Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad toks pasiūlymas pirmiausiai kyla iš Jungtinės Karalystės noro, pasitraukus iš ES, užsitikrinti svarbų vaidmenį pasaulio politikoje, be to, nukreipia dėmesį nuo pagrindinio Ukrainos tikslo – narystės ES bei NATO.
Tiesa, neatmetama, kad alternatyvi sąjunga su Ukraina galėtų susiburti savaime, jeigu kuri nors valstybė ar valstybių grupė, kurių ekonominius interesus labiausiai pamina Rusijos karas Ukrainoje, galiausiai nuspręstų tiesiogiai įsitraukti į karą su Rusija.
Vienytų nusivylimas
Remdamasis šaltiniais Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ praėjusią savaitę paskelbė, kad B.Johnsonas Ukrainos prezidentui pasiūlė naująjį aljansą, kuris suvienytų valstybes, aktyviai remiančias Ukrainos kovą už laisvę, nares taip pat esą jungtų nepasitikėjimas ES politika ir nusivylimas Vokietijos reakcija į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Pats V.Zelenskis ar jo komanda savo pozicijos dėl tokios idėjos neišsakė. Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį teigė, kad Lietuva kol kas nematė jokio konkretaus pasiūlymo dėl alternatyvaus aljanso, tačiau, anot ministro, verčiau reikėtų stiprinti NATO ir spręsti dabartines Aljanso dilemas.
L.Linkevičius: „Europos Sąjunga tampa neveiksni“
Buvęs krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius pastebi, kad Europos Sąjungą apėmusi neveiksnumo krizė – besitęsiant brutaliam Rusijos karui Ukrainoje, Vakarų valstybės visą mėnesį negali sutarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo ir kasdien Kremliaus karo mašinai vis dar sumoka po milijardą eurų už rusišką naftą ir dujas.
Nepaisant to, ilgametis diplomatas abejoja B.Johnsono pasiūlyto naujo aljanso nauda. L.Linkevičiaus teigimu, tokios alternatyvos nukreipia žvilgsnį nuo pagrindinio Ukrainos tikslo.
„Pastaruoju metu pasigirsta visokių alternatyvių kelių, kaip patenkinti euroatlantines Ukrainos ambicijas. Į tai žiūrėčiau labai atsargiai, nes visos tos alternatyvos nustumia nuo pagrindinio kelio, kurio, mano žiniomis, Ukraina neatsisako – narystės NATO.
Nuo 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte, kiekvieno viršūnių susitikimo metu kartojama, kad Ukraina ir Sakartvelas bus NATO narėmis. Dabar laukiame birželio pabaigos, kad NATO viršūnių susitikime šitas pažadas būtų pakartotas“, – lrytas.lt sakė L.Linkevičius.
L.Linkevičius taip pat pastebi, kad nebėra jokių priežasčių – nei moralinių, nei politinių, nei techninių – nepradėti diskusijų dėl ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai.
Savo ruožtu pačios ES neveiksnumo problemas, anot diplomato, būtų galima bandyti spręsti tam tikrais klausimais įvedant kvalifikuotos daugumos balsavimą, taip išvengiant atvejų, kai viena valstybė neleidžia priimti likusioms Bendrijos narėms reikalingų sprendimų.
„Europos Sąjunga tikrai tampa neveiksni. Žiūrėkime į faktus: virš trijų mėnesių vyksta brutaliausias konfliktas, o diskusijos dėl šeštojo sankcijų paketo truko apie mėnesį. Dabar dėl naftos priimtas dalintis sprendimas. Jis, aišku, geras žingsnis į teisingą pusę, bet tai nesustabdys karo – duota pusė metų perorientuoti eksporto kryptis, embargas yra nepilnas.
Iki šiol skaičiai buvo žiaurūs: kiekvieną dieną Vakarai sumokėdavo po milijardą eurų į Rusijos biudžetą už dujas ir naftą. Ir tris mėnesius besitęsiančio konflikto fone maitindavo karo mašiną. Vadinti tai veiksmingumu – sudėtinga“, – pabrėžė L.Linkevičius.
R.Vilpišauskas: naujo aljanso idėja, pateikta kaip alternatyva, mažina jo patrauklumą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, kad B.Johnsono siūlymas pirmiausiai kyla iš Jungtinės Karalystės vidaus politikos ir šalies poreikio užsitikrinti sau vaidmenį pasaulio politikoje.
„Po „Brexit“ referendumo tie, kas agitavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, ėmėsi aktyvių pastangų bandant parodyti, kad Jungtinė Karalystė ir išstojusi iš ES gali būti svarbia pasaulio ir Europos politikos veikėja. Savo nišos ieškojimas, vaidmens, kuriuo parodytų savo svarbą, yra bent dalis atsakymo.
Kai vasario mėnesį buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Lenkijos, JK ir Ukrainos, bent man susidarė įspūdis, kad aktyviausiai viešai komentavo ir jos svarbą akcentavo būtent B.Johnsonas ir jo Vyriausybės kolegos“, – lrytas.lt priminė R.Vilpišauskas.
Tai, kad B.Johnsonas idėją apie naują tarptautinį aljansą formuluoja kaip alternatyvą ES ir NATO, o ne papildymą šioms jau egzistuojančioms organizacijoms, anot jo, gerokai mažina tokio naujo formato patrauklumą tiek Lietuvai, tiek Ukrainai, aktyviai siekiančiai narystės jose.
„Vakar Ukrainos prezidentas Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo metu nuotoliniu būdu pakartojo, kad Ukraina jau pateikė visą informaciją, reikalingą Europos Komisijai parengti nuomonę apie ją ir tikisi, kad birželio pabaigoje vyksiančiame kitame EVT susitikime jau bus pasiūlyta narystės perspektyva“, – kalbėjo politologas.
Savo ruožtu R.Vilpišauskas teigė nemanantis, kad ES yra sukaustyta neveiksnumo: „Tai yra įprastos problemos ieškant kompromisų, tokių susitarimų, kaip ir priimtas praėjusią naktį dėl šeštojo sankcijų paketo. Tokie susitarimai tarp visų valstybių narių užima laiko tada, kai jie gali lemti reikšmingas ekonomines pasekmes konkrečioms valstybėms. Bet ES taip veikia“.
D.Antanaitis: „Naujas aljansas greičiausiai bus“
Tuo metu karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad jokios aiškios logikos naujame JK, Ukrainą, Lenkiją, Turkiją bei Baltijos šalis apimančiame kariniame aljanse nebūtų.
„Kalbėti apie naują aljansą, ypač tokį, kuris sudarytas iš trijų Baltijos valstybių bei Britanijos ir galbūt Turkijos, manau, yra truputį per anksti, o ir reikalo nėra, nes ir taip esame galingiausiame pasaulyje Aljanse – NATO.
Be to, geografiškai šių valstybių niekas neriša – tiksliau, riša tik Baltijos valstybes, o Turkija ir Britanija yra pakankamai toli viena nuo kitos. Taip pat skirtingos ekonomikos, skirtingi kariniai pajėgumai.
Todėl kažkokios aiškios logikos tame nėra ir karine prasme, nes papildomos karinės galios negautume“, – lrytas.lt pastebėjo D.Antanaitis.
Vis dėlto, D.Antanaitis pastebi, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungai iš tiesų vertėtų permąstyti Europos kontinento saugumo struktūrą.
Be to, karybos ekspertas neatmeta, kad tam tikras karinis aljansas su Ukraina gali susiburti savaime, kurioms nors valstybėms nusprendus tiesiogiai įsitraukti į karą ir prisijungti prie ukrainiečių kovos.
„Jei kalbame konkrečiai apie Ukrainą, manau, kad aljansas, tikėtina, kažkoks bus, ypač jeigu Rusija iš tiesų paskelbs karą Ukrainai – tada ir kitos valstybės galės paskelbti, kad prisijungia prie ukrainiečių kaip sąjungininkai.
Jei kokia nors valstybė prisijungia prie Ukrainos kaip sąjungininkė, tada ir atsiras Ukrainos bei kokios nors valstybės ar valstybių grupės aljansas“, – pastebėjo jis.
D.Antanaitis pabrėžė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turi įtakos ir kitų valstybių ekonomikoms, todėl tos valstybės, kurių ekonominiai interesai dabar paminami labiausiai, galėtų svarstyti prisijungti prie Ukrainos kaip sąjungininkės.
„Vertinant, kas tos valstybės galėtų būti, reikėtų pagalvoti, kieno didžiausi interesai dabar paminami Ukrainoje. Šiai dienai aiškiai to įvardyti negaliu – galbūt tai galėtų būti Jungtinė Karalystė, galbūt Turkija, bet tai būtų stipri spekuliacija iš mano pusės“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Jo teigimu, B.Johnsonas į savo naujojo aljanso viziją įtraukė ir Turkiją, kadangi Rusija kelia grėsmę Turkijos laivybai Juodąja jūra.
Pasak D.Antanaičio, kiekviena NATO valstybė turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl galimo įsitraukimo į karą Ukrainoje, nevertinant to kaip viso Aljanso karo prieš Rusiją.
„Kiekviena NATO valstybė yra atskira ir nepriklausoma, turinti teisę priimti savarankišką sprendimą, ką ji galėtų veikti ne NATO sudėtyje.Prisiminkime mūsų operaciją Irake, kada kelios NATO valstybės dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje ne po NATO vėliava“, – priminė jis.
