Per tvorą išmesti nauji čiužiniai, sulaužytos lovos, į šiukšlių dėžę iššveista net neragauta vakarienė.
Medininkų užsieniečių registracijos centre (URC) dirbantys pareigūnai puikiai žino, kad jo gyventojai tai daro ne dėl to, kad guolis per kietas, o maistas neskanus.
Neteisėtai sieną su Baltarusija kirtę užsieniečiai taip bando protestuoti prieš ilgai užsitęsusį jų gyvenimą nelaisvėje ir atkreipti įvairių organizacijų dėmesį.
Vos tik kurios nors organizacijos atstovai pasirodo URC, pasipila skundai, kad pareigūnai atnešė neveikiančius šildytuvus ar sulūžusias lovas, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į visus juos turi pateikti atsakymus.
Kai vienų ir kitų kantrybė baigiasi, pareigūnai URC gyventojus ima gąsdinti, kad už sugadintus daiktus teks sumokėti, o jie ginasi vis neįtinkančiu maistu – į prižiūrėtojų veidus skrieja kotletai ir sriubos dubenėliai.
Ši kova paprastai baigiasi taip, kaip futbolo rungtynės, kurios vyko Medininkų URC apsilankius „Lietuvos ryto“ žurnalistams, – 0:0.
Nuostolius už sugadintą inventorių skaičiuojantys pareigūnai žino, jog migrantai neturės pinigų sumokėti už naują šaldytuvą ar skalbyklę, o nelegalai supranta, kad tokie protestai nepadės greičiau išeiti į laisvę.
Laužo ne tik iš pykčio
Sulaužytų daiktų – pilni URC patvoriai. Į kalną sukrautos sulaužytos metalinės lovos, šalia jų – nauji, tačiau apiplėšyti stori čiužiniai. Prie tvoros stovi ir kelios sugadintos, nežinia kuo aptepliotos skalbimo mašinos, išardyti ir aprūkę šildytuvai. Elektriniais šildytuvais šildomi konteineriniai migrantų nameliai, bet per neilgą laiką jau 120 šių prietaisų buvo sugadinti.
VSAT Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis įžvelgė dvi tokias migrantų elgesio priežastis – dalis jų nemoka naudotis elektros prietaisais, nes niekada nėra to darę, be to, užsieniečiai nesijaučia namelių šeimininkais, todėl nieko nesaugo.
Šildytuvus atvykėliai dažnai naudoja ne pagal paskirtį – paguldę prietaisus ant šono, juos paverčia keptuvėmis, kur bando išsikepti parduotuvėje įsigyto maisto. Dažniausiai tai baigiasi pliūpsniu dūmų ir visame centre dingusia elektra.
Baiminasi gaisro
Sukėlę pavojų visai stovyklai migrantai neskuba ieškoti pagalbos ir prisipažinti, ką padarė. Apdegusius šildytuvus jie išmeta per tvorą arba pakiša po vienu iš namelių ir lyg niekur nieko laukia, kol bus sutaisytas elektros gedimas. Gyvenamosiose patalpose vaizdo kamerų nėra, todėl surasti kaltininkus nelengva. Pareigūnams lieka guostis tik tuo, kad nieko nenutrenkė elektros srovė ir nekilo gaisras.
Pavojingų situacijų kyla ir dėl mikrobangų krosnelių – tokių prietaisų savo namuose neturėję atvykėliai į jas kiša foliją, indus su skysčiais, kuriuos kartais išpila.
Dažnai daiktai gadinami ir tyčia. Savaitės pradžioje Medininkų URC gyvenančios afrikietės moterys sugadino bendroje virtuvėje stovintį šaldytuvą – išlaužė jo duris, subraižė korpusą.
Šaldytuvas ir sugadinti šildytuvai pakeičiami naujais. Tai užtikrina įmonė, iš kurios nuomojami migrantams apgyvendinti skirti konteineriniai nameliai. Iš naujo beveik kasdien tenka kabinti ir dušo užuolaidas.
Tempia maišus produktų
„Nieko nelaužėme, gavome jau aplūžusius“, – vienas per kitą bandė aiškinti afrikiečiai vyrai. Jie stebėjosi, kaip gali nesugesti mikrobangų krosnelė, jei ja naudojasi du šimtai žmonių. Papasakoti visa tai jie sutiko tik apsidairę aplink ir įsitikinę, kad šalia nėra VSAT pareigūnų.
Bendrose virtuvėse migrantai ruošia ir šildo maistą, kurio patys įsigyja parduotuvėse ant ratų. Jos į Medininkų URC atvykstą kiekvieną dieną ir stovi po aštuonias valandas, kad apsipirkti spėtų visi.
Nors po pietų buvo praėję tik pora valandų, prie parduotuvės visą laiką driekėsi moterų eilė. Atgal jos grįždavo su pilnais maišais pirkinių. Beveik visuose buvo baltos duonos ir morkų, nors išvakarėse duoną ir morkų salotas jos išmetė į šiukšlių dėžę.
Tądien migrantai pietums gavo vištienos, ryžių bei pomidorų ir paprikų salotų. Atskirai patiekalai ruošiami vegetarams ir tiems, kuriems valgiaraštį sudaro medikai. Tarp jų yra ir vienintelė kūdikio besilaukianti URC gyventoja.
Medininkuose įkurdintiems migrantams valstybė mėnesiui skiria 12,90 euro, bet jiems tris kartus per dieną tiekiamas karštas maistas.
Kol čia gyvendavo šeimos su vaikais, parduotuvės ant ratų buvo laukiamos dar labiau, o populiariausios prekės būdavo bulvių traškučiai ir „Coca-Cola“. Vadinamojo greitojo maisto atvežama ir dabar. Juo užsieniečiai mėgaujasi savaitgaliais.
Taikosi ir prie religijų
Maistas į URC atvežamas jau paruoštas ir į šilumą išlaikančias dėžutes išdėliojamas vietos virtuvėje. Iš įvairių šalių atvykę ir skirtingas religijas išpažįstantys migrantai maistui turi daugybę reikalavimų. Jei žuvis prisilies prie ryžių ar bus iškart sumaišyta su padažu, tokio patiekalo jie nevalgys. Rytų ir Afrikos šalių gyventojams nevalgomos atrodo ir Lietuvoje įprastos daržovės – burokėliai, rauginti kopūstai ar marinuoti agurkai.
Maistu skundėsi ir keli kalbėtis sutikę migrantai. „Dabar situacija pagerėjo, pradžioje, kai mus čia atvežė, aš visai negalėjau valgyti to maisto, o nusipirkti neturėjau pinigų“, – pasakojo iš Kamerūno atvykusi 22 metų Zinteeh.
Ji teigė norinti likti Lietuvoje – mokytis, o vėliau susirasti darbą. Ką norėtų ir galėtų čia dirbti, mergina kol kas net neįsivaizduoja.
Kol Zinteeh mikrobangų krosnelėje šildėsi maistą, toje pačioje patalpoje dvi moterys viena kitai pynė kasas. Mokytis kirpėjų amato šiuo metu mėgstamiausia čia gyvenančių migrančių veikla, tik tam nebeužtenka žirklių ir veidrodžių, prašoma nupirkti ir plaukų dažų.
Nori bent valandos laisvės
Iranietė Ramla skundėsi ne tik maistu, bet ir sveikata, nors medikai nieko rimto neįžvelgia: „Aš žinau, kad sergu, jau penkis mėnesius man nebuvo mėnesinių, manau, kad visa tai nuo streso.“
Dešimt mėnesių Medininkuose gyvenanti moteris tikino esanti vegetarė, todėl bendrai tiekiamo maisto paprastai nevalganti, nebent daržoves ir ryžius. Nors Ramla nesidžiaugė URC tiekiamu maistu, vienintelis dalykas, kurio jai čia trūksta, – laisvė.
„Norėčiau bent valandai per savaitę išeiti ten“, – moteris parodė ranka į už tvoros esančias lygumas. Iki nedidelio Medininkų miestelio – maždaug du kilometrai.
Liga – proga pasprukti
Neteisėtus migrantus prižiūrintiems pareigūnams patogu, jei kuris ir pabėga – mat laukymėse pasislėpti sunku. Iš vyrų sektoriaus keletas migrantų buvo pabėgę per tvoras, tačiau panaudoję žmonių paieškai skirtą įrangą daugumą jų pareigūnai grąžino atgal.
Sunkiau sugrąžinti tuos, kurie turi teismo leidimus parai išeiti iš URC. Jie paprastai negrįžta nei po paros, nei po dviejų. Šiuo metu tokią teisę turi 7 migrantai.
Dar dažniau nelegalai pasprunka iš ligoninių, kur jie išgabenami dėl įvairių negalavimų. „Po kurio laiko sužinome, kad pacientas išėjo ir nebegrįžo, ligos jam nesutrukdė“, – pasakojo G.Ranonis.
Slegia ilga nelaisvė
Iš Nigerijos atkeliavęs 28 metų Emanuelis teigė norintis tik išeiti iš URC, tuomet esą pradėtų naują gyvenimą Lietuvoje: „Suprantu, kad pradžia nebūtų lengva, bet labai tikiuosi, kad lietuviai – draugiški žmonės ir mūsų neatstums.“
Vyriškis vylėsi, kad politikai supras, jog atvykę į Lietuvą svetimšaliai nesiekia nieko blogo.
Šeštadieniais Emanuelis lanko lietuvių kalbos pamokas, kartais sportuoja erdvioje palapinėje įrengtoje treniruoklių salėje. Nors jauni vyrai labiau mėgsta žaisti futbolą, Emanuelis sakė tam ne visada turintis energijos.
Kartais nigeriečiui tiesiog patinka kalbėtis su kartu gyvenančiais vyrais: „Žinoma, jaučiu stresą ir dėl gyvenimo čia, ir dėl ateities, tačiau stengiuosi įvertinti patirtį, kurią aš jau turiu, tai, ką patyriau ir žinojau anksčiau.“
Emanuelis tvirtino, kad likti Lietuvoje norėtų apie 60–70 procentų šiuo metu Medininkuose įkurdintų vyrų, kurie jau pavargo vienas nuo kito: „Sunku visą laiką mažoje erdvėje būti su kitais žmonėmis, dėl to daugumos psichologinė būklė tikrai bloga. Aš suprantu, kad padarėme nusižengimą, atėjome nelegaliai, bet negalime būti sulaikyti tiek laiko.“
Nelaisvė – su internetu
Vyrų sektoriuje kartu gyvena arabai, afrikiečiai ir kurdai. Kai į Medininkus buvo perkelti pasienio užkardose, mokyklose ir sporto salėse gyvenę migrantai, pirmiausia reikėjo atskirti vyrus nuo moterų. Vėliau į kitus centrus buvo perkeltos šeimos su vaikais.
Atskirai apgyvendinti ir jazidai – kurdų etnoreliginė grupė, tradiciškai gyvenanti Šiaurės Irake. Medininkuose jų yra apie 30.
Viename konteineriniame namelyje Medininkuose gyvena po 2–4 žmones.
„Stengiamės sudaryti kaip įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas, kad kiltų kuo mažiau įtampos“, – tvirtino G.Ranonis.
URC gyventojams leidžiama ne tik naudotis mobiliaisiais telefonais, teritorijoje yra ir nemokamas interneto ryšys. Iš savo šeimų jie gali gauti ir patys siųsti siuntinius.
Migrantams taip pat siūloma daugybė įvairios veiklos – šokiai, joga, siuvimo, mezgimo pamokos, įvairių religijų pamaldos.
Populiariausia veikla – futbolas, nors jį tenka žaisti išasfaltuotoje krepšinio aikštelėje. Krepšinis čia nepopuliarus, o futbolo aikštė buvo užstatyta nameliais. Futbolininkams jau užsakytos aprangos.
Atvykėlių likimas neaiškus
Dauguma užsieniečių į Lietuvą atvyko prieš dešimt mėnesių, kai pernai vasarą užplūdo didžiausia nelegalių migrantų banga. Kiek laiko jie dar čia gyvens, kol kas neaišku. Maksimalus jų sulaikymo terminas – 18 mėnesių.
Ar šį terminą galima pratęsti, spręs teismai.
Didžioji dalis atvykėlių yra pasiprašę prieglobsčio Lietuvoje, dauguma jų yra atmesti, bet tokį Migracijos departamento sprendimą galima skųsti.
Tai užtrunka po kelis mėnesius, o įsiteisėjusio sprendimo migrantai privalo laukti URC.
