Patys centro gyventojai neigia jiems metamus kaltinimus ir teigia, kad inventorius lūžta ir genda vien dėl to, kad juo naudojasi daug žmonių. Lrytas.lt žurnalistė apsilankė URC Medininkuose ir pakalbėjo su centro darbuotojais bei gyventojais.
Kartais net kelia pavojų savo gyvybei
VSAT Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis pasakoja, jog priežasčių, kodėl užsieniečiai gadina ir laužo jiems suteikiamus daiktus yra apstu. Kaip pastebi G.Ranonis, vienu iš pagrindinių daiktų niokojimo stimulų tampa nepasitenkinimas teikiamų daiktų kokybe, nes migrantų nuomone, jiems duodami čiužiniai ir lovos yra prasti ir nepatogūs.
Vis dėlto G.Ranonis tikina, kad minėti daiktai atitinka visas privalomas higienos normas ir yra tinkami naudoti, tad dažnai išreiškiami migrantų nepasitenkinimai nėra pagrįsti. Pastebima ir tai, jog daiktai yra laužomi ne tik dėl jų tariamo nepraktiškumo, bet ir dėl ketinimų iš jų pasigaminti savadarbius prietaisus, kuriais užsieniečiai ne tik kelia pavojų kitiems gyventojams, bet ir savo gyvybei.
„Jie išima kaitinimo elementą iš šildytuvo, paguldo jį ant nugarinės dalies, pajungia į elektros tinklus ir tokiu būdu kaitinant padėklą gaunama improvizuota keptuvė. Taip jie bando pašildyti maistą, kurį nusiperka iš parduotuvės. Ši įranga skirta žiema šildyti namuką ir bet kuriuo atveju neramina tai, kad tokiu būdu jie gali nusitrenkti ar net sukelti gaisrą“, – pasakoja G.Ranonis.
Nuostolius apmoka privati įmonė
Vienas iš didžiausių iššūkiu pasieniečiams, dirbantiems Medininkų URC, tampa bandymas išsiaiškinti, kurie migrantai suniokojo vieną ar kitą jiems suteiktą daiktą arba prietaisą. Dažnu atveju kaltininkai nėra surandami, tad už suniokotą inventorių migrantų pečių atsakomybė įprastai neslegia.
„Nėra taip paprasta nustatyti tokius atvejus, nes gyvenamosiose patalpose negali būti stebėjimo kamerų ir niekas neprisipažįsta darbuotojams suradus išmestą prietaisą. Mes turim vidaus tvarkos taisykles ir pagal jas yra numatytos galimybės surašyti pažeidimų protokolą ir taikyti tam tikras sankcijas, bet pirmiausia tam reikia nustatyti kas sugadino daiktus“, – teigia G.Ranonis.
Migracijos valdybos viršininkas kalbėdamas apie sugadintą turtą priduria, jog už visą tai dažniausiai tenka sumokėti įmonei, teikiančiai migrantams apgyvendinimo paslaugas, ir pačiai VSAT, kuri užsieniečiams duoda mikrobangų krosneles, kurios kartkartėmis yra gadinamos. Tad šių daiktų suniokojimas brangiai atsieina ir mokesčių mokėtojams, už kurių pinigus yra gerinama migrantų gyvenimo kokybė.
„Kam gadinti, jei tai yra naudinga?“
Jau dešimt mėnesių URC gyvenantis Edrikas iš Kamerūno pasakoja, kad savo gyvenamojoje aplinkoje mato daug sulaužytų ir išmestų daiktų. Tačiau Edrikas yra įsitikinęs, jog šie suniokoti prietaisai, čiužiniai ir lovos yra palikti jau seniai Medininkų URC nebegyvenančių migrantų. Vaikinas atvirauja, jog užsieniečiams naikinti jiems suteikiamus daiktus yra mažų mažiausiai neverta, nes šie jiems – naudingi ir reikalingi.
„Kuomet sakoma, kad dabar imigrantai naikina daiktus, žinokit, tai yra netiesa. Matome, kad kieme guli daug sulaužytų daiktų. Kai kurie kambariai jau yra tušti ir juose niekas nebegyvena, nes žmonės iš jų buvo perkelti kitur. Visi šie sulaužyti daiktai yra iš tų patalpų ir jie buvo tų gyventojų išmesti ir sugadinti. Kodėl aš turėčiau naikinti kažką, kas teikia naudą ir laimę?“, – dalinasi Edrikas.
Migrantas taip pat yra įsitikinęs, jog daiktai čia nėra laužomi, o genda savaime, kuomet keliomis mikrobangų krosnelėmis ar skalbimo mašinomis naudojasi didelis kiekis žmonių.
„Ar matote šia skalbimo mašiną? Ji yra bloga ne dėlto, kad mes ja sulaužėm. Bet todėl, nes ja naudojasi 200 žmonių. Ir Jie sako, kad mes ja sulaužėme. Technika sugenda, tai nėra daroma specialiai. Daugybė žmonių per dieną naudojasi skalbimo mašina, ko jus tikitės?“, – bando paaiškinti Edrikas kartu su savo bičiuliais.
Ne visais prietaisais moka naudotis
Medininkų URC darbuotojai įžvelgia ir dar vieną technikos gedimo priežastį – kartais URC gyventojai tiesiog nemoka prietaisu naudotis. G.Ranonis kartu su kitais pasieniečiais ir „Raudonojo kryžiaus“ darbuotojais stengiasi migrantus šviesti ir mokyti juos naudotis įvairiais elektros prietaisais, pavyzdžiui, skalbimo mašinomis ar mikrobangų krosnelėmis.
Tačiau net tai, kad naudojimo instrukcijos verčiamos į kelias kalbas, jos dedamos šalia naudojamų prietaisų, situacijos negelbsti. Norėdami pasišildyti maistą migrantai nepaiso nurodomų taisyklių ir maistą šildo su metaliniais įrankiai ir net jį įvyniodami į aliuminio foliją, taip sugadindami turimas mikrobangų krosneles.
„Jie nesijaučia šeimininkais šitoje vietoje, jie suvokia, kad už tai jiems nereikia mokėti, jie įsitikinę, kad viskas turi būti pateikta jiems nemokamai. Jei kažkas sudega, momentaliai reikalauja atstatyti“, – G.Ranonis.
Dėl meniu atliekamos net apklausos
Antra problema apie kurią prakalbo pasieniečiai, yra tai, kad Medininkų URC gyvenantis užsieniečiai netausoja maisto ir yra nepatenkinti jo tiekimu, tad nevalgomas maistas neretai atsiduria šiukšlių konteineriuose. G.Ranonis neslepia, jog taip įprastai atsitinka dėl gausios kultūrų įvairovės tarp migrantų, tad nusiskundimų ir atitinkamo jų elgesio išvengti paprasčiausiai tampa neįmanoma.
Migracijos valdybos viršininkas pabrėžia, kad Medininkų URC yra vykdomos migrantų apklausos ir stengiamasi išsiaiškinti jų lūkesčius bei mitybos poreikius. Migrantams yra siūlomas trijų tipų meniu – įprastas, alternatyvus ir vegetariškas. Beje, esant reikalui, kaip išskiria G.Ranonis, yra tiekiamas specialus maitinimas, vadovaujantis medikų rekomendacijomis.
Tačiau nors ir yra suteikiamos galimybės rinktis maistą ir jis migrantams tiekiamas karštas triskart per dieną, pasieniečiai vis tiek gauna nusiskundimų ir sulaukia nemalonių replikų.
„Tai yra tradicinė problema. Vieni nori daugiau makaronų, kiti jų nenori, treti nori ryžių, o ketvirti – bulvių. Reikia žinoti, kad ryžiai negali būti suberti su žuvimi į vieną indelio pusę, kadangi susimaišys transportuojant ir užsieniečiams toks maistas netiks. Taip pat jei ant žuvies bus užpilta padažo, jie jos nevalgys“, – pastebi G.Ranonis.
Darbuotojai apmėtomi kotletais
Beveik 10 mėnesių Medininkų URC gyvenanti afrikietė Ramlah noriai prakalba apie gaunamą maistą. Ji tvirtina, jog į jos poreikius nėra atsižvelgiama. 29-erių mergina tikina, jog į čia gyvenančių migrantų nuomonę nekreipiama dėmesio, tad kartais tiekiamas maistas paprasčiausiai yra išmetamas.
„Kitos čia gyvenančios moteris nepatinkantį maistą išmeta, bet aš to nedarau. Tiesiog man nepatinka tas maistas, kurį man duoda, nes esu vegetarė. Tad tiesiog kartais aš neimu jo ir paprasčiausiai nieko nevalgau“, – kalba Ramlah.
G.Ranonis sako, jog migrantams teikiamas maistas yra ne tik išmetamas į šiukšlių konteinerius – kartais juo dar būna apmėtomi ir Medininkų URC darbuotojai. Viso to pagrindinė priežastis, kaip įžvelgia Migracijos valdybos viršininkas, yra ta, kad užsieniečiai nori būti matomi ir sulaukti dėmesio tiek iš darbuotojų, žiniasklaidos, tiek ir iš įvairių organizacijų.
„Protestai vyksta dėl įvairių priežasčių. Pagrindinė priežastis ta, kad jie nori būti matomi ir tikisi sulaukti dėmesio tiek iš medijos, tiek iš įvairių organizacijų. Maistas tada yra naudojamas, kaip priemonė apmėtyti pareigūnus, kuomet jau į mus skrenda sriubų indeliai, kotletai, viskas kas papuola jiems po ranka. Riaušių pas mus nebūna, bet įtampų visokių pasitaiko“, – G.Ranonis.
Tuo tarpu Medininkų URC gyvenanti 22-iejų Zinkah Fidilini iš Kamerūno pasakoja, jog šiuo metu suteikiamos gyvenimo sąlygos yra nepalyginti geresnės, negu buvo pačioje jos atvykimo į Lietuvą pradžioje. Mergina išreiškia norą likti ir dirbti Lietuvoje, tad jei bus suteikta tokia galimybė, Zinkah nedvejodama ja pasinaudos.
„Šiuo metu čia yra suteikiamos geros gyvenimo sąlygos. Anksčiau čia nebuvo veiklos, tačiau dabar yra nemažai pasirinkimų. Ateityje norėčiau likti Lietuvoje ir turėti darbą arba mokytis. Kartais čia mokausi lietuviu kalbos. Dirbčiau viską, kas būtų man pasiūlyta“, – lrytas.lt sakė Zinkah Fidilini.
Esminis troškimas – laisvė
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė teigia, kad esminis šių užsieniečių poreikis – laisvė. L.Lesauskaitės manymu, migrantai nesiskiria nuo kitų žmonių, tad jų įnoriai tokie pat, kaip ir visų.
„Užsieniečiai labiausiai nori išeiti „į laisvę“, nenori būti uždaryti ir gyventi tarp keturių sienų. Kalbant apie poreikius, jiems reikia visko, nuo batų, rūbų, higienos priemonių, įvairių buitinių daiktų iki maisto produktų ar medikamentų. Žmonėms trūksta tiek geresnės prieigos prie medicinos paslaugų, tiek pramogų. Apskritai, migrantams reikia visko, ko reikia ir visiems žmonėms“, – teigia L.Lesauskaitė.
Gyvenimas ilgą laiką uždarytiems, anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos vadovės, turi didelę įtaką migrantų psichologinei sveikatai. Dėl šios priežasties Medininkų URC gyvenantys užsieniečiai kartais griebiasi kraštutinių priemonių, norėdami būti išgirsti ir pastebėti.
„Užsieniečių buvimas uždarose įstaigose neapibrėžtą laiką daro stiprią įtaką jų psichologinei sveikatai ir situacija centruose nėra gera ir nebus geresnė. Agresijos kitų žmonių atžvilgiu, savižalos epizodų ar įvairaus pobūdžio protestų gali būti ir daugiau. Neturėdami galios priimti sprendimus net ir dėl labai kasdienių dalykų, žmonės imasi drastiškų priemonių atkreipti dėmesį į desperatiškas situacijas, situacijas be išeities“, – dalinasi įžvalgomis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos vadovė.
L.Lesauskaitė teigia, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbuotojai kasdien susiduria su įvairiais skundais ir išreiškiamais nepasitenkinimais. Tačiau, pasak jos, kertiniu faktoriumi tampa migrantų jaučiama nežinomybė – kas jų laukia ateityje ir kaip susiklostys jų tolimesnis gyvenimas.
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Specialistų mobilios komandos kasdien padeda migrantams jų gyvenamosiose vietose, teikia humanitarinę paramą, renka jų poreikius, vykdo užimtumo veiklas, teikia psichologinę pagalbą. Kasdien darbuotojai susiduria su įvairias žmonių skundais ar nepasitenkinimu, kuris kyla dėl gyvenimo neapibrėžtume, kai žmonės gauna neigiamus prieglobsčių prašymus, kai nežino kas jų laukia ateityje“, – pasakoja L.Lesauskaitė.
Šiuo metų Medininkų URC gyvena 536 užsieniečiai, kurių didžiąją dalį sudaro moteris ir migrantai ir Irako.
