Sėkmės sulaukė ir alternatyvus projektas. Toliau į priekį juda koją saviems pakišti bandžiusio krikdemiškojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos flango su konservatoriumi Pauliumi Saudargu priešaky kartu su opozicija registruotos alternatyvios Civilinio kodekso pataisos. Jomis siekiama įtvirtinti „artimojo ryšio“ sąvoką.
Šis bandymas ieškoti dar didesnių kompromisų neįtikino partnerystės įteisinimą palaikančių koalicijos partnerių – anot jų, tokia „alternatyva“ visiškai nesprendžia šimtams tūkstančių lietuvių aktualių klausimų, o toks kolegų elgesys – negarbingas.
Abu projektai sulaukė po 70 balsų „už“. Civilinės sąjungos įstatymo projekto nepalaikė 49 Seimo nariai, balsavime susilaikė šeši parlamentarai. P.Saudargo projektas sulaukė 23 balsų „prieš“ ir 30 susilaikiusiųjų.
Kaip pasiskirstė balsai?
„Už“ civilinės sąjungos įteisinimą vienbalsiai pasisakė Laisvės frakcija, Liberalų sąjūdis (išskyrus „prieš“ balsavusį Juozą Baublį). Projektą palaikė ir didžioji dalis konservatorių frakcijos – 38 jos atstovai, o 12 narių buvo „prieš“ arba susilaikė.
„Už“ balsavo ir didesnė dalis socialdemokratų frakcijos – septyni nariai – o keturi buvo „prieš“ arba susilaikė, penkis „už“ pridėjo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Vieningai prieš šį projektą balsavo arba susilaikė valstiečiai ir „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Kitame balsavime dėl artimo ryšio nustatymo Civiliniame kodekse politikų balsai pasiskirstė atvirkščiai: „už“ balsavo valstiečiai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcija, taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Projektą dar palaikė 19 konservatorių, trys Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai, du socialdemokratai.
Abu projektai toliau kartu bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jie turėtų grįžti birželio 21 dieną.
Seimo salėje – chaosas
Politiniai žaidimai net tarp savų – krikdemų ir „laisviečių“ – Seimo salėje prasidėjo pačioje posėdžio pradžioje, net nepateikus šių klausimų.
Pirmuoju numeriu posėdyje turėjo būti sprendžiamas Civilinės sąjungos įstatymo projekto likimas, tačiau opozicija paprašė pusės valandos pertraukos. Tuomet prie mikrofono savo projektą pristatyti stojo P.Saudargas, tačiau valdantieji „laisviečiai“ rado, kaip jam atsikeršyti – taip pat šiam klausimui paprašė pertraukos.
Abiem siūlymams buvo pritarta, tad diskusijos dėl šių klausimų pusvalandžiu pavėlintos.
Tiesa, chaosas tuo nesibaigė. Netrukus politikai vienas po kito pusvalandžio pertraukėlių ėmė prašyti visiems įstatymų projektams iš eilės. Juos sudrausminti ėmėsi Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
Dar vienas bandymas
Praėjus pusvalandžiui, Seimo posėdžių salėje pristatyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą į priekį stojo viena jo iniciatorių konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Jautrus klausimas, todėl dar kartą noriu patikslinti – šis įstatymas yra lyčiai neutralus. Tai nereiškia, kad jis aktualus tik LGBT bendruomenei. Lietuvoje gyvena daugiau kaip pusė milijono suaugusių asmenų – 20–49 metų amžiaus – kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai – didžiulis skaičius, kuris atskleidžia, kiek galimai Lietuvoje yra asmenų, kuriančių tarpusavio santykius, tačiau jų neįteisinančių“, – sakė J.Sejonienė.
Ji pabrėžė, kad šis įstatymo projektas niekaip nesusijęs su LGBT bendruomenei priklausančių narių galimybe sudaryti santuoką ar įsivaikinti vaikus.
Konservatorė pasakojo pažįstanti ne vieną heteroseksualią porą, kuri nesirinko santuokos dėl įvairių priežasčių, todėl šis projektas, anot jos, būtų alternatyva įteisinant savo santykius nemažai daliai Lietuvos porų.
„Taip pat turiu skaudžios patirties su homoseksualiais asmenimis. Mano artimas žmogus, šiandien jo nebėra su mumis, nusižudė prieš vienuolika metų. Manau, kad jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis būtų man dėkingas. Ir tokių žmonių yra tikrai ne vienas“, – asmenine patirtimi pasidalijo J.Sejonienė.
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga. Civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Jei šis įstatymas būtų priimtas, jis užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat numatyta, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais. Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.
Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.
Sulaukė opozicijos klausimų
Projektą pristačiusi J.Sejonienė sulaukė klausimų, kodėl tai daro ne Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, o ji pati. Anksčiau T.V.Raskevičius yra pasakęs, kad projektą palaikys, bet tarp jo iniciatorių nebus, nes jame – pernelyg daug kompromisų.
„Norėčiau perfrazuoti gerai žinomą lietuvių liaudies posakį apie suknelę ir panelę. Toks vaizdas, kad čia yra iš esmės toks pats projektas, tas pats Raskevičius, tik ponios J.Sejonienės asmenyje. Tai yra dūmų uždanga“, – pareiškė „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.
Už drąsą „pristatyti kito žmogaus projektą“ konservatorę sveikino ir Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
„Aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad aš esu persirengęs T.V.Raskevičius. Aš palaikiau ir ankstesnį projektą. Tai yra akivaizdu ir aš to niekada neslepiau“, – atsakė J.Sejonienė.
Kitas Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas teiravosi, kokiais argumentais remdamiesi valdantieji „stumia“ šį įstatymo projektą.
„Ta saujelė kelių dešimčių žmonių, kuri prieš gerą savaitę susirinko, tikėtina, net ne į renginį, o į koncertą prie Katedros, neatspindi nei LGBTQ+ interesų, nei yra verta tautos priešinimo. Net jei vienai ar kelioms poroms tai įsivaizduojamai kažkuo padėtų, tai negali įkaitais paversti visų Lietuvos žmonių“, – tikino jis.
J.Sejonienė savo ruožtu pabrėžė, kad tų Lietuvos žmonių, kuriems nereikalingas šis teisinis reguliavimas, šis įstatymas niekaip ir nepalies.
„Nesusituokusių jaunų žmonių Lietuvoje daugiau nei pusė milijono. Kiek yra homoseksualių žmonių, patikslinti negaliu, bet spėju, kad skaičius galėtų artėti prie milijono. Tai ne dauguma, bet reikšmingas skaičius. Demokratija nėra diktatūra, į tokio žmonių skaičiaus teises mes negalime nekreipti dėmesio“, – kalbėjo politikė.
Valstietis Algimantas Dumbrava aiškino, kad vienalyčių asmenų santykiai yra nuodėmė, todėl svarstydami partnerystės įteisinimą, anot jo, „mes, krikščionys, tampame dviveidžiai“. Savo ruožtu J.Sejonienė atkirto nematanti, kaip partnerystės įteisinimas galėtų pakenkti krikščionims.
„Esu ne tik krikščionė, bet ir praktikuojanti katalikė, penkiolika metų gyvenu civilinėje ir bažnytinėje santuokoje, ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio teisinio reguliavimo įteisinimo. Neturiu jokių abejonių, kad tai galėtų kaip nors pakenkti krikščionims, katalikams, santuokoms“, – įsitikinusi politikė.
Valstietis Aurelijus Veryga nerimavo dėl prastų Lietuvos demografinių rodiklių, todėl jis klausė, kaip šis projektas prisidės prie lietuvių tautos išsaugojimo.
„Labai daug išsivysčiusių pasaulio šalių turi panašų reglamentavimą. Aš jums galėčiau atsakyti klausimu į klausimą – kurioje iš jų sumažėjo gimstamumas būtent po panašaus projekto įteisinimo?“ – pasiteiravo ji, pridurdama, kad žmonių pasirinkimas vėliau kurti santuokas ir gimdyti mažiau vaikų niekaip nesusijęs su partnerystės įteisinimu.
Dalis saviškių teikia alternatyvų projektą
Tiesa, partnerystės įteisinimui besipriešinantys politikai sukritikavo ir šią naują įstatymo projekto versiją. Seime įregistruota alternatyva – Civilinio kodekso pataisos dėl artimo ryšio. Ją įregistravo ir parlamente pristatė P.Saudargas.
„Anksčiau nebuvo tokios sąvokos, dabar mes siūlytume antroje knygoje įteisinti asmens teisę į artimą ryšį. Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymu numatytais atvejais“, – nurodė P.Saudargas.
Jo teigimu, artimąjį ryšį savaime turi šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, taip pat asmenys, sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pastebėjo, kad P.Saudargas su kolegomis dažnai vengia vadinti reiškinius tikraisiais vardais – pavyzdžiui, kažkada smurtą šeimoje pavadino smurtu artimoje aplinkoje, nors dažniausiai smurtaujama būtent šeimose.
„Dabar įvedate naują institutą, artimą ryšį. Mano klausimas toks: ar tame artimame ryšyje, skaitant jūsų pasiūlymą, galima turėti haremą Lietuvoje, priėmus šitą įstatymą?“ – juokais teiravosi socialdemokratas.
Savo ruožtu P.Saudargas pripažino, kad šis projektas – artimo ryšio įstatymas, niekaip nesukuria šeimos santykių. „Jis nesukuria iliuzijos, kad tai yra tapatu santykiams tarp vyro ir moters, sudariusiems santuoką“, – teigė jis.
Per 20 parlamentarų, daugiausiai prieš partnerystę pasisakančių politikų, teikiamos pataisos nustatytų, kad „artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“.
Pasak projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
Civiliniame kodekse taip pat būtų nustatyta, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.
Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
