Žingsniuodami Lietuvos miestų gatvėmis svečiai iš Vakarų Europos daugybę metų nepaliaudavo stebėtis, kodėl žmonių gausiai lankomose vietose nėra tualetų, o išlikusieji nuo sovietinių laikų – apgailėtinos būklės.
Kaunas šiuo požiūriu – ne išimtis. Panašių vertinimų galima išgirsti visuose didžiuosiuose šalies miestuose, o apie poilsiautojų įpročius Palangoje gamtinius reikalus atlikti jūroje kuriami anekdotai.
Pirmasis Kauno valdžios bandymas atsikratyti garbės nedarančio paveldo baigėsi dideliu skandalu, mat už konteinerinio tualeto prie Kauno pilies įrengimą 2008 metais buvo sumokėta 153 tūkst. eurų – tuo metu tai buvo išties įspūdinga pinigų suma.
Apie auksiniu pramintą Kauno tualetą rašė net užsienio šalių žiniasklaida, o kitų Lietuvos miestų gyventojai tiesiog leipo juokais – esą tik Kaune galima prasukti tokį pelningą verslą.
Statybos aplinkybėmis susidomėjo teisėsauga ir teisiamųjų suole atsidūrė 12 turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu, dokumento klastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu kaltintų asmenų – savivaldybės tarnautojų bei bendrovės „TK sprendimai“ atstovų.
Dauguma jų po kelerius metus trukusio teismo proceso buvo išteisinti, o surūdijusį ir naudoti netinkamą tualetą prieš trejus metus teko nukelti ir parduoti aukcione.
Antrojo bandymo teko laukti beveik du dešimtmečius, mat tik dabar rekonstruojamame Ąžuolyno parke kauniečiai išvydo keturkampį pastatą. Nors jo durys užrakintos, gerai pažįstami ženklai ant sienų neleidžia abejoti – tai viešasis tualetas.
Kauno savivaldybės atstovai paaiškino, kad tualetas dar galutinai neįrengtas, tačiau kai pradės veikti, lankytojai esą neatsidžiaugs įrenginiu.
Naujieji tualetai bus išmanūs ir po kiekvieno kliento apsilankymo patys išsivalys. Jie veiks visą parą, o už paslaugas bus galima atsiskaityti tiek euro monetomis, tiek banko kortele. Tai padarius automatiškai atsivers durys.
Sprendimas apmokestinti paslaugas – visiškai teisingas. Savivaldybė tikrai nepralobs surinktų pinigų sąskaita, tačiau jie bent jau galės padengti dalį išlaidų tualetų priežiūrai. Be to, žmonės pasižymi keista savybe: jie visiškai nevertina ir nesaugo nemokamai gauto daikto.
Po apsilankymo tualete durys užsirakins, bus nuplautos grindys ir kitos detalės. Viduje esanti įranga pagaminta iš nerūdijančiojo plieno, todėl vandalai jos nesugebės įveikti. Tiesa, apsaugoti nuo piktavalių išorės sienų nėra galimybių ir jau po kelių dienų ant jų atsirado grafičius primenančių keverzonių.
Kabinos šildomos, įrengta rankų plautuvė, veidrodis, rankų džiovintuvas, higieniški popieriaus ir muilo dozatoriai.
Du tualetai stovės Ąžuolyno parke, po vieną – Nemuno saloje bei Santakos parke. O svarbiausia, kad visa tai miesto biudžetui kainuos vos 273,5 tūkst. eurų.
Jeigu lygintume su auksinio tualeto kaina – siaubinga defliacija.
Tai – ne vienintelė gera naujiena, kuri turėtų palikti gerą įspūdį pirmą kartą Kauną aplankiusiam žmogui, – svečius žadama vaišinti švariu ir gardžiu vandeniu, kuris net Vakarų Europos šalyse tampa vertybe.
Tam pasitarnaus miesto viešosiose vietose įrengti geriamojo vandens fontanėliai-gertuvės. Šiuo metu atsigaivinti vandeniu iš tokių gertuvių galima dviejose vietose – Rotušės aikštėje bei Aukštaičių gatvėje.
Įmonės „Kauno vandenys“ atstovai pranešė, kad iki šios vasaros vidurio planuojama įrengti dar keturias gertuves. Jos veiks Kalniečių ir Draugystės parkuose, Studentų skvere bei Ąžuolyno parke, prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo.
Investicijos menkos, o nauda – didelė. Tiek geriamojo vandens fontanėliai, tiek didieji fontanai sukuria gyvo ir draugiško miesto įvaizdį, kurio fone nublanksta net akis badantys nebaigti darbai – niekaip į savo vietą negrįžtantys Vilniaus gatvės grindinio akmenys, statybininkų palikti pėdsakai Soboro prieigose ar pačiame Kaune centre stūksantys pastatai vaiduokliai.
