Kol S.Sapega nuteista kalėti 6 metus, R.Pratasevičius, atrodytų, mėgaujasi sąlygine laisve – vis dar laikomas namų arešto sąlygomis tinklaraštininkas neseniai paskelbė vedęs kitą merginą. Tačiau politologai griežtų išvadų daryti neskuba – pastebi, kad patekęs į režimo rankas R.Pratasevičius tapo propagandos įrankiu, kuriuo manipuliuojama siekiant pakeisti viešąją nuomonę.
Tapo įkaitu
2019 metais iš Baltarusijos į Lenkiją pabėgęs R.Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“, kuris nemažai prisidėjo koordinuojant beprecedenčius protestus po 2020-ųjų rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais.
Tačiau pernai gegužę 26 metų R.Pratasevičius ir 24 metų S.Sapega buvo areštuoti, kai jų lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo nutupdytas Minske.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis teigė, kad režimo priverstinai nutupdytas lėktuvas pirmiausiai visam pasauliui parodė Baltarusijos režimo veidą.
„Jeigu buvo abejojančių ir manančių, kad Baltarusijos režimo žmogaus teisių pažeidimai yra tik vidaus politikos klausimas, tai po lėktuvo nutupdymo visas režimas pasirodė kaip teroristinis veikėjas – lėktuvo užgrobėjas.
Tai buvo šaltas dušas kai kurioms pietų valstybėms, tai pačiai Graikijai, iš kurios skrido lėktuvas, pamatant tikrąjį režimo veidą ir įgalinant tuos, kurie kalbėjo, kad žmogaus teisės pažeidimai gali tapti regioninio saugumo problema.
Po to matėme kur kas rimtesnes sankcijas, negu buvo po 2020 metų rudens protestų. Režimas iš tikrųjų tas sankcijas pajuto, bet paskui sekė kiti veiksmai – migrantų išnaudojimas ir galiausiai karas Ukrainoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino V.Jurkonis.
Nors Baltarusija vis dar išnaudoja opozicijos aktyvistų sulaikymą savo tikslams, V.Jurkonis svarsto, kad galiausiai lėktuvo nutupdymo kaštai režimui buvo gerokai didesni negu nauda.
„R.Pratasevičius dabar yra išnaudojimas Baltarusijos propagandos – jis yra situacijos įkaitu. Juo bandoma manipuliuoti, jis atlieka tam tikro pleišto vaidmenį.
Visai neseniai R.Pratasevičius paskelbė, kad susituokė, ir ne su savo drauge, kuri lygiai taip pat tapo režimo įkaite – S.Sapega, bet su kita mergina, o S.Sapega tuo metu gavo gana žymų nuosprendį ir kelerių metų įkalinimą.
Režimas stengiasi išspausti iš to maksimaliai viską. Daliai Baltarusijos demokratų tai buvo ir tam tikra bauginimo priemonė, kad nei vienas iš jų negali jaustis saugus, net jei yra už Baltarusijos ribų. Vis dėlto, manau, kad kaštai buvo gerokai rimtesni negu nauda“, – įvertino politologas.
Sureikšmintas vaidmuo?
Vis dėlto, V.Jurkonis pastebi, kad galimai režimo propagandos dėka R.Pratasevičiaus vaidmuo Baltarusijos pilietinės visuomenės pasipriešinimo judėjime yra pervertinamas.
„Jis buvo pakankamai žymus blogeris, dirbęs žymiajame „Telegram“ kanale „Nexta“, buvo Vilniuje esančių blogerių bendruomenės nariu. Tačiau nereikia itin, itin sureikšminti jo vaidmens – galbūt režimas norėtų tai padaryti, bet jis buvo vienas iš tų demokratų, su savo silpnybėmis, kuriomis irgi bandoma pasinaudoti rengiant tam tikrus reportažus.
Bet šiai dienai jis yra režimo įkaitas, įrankis režimo propagandai. Galbūt režimas tikėjosi, kad pavyks išspausti daugiau informacijos (...), vis tik poveikis yra pakankamai ribotas.
Nepaisant įvairių sąmokslo teorijų, susidaro įspūdis, kad jis net būdamas įkaito pozicijoje šiek tiek priešinasi, filtruoja informaciją, kurią išsako, ypač kai kurių politikų atžvilgiu – tai rodo, kad nėra jis visiškai, 100 proc. užspaustas įrankis“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Jo teigimu, Baltarusijos režimas nevengia pasinaudoti R.Pratasevičiaus silpnybėmis, bandant jį demonizuoti. „Tai ir jo asmeninis gyvenimas, santykiai su komandos nariais, su moterimis, jo pakankamai laisvas gyvenimo būdas. Ne paslaptis, kad režimo valstybės mėgsta naudotis tokiais dalykais“.
„O S.Sapegos istoriją irgi reikia pabrėžti – šiaip ar taip visi ją mato kaip jo buvusią merginą, bet nėra vien taip. Ta istorija veikė pačioje pradžioje, kai buvo bandoma ją išlaisvinti, bet visas nuosprendis aiškiai liudija, kad ji lygiai taip pat yra viena iš blogerių, viena iš tų, kuri socialiniuose tinkluose veikė priešinantis Baltarusijos režimui, ir už tai sumoka gana didelę kainą“, – pastebėjo politologas.
V.Jurkonio teigimu, šiuo metu svarbiausia yra pabaigti tyrimą, kurį dėl lėktuvo nutupdymo atlieka nepriklausomos tarptautinės institucijos.
„Labai aiškiai užfiksuojant, kas nutupdė lėktuvą, kaip tai padarė, ir kad visi šio nusikaltimo dalyviai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn – ne tik sankcijų sąrašuose, bet ir kitais būdais pajustų, kad už Baltarusijos ribų jų laukia atsakomybė už tai, ką jie padarė.
Ne tik R.Pratasevičius ar S.Sapega tapo įkaitais, bet ir dešimtys kitų keleivių, ES piliečių, ir jie kelias valandas galėjo pajusti tai, ką jaučia eilinis Baltarusijos pilietis kiekvieną dieną“, – teigė jis.
L.Kojala: „Režimas nepalieka daug galimybių manevruoti“
Tuo metu Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala savo feisbuko paskyroje pastebėjo, kad žymiausiems Baltarusijos opozicijos lyderiams pasitraukus į Vakarus, šalies kelias demokratizacijos link sustojo.
„Turime pripažinti, kad po 2020 metų vasarą prasidėjusių masinių protestų, kuomet atrodė, kad tikrai A.Lukašenkos režimas yra ant išlikimo ribos, represinėmis priemonėmis, pradedant žmonių daužymais gatvėse, net nužudymais, režimas išlaikė stabilumą.
Jam buvo pritaikytos sankcijos, jis buvo spaudžiamas įvairiomis priemonėmis, bet tas spaudimas turi ribotą efektą, kai Baltarusijos ekonomika ir apskritai viso režimo funkcionavimas taip glaudžiai susietas su Rusija. Aišku, kad Rusija iš karto ištiesė pagalbos ranką, taip padėdama režimui išlikti.
Bet tas išlikimas sietinas ir su represijomis, kurios labai didelę dalį žmonių, pilietinės visuomenės aktyvistų, kurie tikrai galėjo būti aktyvūs ir bent šiek tiek efektyvūs šalyje, paskatino arba ją palikti, arba nutraukti savo veiklą“, – klausimų ir atsakymų sesijos metu kalbėjo L.Kojala.
Politologo teigimu, šiuo metu, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Baltarusija tapo dar labiau izoliuota, ir vis dėlto, opozicijai veikti šalyje išlieka lygiai taip pat sunku, o veikla iš užsienio valstybių – mažai matoma.
„Opozicijai yra sunku veikti užsienyje. Ne visi (opozicijos veikėjai – aut.past.) to norėjo, ir tikrai nemato to kaip paties geriausio kelio, bet tuo pačiu supranta, kad Baltarusijos viduje veikimas šiandien yra be galo sudėtingas.
Matome tam tikrų apklausų (aišku, jos yra pakankamai ribotos savo tikslumu tokioje situacijoje), kurios rodo, kad ir S.Cichanouskajos populiarumas Baltarusijoje yra šiek tiek menkstantis. Tai turbūt lemia aplinkybė, kad ji nėra šalies viduje, jos, be abejo, Baltarusijos režimo žiniasklaidos kanalai nepristato, nepasakoja apie jos veiklą. Tai galioja ir kitiems opozicijos lyderiams“, – pastebėjo politologas.
„Veikti iš išorės, nebūti Baltarusijos viduje nėra pats efektyviausias Baltarusijos opozicijos veikimo kelias, bet, deja, režimas nepalieka daug galimybių manevruoti šioje situacijoje“, – pridūrė jis.
