos problemos Kinijoje tebeauga, ir jas kažkada reikės spręsti. O bet koks reikšmingesnis šių rodiklių padidėjimas Xi Jinpingui prieš partijos kongresą būtų labai neparanku ir žalinga“, – pabrėžė R.Boruta.
R.Boruta neatmeta, kad Kremliaus režimui Kinijos, kaip vienos svarbiausių sąjungininkių, balsas bus svarbus.
„Karo Ukrainoje kontekste Kinijos įtaka Rusijos atžvilgiu yra išaugusi, nes šiuo metu Kinija turbūt yra viena iš labai mažos grupelės šalių, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai palaiko Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Rusijos ekonominės problemos, nors šiuo metu nėra aiškios matomos, ilguoju laikotarpiu didės, todėl jai reikės vis labiau atsiremti į ekonominius santykius su Kinija“, – teigė jis.
Rūpesčių netrūksta
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė Dovilė Jakniūnaitė savo ruožtu teigė mananti, kad jeigu Kinija ir darytų spaudimą Rusijai dėl blokuojamo Ukrainos grūdų eksporto, tas spaudimas nebūtų viešai matomas.
„Jeigu apskritai tokia galimybė galėtų būti, ji būtų labai, labai nevieša, labai iš tolo. Kinija stengiasi laikyti atstumą ir jokio spaudimo Rusijai nedemonstruoti. Dabar kalbame apie maisto krizę, iš tiesų daug krizių prognozuojama, tai nenustebčiau, jeigu būtų imtasi kokių nors veiksmų, bet greičiausiai labai mažai apie tai sužinotume.
Be to, klausimas, kaip tai (grūdų eksporto blokada – aut.past.) realiai pradės jaustis – viena yra prognozuoti, kita yra apčiuopiamai pajusti vienokias ar kitokias pasekmes“, – pabrėžė politologė.
Iki šiol Kinijos vaidmuo Rusijos pradėto karo atžvilgiu buvo miglotas – D.Jakniūnaitės teigimu, Pekinas stengėsi laikyti atstumą, demonstruoti neįsitraukimą, nes turi daug priklausomybės ryšių su Vakarais.
Vis dėlto, politologė teigė nesitikinti jokio aktyvesnio Kinijos įsitraukimo, ypač užimant Rusijai palankesnę poziciją.
„Šanchajus buvo du mėnesius uždarytas, kovoja su kovidu, turi daug vidinių iššūkių, rūpesčių dėl ekonomikos, kurie nėra tik Rusijos kontekste. Veikia daug veiksnių, kurie neskatina labai aktyviai įsitraukti“, – pabrėžė politologė.
Suvaldytos ambicijos
Kiek nurimti turėtų ir itin agresyvios Kinijos ambicijos – anot R.Borutos, dėl ekonominių iššūkių ir įsiaudrinusios visuomenės problemų bent šiuo metu pagrindinis Pekino dėmesys bus nukreiptas į vidaus politiką.
„Po Xi Jinpingo atėjimo į valdžią Kinija tapo daug agresyvesnė, ypač savo kaimynystėje, kalbant apie Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūras. Tačiau veiksnių, kurie lemtų Kinijos ryžtą kariniu būdu pasiekti kokių nors ambicijų ir tikslų, atsiradimo tikimybė šiuo metu yra nedidelė.
Ukrainos kontekstas negelbėja Pekino skaičiavimams dėl jo ambicijų ir įtakos zonų – manau, jis pamatė, kokios gali būti pasekmės, jei Kinija ryžtųsi ginklu siekti savo ambicijų regione“, – įvertino jis.
