Tačiau šis Seimo krikdemų ir dalies opozicijos bandymas neįtikino partnerystės įteisinimą palaikančių koalicijos partnerių – anot jų, tokia „alternatyva“ visiškai nesprendžia šimtams tūkstančių lietuvių aktualių klausimų, o toks kolegų elgesys – negarbingas.
„Tikrai to nematau kaip alternatyvos, matau tai kaip dūmų uždangą, kuri tokiu labai negarbingu būdu bando į vieną puslapį sudėti kažkokį naują „artimo ryšio“ apibrėžimą, kuris savaime nieko Lietuvos įstatymuose nekeistų“, – „Žinių radijo“ laidoje pabrėžė Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.
Mato kaip alternatyvą
Konservatorius P.Saudargas, kartu su daugiau nei 20 parlamentarų, registravo Civilinio kodekso pataisas – į Civilinį kodeksą siūloma įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką.
Artimas ryšys, pasak projekto rengėjų, yra asmens santykis su kitu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Pasak projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
Projektą pasirašė daugiau kaip dvi dešimtys parlamentarų, tarp jų – prieš partnerystę pasisakantys konservatoriai Paulius Saudargas, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis, Arvydas Pocius, Kazys Starkevičius, liberalas Ričardas Juška, dalis valstiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių.
„Kontekstas yra anksčiau jau registruoto Civilinio kodekso Šeštosios knygos pataisos, kurios įtvirtino susitarimą dėl bendro gyvenimo – tos pataisos Seime yra praėjusios pateikimo stadiją (A.Širinskienės teiktos pataisos, nuo 2017 metų įstrigusios Seimo komitete – aut.past.).
Ir būtent šiame „artimo ryšio“ įstatymo projekte mes ir duodame nuorodą, kad „artimas ryšys“ gali būti pripažintas ir sudariusiems sutartį dėl bendro gyvenimo.
Sutartis dėl bendro gyvenimo spręstų kartu gyvenančių žmonių praktines gyvenimo problemas, suteiktų teisinę apsaugą. Tai ir dėl susižinojimo dėl medicininės informacijos, paveldėjimo, turto pasidalijimo, nuomos santykių su trečiais asmenimis apsibrėžimo, ir dėl kitų tokių ūkinių, praktinių problemų“, – „Žinių radijo“ laidoje nurodė P.Saudargas.
Anot jo, dabar teikiamomis pataisomis būtų atsižvelgiama į partnerystės įteisinimo šalininkų pastabas.
„Įstatymo kritikai sakydavo, kad jame nekalbama apie emocinį ryšį, kad tai tarsi prilyginama įmonių teisei, verslo partnerių sutarčiai, todėl šis papildomas įstatymo projektas, papildantis antrąją Civilinio kodekso knygą dėl „artimo ryšio“, papildo aną projektą, ir bendrą variantą galima laikyti kaip alternatyvą kolegų registruotam Civilinės sąjungos įstatymui“, – aiškino konservatorius.
Pastebėjus, kad projekte minimą „artimą ryšį“ galima susikurti nors ir su 50 žmonių – nėra akcentuojama, kad sąjunga būtų tarp dviejų žmonių, P.Saudargas argumentavo, kad tokiu būdu įstatymas taptų aktualus didesniam ratui šalies gyventojų.
„Jis aktualus ne tik porai, gyvenančiai kartu. Jis gali būti aktualus senoliams, vienuoliams, gyvenantiems kartu, taip pat aktualus neturintiems giminystės ryšio, jeigu prižiūri asmenį, kuriam reikalinga priežiūra, globa. Tai yra daug platesniam ratui žmonių aktualus pataisymas“, – įsitikinęs politikas.
Nesprendžia praktinių klausimų
Savo ruožtu Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas pastebėjo, kad krikdemų inicijuotos pataisos nėra alternatyva Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Jo teigimu, P.Saudargo inicijuojamos pataisos praktinių klausimų nesprendžia.
„Būtent šis įstatymas tų praktinių problemų ir nesprendžia. Taip, jis taiko visiškai kitokį apibrėžimą, kad tie santykiai gali būti kaip akmenskaldžių draugijoje ar sodininkų bendrijoje pavasarį, kur daugybė žmonių gali dalintis tuo artimu ryšiu.
Jeigu kalbame apie praktines problemas, tai jų yra daug daugiau negu tik turto klausimai arba sveikatos būklės susižinojimas, kuris yra 2017 metų A.Širinskienės pateiktame projekte, prie ko šis P.Saudargo projektas tiesiog sulimpa.
Paminėsiu tik keletą: yra daugybė korupcijos prevencijos įstatymų, kurie reglamentuoja, kaip valstybės tarnautojas turi elgtis, privalo nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims, partneriams. Kad kandidatas į akcinių bendrovių pozicijas turi elgtis skaidriai, yra daugybė socialinės, sveikatos apsaugos klausimų, dėl kurių šis įstatymas tiesiog palieka tuščią erdvę ir niekaip to nesprendžia“, – pabrėžė V.Mitalas.
Tuo metu Civilinės sąjungos įstatymas, anot jo, labai aiškiai apibrėžia ir suteikia konkrečią formą monogamija, pagarba ir geranoriškumu vienas kito atžvilgiu grįstiems santykiams.
„Tai automatiškai užprogramuoja, kad žmogus įgija ne tik turtines teises ir pareigas, ne tik susižinojimo galimybes sveikatos apsaugos sektoriuje, bet automatiškai išsprendžia problemas bene 60-yje įstatymų, daugybėje kitų viešojo sektoriaus sričių“, – pastebėjo laisvietis.
V.Mitalo teigimu, P.Saudargo siūlymas negali būti laikomas alternatyva Civilinės sąjungos įstatymui, nes tiesiog nėra sprendimas šimtams tūkstančių žmonių, kurie dabar gyvena kartu.
„Tikrai to nematau kaip alternatyvos, matau tai kaip dūmų uždangą, kuri tokiu labai negarbingu būdu bando į vieną puslapį sudėti kažkokį naują „artimo ryšio“ apibrėžimą, kuris savaime nieko Lietuvos įstatymuose nekeistų, nes vis tiek reikėtų knaisiotis po daugybę kitų įstatymų, kurie jau priimti arba priiminėjami, ir taip mus užrakintų neišspręstoje problemoje dar kurį laiką į priekį“, – pabrėžė V.Mitalas.
